„Bobos daržas“ - vieta, kurioje ekologiškomis daržovėmis ir maisto prekėmis prekiauja Vaida Skorupskienė. Prieš šešerius metus atidaryta prekyvietė kvietė užsukti praeivius. „Mūsų krautuvėlė yra ypatinga tuo, kad čia rasite visus reikalingiausius kasdieninio stalo produktus. Mes kaip mažas prekybos centras, tik produktai čia atsakingai atrinkti, geriausi, ką galima šiuo metu rasti rinkoje“, - sakė jauno verslo įkūrėja Vaida Olšauskytė Skorupskienė. Ant durų užkabintas lapas su parduotuvės pavadinimu, gatvėje pačios rankomis kreidelėmis pieštos rodyklės, priviliojo armiją ištikimų klientų. Verslo pradžia buvo vos vienas šaldytuvas, kasos aparatas ir vyro pagalba, tvarkant išnuomotas patalpas bei montuojant prekystalius. O minimalios investicijos ir užnugaryje paliktas siekis pasipelnyti - Vaidos sėkmės receptas.

Krautuvėlės šeimininkė Vaida pabrėžia šviežių ir natūralių produktų svarbą. „Nuo ankstyvo pavasario iki rudens pabaigos kas rytą turime šviežių daržovių, vaisių, uogų. Štai prekiavome braškėmis, greitai jau turėsime šilauogių, juodųjų serbentų, kitų sezoninių vaisių, daržovių“, - sakė krautuvėlės šeimininkė. Vaidai ekologiškas produktas yra toks, kuris yra auginamas natūraliomis gamtinėmis sąlygomis, žmogui įsikišant labai atsakingai. Ji itin nesureikšmina sertifikato: „Sertifikatas kainuoja nemažai, ne visi smulkesni ūkininkai išgali sumokėti už šį dokumentą. Yra nemažai augintojų, neturinčių sertifikato, bet auginančių produkciją natūraliai, atsakingai“.
Nors dalis produkcijos yra sertifikuota, didelė dalis greitai gendančių produktų sertifikato neturi. „Dalis mūsų produkcijos yra sertifikuota - tai lietuviškos ir importinės kruopos, džiovinti vaisiai, riešutai. Didelė dalis greitai gendančių produktų sertifikato neturi, išskyrus šviežią jautieną, bet jie visi - tiek pieno gaminiai, tiek šviežia mėsa yra natūralūs, be jokių konservantų ar sintetinių priedų. Tuo nesunku įsitikinti - užtenka paragauti. Skonio receptoriai „atpažįsta“ tikrą produktą.“

Krautuvėlės įkūrėja Vaida pradžioje pati užsiėmė pardavinėjamų daržovių auginimu, tačiau gyvenimas pakoregavo darbus, gimus trečiam vaikeliui. „Pirmąjį sezoną, kai atsidarėme, dalį daržovių stengiausi auginti pati, bet tai tikrai sunkus, daug laiko, pastangų, žinių ir išmanymo reikalaujantis darbas. Šiuo metu turime rimtą ūkininkę, ūkininkaujančią visai netoliese mūsų, tad matome, ką ir kaip ji augina, dar žiemą tariamės dėl daržovių asortimento, užsakome, kokių daržovių norime. Beje, ši ūkininkė augina išskirtinai „Bobos daržui“, tad drąsiai sakome pirkėjui - tai „mūsų daržo daržovės“, - sakė moteris.
Vaidos manymu, kokios prekės turi būti parduodamos, padiktuoja pats pirkėjas. “Pradžioje galvojau, kad tai bus labiau daržovių parduotuvė, tačiau mintis teko pakoreguoti. Lietuviai yra tauta, kuri daržoves užsiaugina pati. Dauguma žmonių vis dar turi kaimus, sodus, sodybas, užmiestyje gyvenančias močiutes, mamas, tetas - parsiveža daug derliaus iš jų.“
Parduotuvės savininkė atviravo, kad sukūrusi šeimą ieškojo to, kas ją „vežtų“ ir nuo ko būtų gera. Ji pasakojo, kad tada jai padėjo įsiklausymas į savo širdį, o vėliau viskas susidėliojo savaime. Išsirinkti vietą verslininkei taip pat nebuvo sunku - parduotuvę įrengė toje gatvėje, kurioje praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. „Ne aš išsirinkau, mane išsirinko“, - kalbėjo moteris. Ji įsitikinusi, kad savos sienos padeda, o artimas ryšys su klientu - laimės ir sėkmės paslaptis.
„Bobos daržas“ pirkėjus pritraukia ne reklama ar gudriu marketingu, o dėmesiu ir šiltu bendravimu. „Su klientais bendraujame labai nuoširdžiai ir atvirai, juos „prisijaukinome“. Mūsų krautuvėlėje lankosi nuolatiniai pirkėjai - daugiausia šalia gyvenantys ar dirbantys. Pasitaiko ir asmeniškų pokalbių - apie vaikus, darbus ar pomėgius. Krautuvėlė - tarsi bendruomenės centras, klientai atėję apsipirkti bendrauja, šnekučiuojasi tarpusavyje, daugelis pažįsta vienas kitą. Pas mus labai maloni aplinka“.
Čia dirbančios pardavėjos pažįsta kiekvieną klientą, žino jų vardus, nuolat su jais bendrauja, dalijasi įvairiais pasakojimais ir istorijomis. Vaida pasakojo, kad turi dvi klientes, kurios visada pietauja pirmos. Užsuka ir pirkėjas Egidijus, kuris čia apsiperka kiekvieną dieną. Atkeliauja ir ambasadoriai bei papasakoja apie savo tolimas keliones ir šalis. Įsigyti skanėstų neretai užklysta ir vaikai.

