Surogatinė Motinystė Teisme: Lietuvos ir Tarptautiniai Iššūkiai

Surogacija vadinama susitarimas, dažnai paremtas teisine sutartimi, kai moteris (surogatinė motina) sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitam asmeniui ar asmenims, kurie po gimimo taps vaiko tėvais. Šis reiškinys kelia daugybę moralinių, etinių ir teisinių klausimų, ypač šalyse, kuriose jo reguliavimas yra neaiškus arba draudžiamas. Nemažai žmonių į pakaitinę motinystę žiūri kreivomis, linkę pasmerkti moteris, kurios sutinka išnešioti ir pagimdyti kitiems vaiką, dažnai manydami, kad jos tai daro vien dėl pinigų. Tačiau už to slypi sudėtingos asmeninės istorijos ir globalios teisinės dilemos.

Priežastys, dėl kurių nusprendžiama pasinaudoti surogacija, gali būti labai įvairios. Dalis porų dėl nevaisingumo, kitų ligų ar negalios negali turėti vaikų įprastu būdu. Nors nevaisingumas tarptautinėje ligų klasifikacijoje pripažįstamas liga, ne visur siūlomos vienodos galimybės jai spręsti.

Surogacijos rūšys

Pagal genetinį ryšį tarp surogatinės motinos ir vaiko, surogacija skirstoma į tradicinę (traditional surrogacy) ir gestacinę (gestational surrogacy). Taip pat, priklausomai nuo to, ar surogatinei motinai mokama, išskiriamos dvi kitos surogacijos rūšys - altruistinė (altruistic surrogacy) ir komercinė (commercial surrogacy).

• Tradicinė surogacija: surogatinės motinos kiaušialąstės yra apvaisinamos biologinio vaiko tėvo lytinėmis ląstelėmis intrateurininės inseminacijos (IUI) būdu. Šiuo atveju surogatinė motina yra genetiškai susijusi su vaiku.
• Gestacinė surogacija: surogatinės motinos lytinės ląstelės nėra naudojamos, taigi gimsiantis vaikas neturi jokio biologinio (genetinio) ryšio su surogatine motina. Apvaisinimo procedūra atliekama IVF (in vitro fertilization) būdu, kai iš genetinių tėvų lytinių ląstelių sukurtas embrionas patalpinamas į surogatinės motinos gimdą.

Surogatinė Motinystė Lietuvoje: Visiškas Draudimas ir Kriminalinė Atsakomybė

Lietuvoje surogatinė motinystė yra visiškai draudžiama. Šis draudimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatyme, o civiliniai susitarimai, susiję su surogacija, laikomi niekiniais. Tačiau teisinės pasekmės yra kur kas griežtesnės.

Anot advokato Ginto Gustaičio, surogatinė motinystė Lietuvoje yra kvalifikuojama kaip sunkus kriminalinis nusikaltimas - vaiko pardavimas. Už šią veiką numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų. Lietuvoje jau yra nuteistų žmonių analogiškose situacijose. Štai kodėl, parsivežus tokį vaiką iš užsienio, kyla labai reali rizika, kad jis bus atimtas, o pora - persekiojama baudžiamojo kodekso tvarka. Konsultacijos tokiais atvejais, anot G. Gustaičio, gali būti labai paprastos: jokiu būdu negrįžti į Lietuvą, nes rizika tapti įtariamuoju, kaltinamuoju ir nuteistuoju yra didžiulė.

Ką daryti lietuviams, norintiems tokį vaiką auginti?

Jei surogatinė motina pagimdytų vaiką Lietuvoje, gimimo liudijime ji būtų nurodyta kaip mama. Nors tėvu ji galėtų registruoti lietuvį, o vėliau sutikti vaiką įvaikinti tėvo sutuoktinei, toks būdas, anot advokato, nepadėtų išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės. Vos tik faktai taptų žinomi teismui, atitinkama institucija arba pats teismas praneštų policijai. Specialistas pripažino, kad šiuo požiūriu Lietuva yra itin konservatyvi ir, kol nebus esminių pokyčių įstatymuose bei pareigūnų mąstysenoje, „išvada yra viena - eiti legaliu keliu ir su įvaikinimo tarnybos pagalba įsivaikinti.“

Etinės ir Bioetinės Dilemos: Prekyba Žmonėmis ar Vilties Šaltinis?

Surogatinė motinystė kelia intensyvias diskusijas dėl jos etinių aspektų. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė atkreipė dėmesį, kad šalyse, kur surogacija legali, poros moka milžiniškus pinigus, kad galėtų nusipirkti kūdikį. Tai, anot K. Mišinienės, prilygsta prekybai žmonėmis, kadangi žmogus negali būti parduotas, dovanotas ar atiduotas. K. Mišinienė pabrėžė, kad „paprastai kalbant, tai, kad turi pinigų, nereiškia, kad gali nusipirkti vaiką.“

KOPŽI vadovės teigimu, įteisinus surogaciją, klestėtų verbuotojai, organizatoriai ir vykdytojai, o aukomis taptų ekonomiškai pažeidžiamos moterys, kurių gimdos būtų išnuomotos trečioms šalims, o jų vaikai - parduoti. Šis požiūris atspindi nuogąstavimus dėl „gimdų nuomos rinkos“, kurioje moterys ir vaikai tampa prekėmis.

