Abortų statistika Lietuvoje: tendencijos, priežastys ir visuomenės požiūris
Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Lietuva paveldėjo sovietmečio abortų reguliavimą, kuris leido atlikti abortus moters pageidavimu iki 12-osios nėštumo savaitės, o vėliau - tik griežtais medicininiais pagrindais. Šis reguliavimas galioja iki šiol, tačiau nuo 1991 m. prasidėjo nuolatinės diskusijos apie jo griežtinimą, įtraukiant bažnyčią, feministes ir politikus.
Statistika rodo, kad kasmet abortų Lietuvoje mažėja. Praėjusiais metais oficialiai buvo atlikti 8024 abortai, 7891 iš jų - dėl moters noro, 133 - dėl medicininių indikacijų. 2008 metais jų atlikta 9031, 2007 metais - 9596. Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje abortų skaičius sparčiai krito - nuo 40,7 tūkst. 1991 m. iki 9,9 tūkst. 2005 m. ir 6 tūkst. 2012 m., o 2021 m. - iki 2,7 tūkst. Šį nuosmukį lėmė didėjanti prieiga prie kontracepcijos ir visuomenės švietimas, nors 2005 m. 61% moterų 15-49 metų amžiaus nenaudojo jokių metodų dėl baimės šalutinių poveikių ar nežinojimo.
Per paskutinius 10 metų abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę - nuo 5300 iki 2600 per metus. Taip pat mažėja ir 15-17 metų nepilnamečių, kurios nutraukia nėštumą, skaičius - 2018 metais tokių buvo 54, o 2024-aisiais - 12. „Lietuvoje gimstamumas mažėja, tai su tuo gali būti santykis, kad ir abortų mažėja. Na, bet ir švietimas, aš manau, turi didelę įtaką“, - teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Aimė Dumšienė.
Abortų priežastys ir visuomenės nuomonė
Moterys abortą nutraukia dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vienas didžiausių ir įdomiausių tyrimų šia tema atliktas Kalifornijos universiteto, JAV. Tyrime, trukusiame penkerius metus (2007-2012), dalyvavo beveik tūkstantis (n = 954) neplanuotai pastojusių ir nėštumą norinčių nutraukti moterų iš 21 valstijos. Tyrimas atskleidė, kad 40 proc. moterų nėštumą nutraukė dėl finansinių priežasčių, 36 proc. nurodė, kad tai buvo netinkamas laikas kūdikiui gimti, net 31 proc. moterų nutraukė nėštumą dėl priežasčių, susijusių su santykiais su partneriu (nestabilūs santykiai, priklausomybės, nusikalstamas elgesys, smurtas šeimoje). Panašus procentas moterų (29 proc.) abortui ryžosi norėdamos pasirūpinti jau turimo ar turimų vaikų poreikiais ir gerove. 20 proc. moterų nėštumas kirtosi su ateities tikslais, 12 proc. moterų nėštumą nusprendė nutraukti dėl sveikatos problemų, 7 proc. jautėsi nepakankamai subrendusios motinystei. Svarbu pabrėžti, kad moterys, dalyvavusios tyrime, dažniausiai nurodydavo ne vieną priežastį. Tik 6 proc. moterų nurodė tik vieną priežastį.
Moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas, kaip neretai teigia abortų priešininkai. Moterys sprendimą priima įvertinusios savo finansines galimybes, galimus aplinkos resursus, savo pačios pasirengimą motinystei, santykius, kuriuose tektų auginti vaiką.
Nors abortų skaičius Lietuvoje mažėja, ši tema išlieka aktuali ir diskutuojama. DELFI užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 36,3 proc. lietuvių mano, jog moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais. Tik 9,2 proc. respondentų kategoriškai nepateisina abortų. Apklausos duomenimis, abortus dažniau pateisina moterys, 36-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų ir gyvenantys didmiesčiuose.
Prieš aborto draudimą labiausiai pasisako pačios moterys. Pasak apklausos, visiškai pateisinti abortus dažniau linkusios pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Anot Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, apklausos rezultatai rodo, jog mūsų visuomenė skaidrėja ir pradeda suvokti, kad reprodukcinė sveikata - žmogaus teisių dalis. „Džiaugiuosi, kad žmonės pasisako už moters teisę rinktis ir ima suprasti, kad moters kūnas yra vientisas. Tarptautiniai žmogaus teisių teismai taip pat yra pasakę, kad moteris turi teisę pati spręsti savo likimą ir planuoti savo gyvenimą. Tačiau tai nereiškia, kad abortas tinkama šeimos planavimo forma. Jokia visuomeninė organizacija negalėtų pasisakyti už abortą kaip šeimos planavimo priemonę. Atvirkščiai, pasisakoma už tai, kad moterims nereikėtų daryti abortų, nes jos nepastotų tuomet, kai to nenori. O tai įmanoma tik tuomet, kai žmonės turės pakankamai žinių apie lytinį gyvenimą, be to, atsakomybę už moters nėštumą prisiims ne tik ji pati, bet ir vyras. Nepageidaujamas nėštumas nėra tik moters problema. Tai dviejų partnerių problema“, - įsitikinusi pašnekovė.