Moteris atviravo, kad ši parduotuvė - tai vieta, kurioje bendravimas grįstas pasitikėjimu. „Čia tokia reikaliukų vieta“, - teigė ji, mat neretai klientai palieka savo namų raktus, patiki perduoti kažkam savo daiktus, ateina pasiimti prekių, o pinigus atneša kitą dieną ar net po savaitės. „Vaikai patys vieni ateina pavalgyti po mokyklos, mama vėliau atėjusi sumoka. Tu turi galėti įpilti vaikui sriubos ir neprašyti pinigų, nes jis dabar pavalgys, o mama po savaitės ar rytoj sumokės. Tu turi neskaičiuoti. Krautuvė yra ne apie tai, kad man kažkas neatnešė trylikos centų ar pamiršo“, - pasakojo savininkė.
Glaudi bendruomenė pažįstama ir tarpusavyje, o susitikę bičiuliai neretai mėgdavo sustoti parduotuvėje ir pabendrauti. Tada Vaidai kilo idėja - čia pat atidaryti vietą, kurioje susirinkę galėtų pavalgyti, išgerti arbatos ir pasišnekučiuoti. „Žmonės susitikdavo ir kalbėdavosi, aš jiems net atnešdavau kėdžių, sakydavau atsisėskite, nes man trukdote. Ateina žmonės apsipirkti, o kažkas atsistoję šnekasi. Tada atsirado valgymo vieta, pavadinome ją veranda. Ateina draugės vakarais, mes padarome arbatos, neturime joms net kainoraščio. Apsilanko visada studentas su kompiuteriu. Žinome, kad jis ateina trečią ar pusę keturių, nusiperka pietų ir sėdi čia kokias dvi valandas, dirba, mokosi, dar kažką daro“, - pasakojo moteris.
„Bobos daržo“ krautuvėlėje pietų metu yra tiekiamas karštas maistas, spaudžiamos šviežios sultys, gaminami kokteiliai, salotos. Yra pora staliukų pavalgyti vietoje, pietus taip pat galima išsinešti. Kavinės idėja taip pat kilo natūraliai, iniciatoriai - „Bobos daržo“ klientai. „Bobos daržas“ bendradarbiauja su trimis restoranais, kurie pasirūpina klientų pietumis. Tačiau kartais nutinka taip, kad maisto neužtenka. Čia dirbantis kolektyvas tada kaipmat sugalvoja išeitį - padaro sumuštinių, papjausto duonos ir lašinių. „Tai yra gyvenimas. Atėjo žmogus pavalgyti, o tu nesakai, kad aš nebeturiu, maisto nebėra. Jo yra - pilna parduotuvė. Jeigu ateitų tavo vaikai, nesugalvotum, kuo pamaitinti savo vaikus? Sugalumai - atsuktum šaltienos, išvirtum koldūnų. Tai lygiai taip pat su klientu - suki galvą, kad surastum, kuo jį pamaitinti“, - atviravo parduotuvės įkūrėja.