2020 m. Lietuvoje priimta rezoliucija, smerkianti bet kokią surogacijos, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo, formą. Viena jos autorių, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, teigė, kad yra paradoksalu toleruoti moters instrumentalizavimą, paverčiant ją „gyvuoju inkubatoriumi“. „Moteris filipinietė nešioja kūdikį po savo širdimi, žinodama, kad jis bus iš jos paimtas, nors 9 mėnesius jų širdys plakė kartu. Ciniškas biznis ir jokio žmoniškumo. Kūdikio ir tos moters atžvilgiu vykdoma atvira prekyba žmonėmis. Tai - nusikaltimas, smerktinas nepaisant jokių „poros norų“. Netoleruotina“, - pabrėžė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Vis dėlto yra ir kitokių nuomonių. Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos narys Artūras Rudomanskis nurodė, kad surogacija yra vienintelis būdas turėti genetinį ryšį su savo vaiku tiems, kurie negali jų susilaukti natūraliai. Tai apima ir LGBT bendruomenę, kuriai surogacija dažnai yra viena iš nedaugelio galimybių turėti savo vaikų. Gyd. akušerės ginekologės ir Vaisingumo centro vadovės Gražinos Bogdanskienės aiškinimu, surogacija reikalinga, jei moteris gali pastoti, bet negali išnešioti.

A. Rudomanskis taip pat pripažįsta, kad absoliutus surogacijos draudimas nėra teisingas sprendimas, nes jis atima iš šeimų galimybę turėti vaikų. Jis pabrėžė, kad legalizavimas turėtų būti griežtai reguliuojamas, saugant surogatinių motinų teises, užtikrinant vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir išvengiant komercinės surogacijos dėl išnaudojimo. „Surogacija neturėtų tapti verslo priemone, o turėtų būti humaniškas procesas, skirtas padėti šeimoms. Tarptautinė surogacija taip pat turėtų būti griežtai kontroliuojama, kad būtų išvengta išnaudojimo mažiau išsivysčiusiose šalyse.“

Pagalbinis Apvaisinimas Lietuvoje: Konstitucinio Teismo Nutarimai

Nors surogacija Lietuvoje draudžiama, pagalbinio apvaisinimo srityje įvyko reikšmingų pokyčių. Konstitucinio Teismo nutarimas, pripažinęs, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, leidžianti pagalbinį apvaisinimą tik santuoką ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai, sukrėtė Lietuvą. Tai reiškia, kad tokia praktika diskriminuoja asmenis, kurie gyvena nesusituokę ar nesudaro partnerystės, tačiau turi medicininį poreikį pagalbiniam apvaisinimui. KT atkreipė dėmesį, kad ši nuostata pažeidžia lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijoje.

Šis nutarimas keičia iki šiol galiojantį įstatymą ir nurodo, kad ateityje pagalbinio apvaisinimo paslaugos turi būti teikiamos visiems asmenims, kuriems to reikia pagal medicinines indikacijas, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties. Nors ši nuostata įsigalios tik 2026 metų balandžio 10 d., suteikiant įstatymų leidėjui laiko sukurti naują teisinį reguliavimą, ji sukėlė daug diskusijų. Buvę „laisviečių“ frakcijos nariai, tokie kaip Tomas Vytautas Raskevičius ir Morgana Danielė, džiaugėsi sprendimu, teigdami, kad tai suteiks daugiau galimybių visoms šeimoms susilaukti vaikų.

Tačiau „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga kritikavo šį KT sprendimą, matydamas jame kelią „leftistinei ideologijai“. Politikas kėlė klausimus dėl vienišų moterų ir homoseksualių porų, teiraudamasis, ar vyro nebuvimas yra objektyvi medicininė priežastis nevaisingumui. Anot A. Verygos, toks sprendimas galiausiai gali atverti duris surogatinei motinystei Lietuvoje.

Naujosios Sveikatos teisės instituto (STI) direktorės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės teigimu, sudaromas klaidingas įspūdis, kad pagalbinis apvaisinimas tėra įprasta sveikatos priežiūros paslauga. Ji pabrėžė, kad pagalbinis apvaisinimas neišgydo nevaisingumo priežasties, o tik ją apeina, o šios paslaugos rezultatas yra „GYVAS ŽMOGUS“. K. Zamarytė-Sakavičienė priminė, kad vaikas nėra daiktas ar nuosavybė, ir turi teisę turėti tiek mamą, tiek tėtį, kaip įtvirtinta Lietuvos įstatymuose. Jos nuomone, valstybė neturėtų kurti įstatymų, kurie tyčia ignoruoja natūralius vaiko poreikius.