Abortų statistika Lietuvoje ir jos patikimumas
Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Nėštumo nutraukimo būdai skiriasi priklausomai nuo nėštumo trukmės: Ankstyvo nėštumo nutraukimas (iki 5-6 sav.): vakuuminė aspiracija (mikroabortas). Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav.: vakuuminė aspiracija, gimdos kaklelio plėtimas, kiuretažas (gimdos gramdymas). Vėlyvesnis nėštumas: bendrinė nejautra (sedacija). Medikamentinis nėštumo nutraukimas: Lietuvoje įteisintas 2023 m., vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. nėštumą.
Tačiau tokia statistika nėra kuo džiaugtis, teigė „LNK Žinių“ kalbintas akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas. „Lietuva priklauso prie tų šalių, kur abortų statistika yra itin nepatikima. Tą lemia keli faktoriai: pirmas dalykas, kad už abortą turi mokėti pati moteris, kitas dalykas, kad yra labai neigiamas požiūris į abortus tiek iš visuomenės, tiek iš gydytojų tarpo. Taigi, nemaža dalis abortų tiesiog nepapuola į statistiką, specialistui tai yra akivaizdu“, - komentavo medikas.
Pernai 1880 aborto atvejus kompensavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis - tam išleista beveik 820 tūkstančių eurų. Tiesa, Valstybinė ligonių kasa apmoka nėštumo nutraukimą tik dėl medicininių indikacijų - jeigu vaisiaus arba mamos gyvybei gresia pavojus. Kitu atveju moteris už abortą susimoka pati.
Paslaugų prieinamumas ir teisinės nuostatos
Seimas po pateikimo pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą.
Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą. 2024 m. vasarą BENDRA.lt pradėjo anoniminę apklausą, kviesdamas moteris, patyrusias savanorišką nėštumą nutraukimą Lietuvoje, pasidalyti savo patirtimis. Surinktos istorijos apima tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto atvejus.
Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą. Dažniausiai viešai kalbant apie abortą mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Tiesa, nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos
Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia.
Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos. Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu.
Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasa, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas ir jo kritika
Balandžio mėnesį Seime socialdemokratė Birutė Vėsaitė įregistravo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad abortai ir kontraceptinės priemonės būtų nemokamos. Taip pat siekiama pagerinti pačių paslaugų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę ir konfidencialumą. Vis dėlto projektas iki šiol kelia įvairias diskusijas - tarp jų girdėti ir griežtos kritikos balsų.
„Nacionalinio susivienijimo“ narys Vytautas Sinica siūlomą projektą kritikuoja itin griežtai, teigdamas, kad jis yra nepagrįstas ir gali sukelti didelę įtampą visuomenėje. „Labai kritiškai vertinu - tiek turinio požiūriu jis nepagrįstas, tiek ir dėl to, kad kels dideles įtampas visuomenėje. Čia socialdemokratai užsimojo, sakyčiau, radikaliai, net ne šiek tiek, o drastiškai keisti reguliavimą“, - sako V. Sinica.
Pagal įstatymo projektą, visos išlaidos būtų dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto. Pasak V. Sinicos, tai reikštų, kad visi mokesčių mokėtojai - net ir tie, kurie prieš tai kategoriškai pasisako - prisidėtų prie procedūrų, kurias kai kurie laiko „žmonių žudymu“. „Tai yra blogas dalykas. Tik kartais moterys atsiduria situacijoje, kurioje, jų nuomone, kito pasirinkimo nėra. Bet mes, kaip visuomenė, turime to vengti. O šis įstatymas siekia tai normalizuoti“, - pabrėžia jis.
Politikas išreiškė ir susirūpinimą dėl projekto nuostatų apie lytinį švietimą mokyklose. „Projektas numato ir atitinkamas seksualizuotos tematikos pamokas švietimo sistemoje. Tai labai jautrus klausimas. Šiais klausimais už vaikų ugdymą atsako jų tėvai - tai yra labai teisinga norma. Todėl švietimo sistemoje tam tikrai nėra čia jokio reikalo“, - teigia V. Sinica. Jis baiminasi, kad įstatymo intencija - kurti pozityvų požiūrį į laisvą seksualinį elgesį, o abortas siūlomas kaip pasekmių sprendimo būdas. „Nežinau, ar tai būtų efektyvu, nes ne visos per švietimą dedamos pastangos suformuoti tam tikras nuostatas pasiteisina. O jeigu kažkas netenkina pasekmių, tai siūloma abortą traktuoti kaip savotišką kontracepcijos priemonę. Su tuo nesutikčiau - mano manymu, abortas nėra tiesiog kontracepcijos priemonė“, - sako jis.