Vaida pasakojo, kad šiame versle itin reikšmingas kolektyvas, kuris padeda įveikti sunkumus bei susidoroti su iššūkiais. Į darbuotojus Vaida taip pat žvelgia su meile ir dėmesiu. „Darbuotojus taip pat reikia mylėti. Daug laiko investuojame į personalo paieškas, apmokymą. Mūsų pardavėjos - ne vien paprastos kasininkės, jos tikros „Bobos daržo“ šeimininkės. Galiu ramiai sėdėti namuose ir auginti vaikelį, nes žinau, kad ir be manęs visos mergaitės dirba atsakingai, stengiasi, yra pasitempusios.“ - džiaugėsi parduotuvėlės šeimininkė.
Darbuotojai čia atrenkami itin kruopščiai, pagal svarbiausius kriterijus - turi žibėti akys, veide šviesti šypsena ir spinduliuoti gera valia. Atsakomybės, sąžiningumo ir visų kitų savybių, pasak moters, reikalaujama visur, o pagal jas tinkamo darbuotojo išsirinkti neįmanoma. „Turi būti gerumas, nes čia jo labai daug reikia - vaikams nuplauti obuolius, juos supjaustyti. Pas mus ateina labai daug vaikučių, mamos nepraeina pro šalį, nes jų vaikai ateina nusipirkti grybuką, meduolį. Tu turi galėti padaryti tai, kas tau visiškai nepriklauso“, - teigė verslininkė. Šiandien jai darbuotis padeda 3 pardavėjos, administratorė ir buhalterė. „Čia bobiškumo labai daug“, - kalbėjo savininkė.
Vaida pabrėžia komandos svarbą ir tikslą, kuris nėra pinigai. „Reikia meilės ir meilės savo darbui. Yra savybių, kurių versle reikia daug ir tu gali vienas to viso neturėti, bet tada tu turi komandą. Aš ją turiu superinę. Vienas lauke ne karys. Tavo pirštai neturi būti į save, tavo tikslas neturi būti pinigai“, - sakė ji. „Jeigu veiki tai, ką tikrai nori veikti, visada rasi savo vietą. Mūsų šeimos gyvenimo būdas, dėmesys sveikai mitybai „privedė“ iki maisto krautuvėlės. Šį verslą vadinčiau malonia veikla“, - savo potyriais dalinosi moteris. Į krautuvės gyvenimą yra įtraukta visa šeima, visi turi savų užduočių. „Šis verslas man yra tarsi dar vienas kūdikis, reikalaujantis nuolatinio dėmesio, galvojimo, stebėjimo. Dabar turiu keturias puikias aukles šitam „vaikui“ - tai krautuvės darbuotojos. „Klausiate, ar buvo sunku? Jeigu turi tikslą - galingą vidinę energiją - imi, darai ir viskas puikiai gaunasi.“ - dar nedrįstantiems pradėti savo verslo patarė Vaida.

Asortimentas parduotuvėje ne toks platus, kaip didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau Vaida atvira - tai privalumas. Kai turi viską, žmogus atėjęs nieko neranda, įsitikinusi ji. „Pas mus žmogus žino, kad yra pienas, varškė, sviestas, grietinė, grietinėlė, vienokia ar kitokia duona, bulvė, morka ar burokėlis. Jis atėjęs gali būti ramus. Jei mes prisikrautume visko, ateitų žmonės ir nežinotų, ko čia yra“, - įsitikinusi verslininkė.
Vaida nestovi vienoje vietoje, kiekvieną dieną ieško vis naujų idėjų. „Versle kaip ir gyvenime reikia nuolat judėti į priekį. Jeigu tik stabteli, žiūrėk, jau esi nebeįdomus, turi nuolat domėtis naujais gamintojais, produktais. Nuo rudens turėsime produktų pristatymą į namus, jau ruošiame internetinės parduotuvės puslapį.“
Paklausta, ar ketina plėstis, galbūt atsidaryti naują parduotuvę, moteris pabrėžė, kad tikrai nieko panašaus daryti neketina. „Mano dvaselė čia plaukioja ir man patinka buvimas čia“, - kalbėjo krautuvės įkūrėja. „Aš tikrai nenoriu kitos parduotuvės. Vien dėl to, kad negali būti keliose vietose. Kai esi su mylimu žmogumi, negali būti su dviem. Tokie ir ateities planai. Tu tiesiog gyveni. Tikrai nėra noro turėti daugiau, plėstis. Aš labai daug laiko ir jėgų atiduodu, daugiau jų niekam kitam duoti nenoriu“, - pabrėžė Vaida.
Verslo pradžioje šeimininkė pati augino daržoves, tačiau šiandien ji įsitikinusi, kad nevalia savęs dalinti į visas puses. Jos nuomone, reikia visą širdį atiduoti vienai veiklai, o daržovių auginimas reikalauja begalės laiko. „Ūkininkas atveža jums morkų maišą, bet niekas nežino, kad jis du maišus išmetė, jog jums atvežtų vieną. Kiti du - nekondicinės morkos - mažos, kreivos, susuktos. Taip yra su kiekvienu produktu. Tai didžiulė išeiga. Klientas vis tiek renkasi akimis, kad ir kokia gera ta prekė. Užauginti gražią daržovę - menas. Aš lenkiu galvą prieš ūkininkus, kurie jas užaugina, kai sausra, lyja mėnesį, šalta ar per karšta. Žmonės to nevertina, labai nuo to atitolę“, - teigė ji.
Nors moteris kasdien sukasi aplink maistą, o jį parduoti ir gražiai pateikti - pagrindinė jos užduotis, ji įsitikinusi, kad šiandien vartotojiška visuomenė vergauja maistui ir per daug jį sureikšmina. „Kai maistas tampa kultu, tai yra blogai. Tai tik tavo gyvenimo detalė. Šiandien su vaikais važiavome ir kaip tik kalbėjau, kad visi gyvūnai, nuo kirmino iki dramblio, žino, ką jiems valgyti. Vienintelis žmogus nežino, ką jam valgyti. Jis vis dar ieško, kas jam sveika ir kas ne, ieško visokių teorijų. Mes su savo protu svarstome, tyrinėjame. Taip žmogus pasidaro maisto kultą.“