Teismų Praktika ir Tarptautiniai Precedentai

Lietuvoje teismų praktika surogacijos srityje yra sudėtinga dėl galiojančių draudimų. Tačiau 2024 m. pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko precedento neturintis atvejis - teismas nusprendė, kad vaikas gali turėti dvi biologines mamas. Nors detali informacija neatskleidžiama, ši situacija, kai viena moteris paaukojo kiaušialąstę, o kita pagimdė vaiką, sukėlė biologinių ryšių painiavą ir, pasak kritikų, reiškia netiesioginį surogatinės motinystės įteisinimą. Teisininkai ir politikai šį sprendimą vadina pavojingu precedentu, nes pagal galiojančius Lietuvos įstatymus nei surogatinė motinystė, nei vienalyčių asmenų partnerystė nėra legalizuota.

Tarptautiniu mastu surogacijos klausimai taip pat sprendžiami teismuose. Europos Teisingumo Teismo (ETT) byloje C-363/12 generalinis advokatas savo išvadoje nurodė, kad surogacija yra opus politinis ir socialinis klausimas įvairiose valstybėse narėse. Jis pažymėjo, kad teisinė aplinka valstybėse narėse yra skirtinga: vienose surogacija visiškai teisėta, kitose - neteisėta, o dar kitose - nereglamentuojama. Teismų praktika rodo, kad „Mater semper certa est“ (motina visuomet yra ta, kuri pagimdė) principas turi didelę įtaką. Pavyzdžiui, Rusijoje šis principas taikomas, suteikiant surogatinei motinai daugiau galimybių įgyti teises į vaiką, nei Ukrainoje ar Gruzijoje, kur jis netaikomas.

Išanalizavus tarptautinius duomenis, pastebima, kad altruistinės surogacijos atveju teismų sprendimai dažnai yra palankesni surogatinei motinai, ypač jei taikomas „Mater semper certa est“ principas. Jungtinėje Karalystėje surogatinė motina laikoma teisine vaiko motina, nepaisant genetinio ryšio. Indijoje šis principas netaikomas, o Graikijoje taikomas su išimtimis.

Tarptautinis Reguliavimas ir Reprodukcinis Turizmas

Surogacijos reguliavimas labai skiriasi įvairiose šalyse, kas sukuria sąlygas reprodukciniam turizmui. Dėl surogacijos nevienodo reglamentavimo kyla daug sudėtingų klausimų, susijusių su privačiu šeimos gyvenimu ir pagal tokias sutartis gimusių vaikų statusu. Europos Parlamentas šį klausimą iškėlė dar 2011 m. ir ne kartą pasmerkė šią praktiką, apimančią moterų kūnų ir reprodukcinių organų išnaudojimą. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2016 m. atmetė pranešimo ir rekomendacijos projektą, kuris būtų leidęs pripažinti surogatinę motinystę.

Šalys ir surogacijos reguliavimas

Žemiau pateikiamas surogacijos reguliavimo palyginimas įvairiose šalyse:

Ukraina yra viena iš šalių, kur surogatinė motinystė yra visiškai legalizuota ir griežtai kontroliuojama. Tačiau, kaip pabrėžė V. Aleknaitė-Abramikienė, turtingesnių ES valstybių piliečiai surogacijai išnaudoja Ukrainos moteris, kadangi jų valstybėse ji nelegali. „Tai, kad mūsų pašonėje, Ukrainoje, tokia praktika vykdoma iš Europos šalių piliečių pusės, tai žemina Ukrainą ir verčia ją pažeisti tarptautinius įsipareigojimus“, - tvirtina ji, atkreipdama dėmesį į "reprodukcinį turizmą".

Seimo Rezoliucija: Tarptautiniai Veiksmai Prieš Surogaciją

Lietuvos Seimas, remdamasis daugumos balsų (54 už, 4 prieš, 3 susilaikė) pritarimu, 2020 m. birželio 25 d. priėmė „Rezoliuciją dėl visų surogatinės motinystės formų pasmerkimo“. Šis dokumentas parengtas krikščionių demokratų frakcijos narių ir jam pritarė kitų partijų atstovai.

Rezoliucijoje pažymėta, kad ši praktika prieštarauja daugeliui tarptautinių sutarčių, draudžiančių vaikų prekybą, prekybą žmonėmis ir vergovę, garantuojančių moterų teises ir ginančių vaikų teises. Parlamentas pabrėžė skirtumą tarp įvaikinimo, kuris atliekamas vaiko interesais, ir surogatinės motinystės, kuri sutelkta į suaugusiųjų norą „turėti“ vaiką. Taip pat pastebėta, kad motinystės atskyrimas pagal genetinius, biologinius ir socialinius aspektus bei daugybė pretenzijų vaikui sukelia sumaištį ir teisinį neapibrėžtumą.

Seimas padarė išvadą, kad tik visiško ir galutinio visų surogatinės motinystės formų pasmerkimo gali panaikinti šią praktiką, pažeidžiančią žmogaus teises ir orumą. Todėl jis paragino Respublikos Prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministrą pasmerkti visas surogatinės motinystės formas, o Europos lygiu siekti draudimo kaip moterų ir vaikų prekybos formos.

tags: #surogatine #motinyste #teismas

• sėkminga žindymo pradžia
• Receptai keksiukams vaikams
• Istorija apie globą ir meilę: laiškas močiutei
• Kaip atpažinti kūdikio odos bėrimus?
• Kaip išgyventi tragediją