Pasak politiko, tokia praktika jau taikoma kai kuriose šalyse - pavyzdžiui, Kanadoje ar Švedijoje. „Nors ir nepritariu, kad jos tai pasirinko, bet tai bent jau buvo atsargus ir lėtas procesas. Mes gi šiuo atveju norime peršokti dešimtmečius diskusijų ir tiesiog vienu šuoliu atsidurti ten, kur abortai valstybės finansuojami ir traktuojami kaip tiesiog percepcija“, - nurodo politikas.
Projektas 2025 ir galimas poveikis reprodukcinėms teisėms
Medikamentinis abortas Lietuvoje: privalumai ir trūkumai
Šis būdas galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose.
„Vaistinio nėštumo nutraukimo, kaip alternatyvos chirurginei operacijai, įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas. Ši procedūra yra saugesnė, nes nėra atliekama medicininė intervencija, ir komplikacijų rizika yra nepalyginamai mažesnė. Moteriai nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, paprastai tai įvyksta namuose“, - minėtame pranešime buvo cituojamas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas med. dr. Vytautas Klimas.
Tame pačiame pranešime Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pabrėžė, kad šis sprendimas yra didžiulė pažanga, įgyvendinant moters reprodukcines teises. „Kitos Europos moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų, ir kitų šalių patirtis rodo, kad vaistinis abortas nukonkuruoja chirurginį. Štai Suomijoje, Švedijoje, Danijoje beveik visi nėštumo nutraukimai yra vaistiniai. Kalbėjomės su užsienio partneriais Latvijoje, Danijoje, Moldovoje - nė vienas neįvardijo problemų, susijusių su vaistiniu nėštumo nutraukimu. Tai reiškia, kad šis metodas veikia, ir veikia gerai“, - sakė ji.
Tačiau su šia tema giliai susipažinusi VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė medikamentinį nėštumo nutraukimo būdą vertina ne taip palankiai, patį įstatymą kritikuoja ir tikina, kad net į juodu ant balto surašytas grėsmes žiūrima pro pirštus. „Kiekviena sutiks, kad abortas nėra lengvas „pasivaikščiojimas po pievelę“. Yra įvairių situacijų, į kurias patenka moterys. Dažniausiai moterys renkasi abortą, kai aplinkybės įspaudžia į kampą ir jos nemato kitos išeities. Todėl valstybinis požiūris turėtų būti toks, kad bėdos ištiktai moteriai pirmiausia reikia suteikti visapusišką pagalbą ir paramą, priešingu atveju, jos pasirinkimą nutraukti nėštumą vargu ar galima laikyti laisvu, dažnai jis tampa priverstiniu pasirinkimu“, - teigia B. Obelenienė.
B. Obelenienės teigimu, Lietuva yra bene vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje nėštumo nutraukimas reglamentuotas sveikatos ministro įsakymu, t.y. teisės aktu, kuris neturi įstatyminio pagrindo. Įprastai kitose valstybėse abortų klausimas reglamentuojamas įstatymu, o ministro ar atsakingos institucijos įsakymu nustatoma tvarka, kaip tai bus atliekama. Profesorė kritikuoja, kad labai panašu, jog nėštumo nutraukimas tampa tokia lengva ir paprasta paslauga, kaip sugedusio danties pašalinimas, nors skirtumas yra milžiniškas. Nėštumo nutraukimas sieja tris (neįskaitant „paslaugos“ atlikėjo): moterį, vyrą ir jų abiejų pradėtą, naujai užsimezgusią žmogaus gyvybę. Todėl toks lengvabūdiškas valstybės požiūris į labai rimtą problemą, manau, turėtų skaudinti kiekvieną moterį.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į psichologinės pagalbos moterims trūkumą. Naratyvas aborto tema dažniausiai skamba labai vienpusiškai: „moteris turi teisę į abortą“, „moteris turi teisę į kūno vientisumą“, „moters reprodukcinės teisės“ ir pan. Moteris, patekusi į sunkią padėtį, pirmiausia turi teisę į visapusišką pagalbą, kuri apima ir teisingos informacijos suteikimą, ir juridinę bei materialią pagalbą, ir psichologinį konsultavimą. B. Obelenienė teigia, kad šiuo metu spaudoje ir socialiniuose tinkluose vyksta medikamentinio aborto propagavimo kampanija. Visi pasisakantieji asmenys naudoja tuos pačius apibūdinančius terminus: „saugesnis būdas“, „moteris turi teisę rinktis“, „mokslu įrodyta“ ir pan. Tačiau tai tikrai neatitinka tiesos.
