Vaiko nerimas ir baimės: priežastys, simptomai bei pagalbos būdai
Baimė ir nerimas yra natūralios žmogaus patirties dalys, ypač vaikystėje. Baimė, kaip ir visi jausmai, gali būti ir naudinga, ir žalinga. Ji veikia kaip kelrodis, kompasas, neleidžiantis daryti to, kas pavojinga, ir padeda išlikti. Tačiau kartais ši sistema sutrinka - baimė tampa žalinga, vystosi nerimo sutrikimai, kurie ne visuomet tinkamai ir laiku atpažįstami.
Kaip atpažinti per didelį vaiko nerimą?
Vienas dažniausių požymių yra vaiko dirglumas. Mažiausia smulkmena gali jį sudirginti, išvesti iš kantrybės ar sukelti pykčio priepuolius. Taip pat nerimą turintys vaikai pernelyg daug nuogąstauja ten, kur nėra realios priežasties. Per aukštą nerimo lygį turinčių vaikų dėmesio koncentracija yra susilpnėjusi, jiems sunku nustygti vietoje. Pastebimas chaotiškumas kalboje ir veikloje - atrodo, lyg vaikas neturi struktūros.
Nerimą patiriantys vaikai pavargsta greičiau ir dažniau. Su tuo susiję ir miego sunkumai: vaikas gali sunkiai užmigti, dažnai nubudinėti, labai ilgai miegoti arba sunkiai keltis ryte. Dažnos ir somatinės problemos: vaikas skundžiasi galvos, pilvo skausmais, virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu. Gali pasireikšti tikai, didelė raumenų įtampa arba įkyrios mintys ir veiksmai.
Dažniausios vaikų baimės pagal amžių
Vaikų baimės dažnai atspindi jų psichologinės raidos etapus. Štai keletas pavyzdžių:
- 8-9 mėn.: Svetimų žmonių baimė, nerimas.
- 10 mėn. - 2 m.: Atsiskyrimo baimė nuo tėvų, ypač nuo mamos.
- 4-6 m.: Baimės, susijusios su vaizduotės sukurtais objektais (pabaisomis, monstrais).
- Nuo 7 m.: Baimės dėl realių grėsmių - netekties, mirties ir panašiai.
- Paauglystė: Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis.
Psichologinės priežastys ir aplinkos veiksniai
Vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra signalas apie ryšio sunkumus. Be to, vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
Aplinkos veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį:
- Tėvų elgesys: Jei tėvai bijo ir tai parodo, vaikas šią baimę perima nekvestionuodamas. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko.
- Traumos ir skausmingos patirtys: Liga, tėvų praradimas, gaisras, smurtas ar kitas didelis įvykis gali stipriai išgąsdinti.
- Aplinkos informacija: Žinios, filmai, kompiuteriniai žaidimai (ypač amžiaus neatitinkantys) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.
Kaip įveikti baimę
Kaip tėvai gali padėti vaikui įveikti baimę?
Svarbiausia tėvams į vaiko baimes žiūrėti rimtai, nenumenkinti jų pasakymais „nėra ko bijoti“. Verčiau sakykime „būk drąsus“ - tokia frazė vaikui leidžia pajusti, jog viskas bus gerai ir viską išspręsime. Taip pat vertinga įvesti pastovią kasdieninę tvarką ir struktūrą, nes tai sumažina vaiko nerimą, leidžia prognozuoti įvykius.
Tėvai turėtų leisti vaikui atvirai išpasakoti ko ir kodėl jis bijo. Galima paklausti vaiko baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo - tai leis apibrėžti objektą. Jei baimė užsitęsia, dažnai gali reikšti, jog aplinka padeda tą baimę stimuliuoti. Todėl tėvams labai patartina atidžiai stebėti komunikacijai su vaiku naudojamus žodžius ir frazes. Svarbu suvokti, kad vaikas nėra atskiras vienetas, o auga sistemoje - šeimoje, todėl tėvai turi stiprią galią padėti ir paskatinti teigiamą pokytį.
Kada kreiptis į specialistą?
Dažniausiai vaikų baimės, susijusios su amžiumi, augant išnyksta savaime. Tačiau, jei baimė ima trukdyti įprastam gyvenimui - vaikas bijo atsiskirti, dėl baimės nenori eiti į kiemą, darželį ar kur nors kitur, bijo žaisti su kitais vaikais, gali sutrikti miegas, kamuoti košmarai - tai jau rimti ženklai, jog tokia baimė gali ir nepraeiti savaime. Gali atsirasti ir psichosomatinių simptomų - skaudėti pilvą, galvą, pykinti, svaigti galva. 90 proc. atvejų baimės yra tranzitinės, tačiau 1/10 vaikų baimių dalį gali sudaryti labai stiprios baimės - fobijos, kai reikia gydyti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
