Šiandieninėje visuomenėje vaikų ugdymas ir savalaikė pagalba yra itin svarbūs jų sėkmingam vystymuisi ir adaptacijai. Nuo pat pirmųjų žingsnių darželyje iki pasirengimo mokyklai ir mokyklos suole susiduriama su įvairiais iššūkiais, kuriuos padeda spręsti švietimo ir pagalbos specialistai. Straipsnyje apžvelgiamos įvairios vaikams teikiamos ugdymo ir pagalbos paslaugos Lietuvoje, pradedant ikimokykliniu ugdymu, pereinant prie priešmokyklinio ugdymo niuansų ir baigiant specializuota švietimo bei psichologine pagalba.
Ikimokyklinis ugdymas yra esminis etapas vaiko gyvenime, formuojantis jo bendruosius gebėjimus ir socialinius įgūdžius. Į įstaigas priimami vaikai nuo 2 iki 6 metų.
Dėl prašymų teikimo į Kauno lopšelį-darželį „Vaivorykštė“ tvarkos (ikimokyklinę/priešmokyklinę grupę) galite kreiptis į Kristiną Bubelienę, socialinę pedagogę, darbo dienomis I - III 9.00 - 17.00 val. Tėvai gali sužinoti apie esamas ir laisvas vietas grupėse, apie vaiko vietą eilėje ir kitą informaciją, patvirtinančią jo priėmimo į grupę galimybes. Priėmimo tvarką nustato Kauno miesto savivaldybė. Ankstyvojo ugdymo grupėse (2 - 3 m.) - 15 vaikų.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra padėti vaikui sėkmingai pasirengti mokyklai. Ugdymo programa gali būti pradedama anksčiau nei įprasta, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius.
Nuo 2023 m. rugsėjo priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos.
Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą (KPPT) arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis.
Priešmokyklinėse grupėse ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje - užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems.

Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną (arba 20 valandų per savaitę). Jeigu priešmokyklinėje grupėje vaikas būna ilgiau nei 4 val. per dieną ir gauna maitinimą, tai tėvai moka už vaiko maitinimą išskyrus pietus, nes mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, turi teisę į nemokamus pietus, nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2021 m. liepos 1 d.).
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
Švietimo pagalba - mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas - didinti švietimo veiksmingumą. Ši pagalba apima ir psichologines paslaugas, kurios ypač svarbios sprendžiant įvairias problemas.
Konfliktai šeimoje, nesutarimai su mokytojais, santykiai su kitos lyties atstovais. Jaunas žmogus neretai apie tai neturi su kuo pasikalbėti. Pagelbėti galėtų mokykloje dirbantis psichologas.
Vienuolika metų Sodų vidurinėje mokykloje dirbanti psichologe Lina Bubelienė sako, kad didelių ir neišsprendžiamų problemų nėra buvę. Pasak jos, psichologas yra toks žmogus, kuris į situaciją žiūri visai kitaip nei mokytojas ar tėvai. „Niekada neverčiame mokinių per prievartą kalbėti. Pas mane moksleiviai ateina savo noru.“
Pasak L. Bubelienės, pagrindinės problemos prasideda šeimose. Dėl konfliktinių situacijų namuose dažnai atsiranda bėdų ir mokykloje: vaikai nelanko pamokų, prastėja mokymasis. „Šiandien daugelis tėvų išvyksta dirbti į užsienį, o vaikai paliekami gyventi su seneliais ar netgi vieni.“
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama žemesniųjų klasių mokiniams. Iš pradinių mokyklų atėjusiems penktokams gana sunku adaptuotis naujoje mokykloje. Psichologė Vaida Bunevičiūtė Gabijos gimnazijoje dirba nuo šių mokslo metų pradžios, tačiau pasak jos, darbo netrūksta. „Problemos įvairios: profesinis orientavimas, konfliktai su suaugusiais, tėvais, nesiklostantys santykiai su kitos lyties atstovu. Tokių problemų turi visi, tačiau gal ne visi turi galimybę su kuo nors apie tai pasikalbėti.“
Pasak psichologės, būna, kad pagalbos paprašo ir tėvai. Daugelis tėvų labai užsiėmę, tad vis mažiau skiria dėmesio savo atžaloms. Vaikas tampa uždaresnis, tėvams sunku su juo bendrauti, namuose vis dažniau įsiplieskia konfliktinės situacijos.
„Gal tokia nuomonė ir vyrauja tarp mokinių, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Jei ateini pas psichologą, nereiškia, kad tu esi kažkoks kitoks, kvailesnis už kitus. Psichologas tik išklausys tavo problemas, rūpesčius, ir tau palengvės.“
Kauno ŠV. ROKO mokykla - REGIONINIS SPECIALIOJO UGDOMO CENTRAS. Ši mokykla konsultuoja priskirto regiono mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, tėvus (globėjus, rūpintojus), ugdančius mokinius, turinčius: įvairiapusių raidos sutrikimų; intelekto sutrikimą; mokymosi sutrikimų; judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų. Tarnybos adresas: Mickevičiaus g. 54, LT - 44244 Kaunas.
„Galių dėžutė“ - tai pagalba tėvams, auginantiems ypatingą vaiką. 2024 metais akredituotą konfidencialią ir nemokamą pagalbą visoje Lietuvoje nukentėjusiems asmenims organizuoja ir teikia 25 pagalbos tarnybos (nevyriausybinės organizacijos).

Be valstybinių įstaigų, egzistuoja ir įvairios privačios iniciatyvos bei bendruomenės, siekiančios papildyti ir praturtinti vaikų ugdymo galimybes.