Analizuojant žiniasklaidoje dažniausiai minimus medikamentinio aborto privalumus, dažniausiai pasitaiko tokie apibūdinimai, kaip „didesnis privatumas“, „nereikia chirurginės intervencijos ir nuskausminimo“, „komplikacijos yra labai retos ir nekelia grėsmės moters gyvybei, joms gydyti užtenka medikamentinio gydymo“. Kad tai yra klaidinanti informacija, užtenka atidžiai perskaityti preparato charakteristikos santrauką.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad prieš kalbant apie moters teisę į abortą, reikėtų nepamiršti, jog moteris pirmiausia turi teisę į teisingą informaciją. Medikamentinio aborto preparatų gamintojo/platintojo internetinėje svetainėje puikuojasi užrašas: „Pasaulyje kasmet atliekama 74 mln. abortų. Mūsų tikslas - pasiekti, kad jie būtų saugūs.“ Suprask - medikamentiniai. 74 mln. vartotojų kasmet - tai tikrai įspūdinga rinka. O jeigu dar ir valstybės kompensuoja išlaidas.
Kaip veikia medikamentinis abortas? Medikamentinis abortas yra sukeliamas dviejų preparatų. Vienas iš jų yra progesterono, moters lytinio hormono, gyvybiškai būtino embriono implantacijai ir jo vystymuisi po implantacijos, inhibitorius. Šis preparatas slopina receptorius, kurie prisijungia progesteroną. Progesterono trūkumas sukelia embriono (jei preparatas vartojamas iki 8 nėštumo savaitės pabaigos) ar vaisiaus (jei nuo 8 iki 9 savaitės) žūtį. Antrasis preparatas - prostaglandinai, kurie žuvusį vaisių pašalina iš moters organizmo.
Galimi šalutiniai poveikiai. Skirtingai nei teigiama, šalutinės reakcijos yra labai dažnos, pagal preparato charakteristikų santrauką jos nutinka vienai iš dešimties moterų: tai vaginalinis kraujavimas, gimdos spazmai, nuovargis, šaltkrėtis/ karščiavimas, svaigulys, pykinimas vėmimas, viduriavimas, diskomfortas skrandyje, pilvo skausmas. Preparato charakteristikos santraukoje rašoma: „Kraujavimas yra beveik nuolatinė procedūros dalis, nepriklausomai nuo to, ar vartojamas prostaglandinas ir bet kokiu nėštumo laikotarpiu, nors jis paprastai yra tuo gausesnis, kuo vėlesnė yra nėštumo stadija. Gausus kraujavimas dažnai reiškia nepilną pasišalinimą, po kurio maždaug 5 proc. atvejų prireikia chirurginės procedūros. Nuo 0,5 iki 1 proc. atvejų gali prireikti kraujo perpylimo.“ JAV Maisto ir vaistų agentūra 2021 m. ataskaitoje praneša apie 26 moterų mirtis per ataskaitinį laikotarpį, susijusias su medikamentiniu abortu.
Suomių mokslininkų atliko tyrimą „Tiesioginės komplikacijos po medikamentinio nėštumo nutraukimo, palyginti su chirurginiu nėštumo nutraukimu“. Šioje šalyje egzistuoja abortų registras, kuriame užregistruojamas kiekvienas abortas. Tyrimo išvadose mokslininkai teigia, kad bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis medikamentinio aborto grupėje, lyginant su chirurginiu abortu, buvo keturis kartus didesnis. Chirurginio aborto grupėje kraujavimas pasitaikė 2,1 proc., o medikamentinio - 15,6 proc. Kaip teigia minėto tyrimo autoriai, abu abortų metodai paprastai yra panašūs, tačiau medikamentinis nėštumo nutraukimas yra susijęs su didesniu nepageidaujamų reiškinių dažniu.
Kitų šalių praktika. Šiaurės šalyse, 2018 metų duomenimis, atliktų abortų skaičius ir medikamentinių abortų proc.: Danija 14 348 (77,6 %), Suomija 8 654 (97,4 %), Islandija 1 049 (78,6 %), Norvegija 12 390 (91,4 %), Švedija 35 782 (93,4 %). Sekant abortų skaičiaus dinamiką nuo medikamentinio abortų legalizavimo šiose šalyse medikamentinių abortų skaičius nuolat augo, o chirurginių mažėjo. Tačiau bendras abortų skaičius nemažėjo, netgi priešingai, išskyrus Suomiją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
