Vilniaus Knygų Mugė ir Literatūros Festivalis „Vaikų Knygų Sala“: Išsami Informacija Apie Bilietus ir Renginius Vaikams
Kviečiame į 26-ąją Vilniaus knygų mugę - didžiausią knygų mugę Baltijos šalyse, vieną ryškiausių ir laukiamiausių kultūros įvykių Lietuvoje. Skaitytojai mugėje pirmieji gali įsigyti naujausius lietuvių ir užsienio autorių kūrinius. Mugėje dažnai galima rasti knygų, ką tik atkeliavusių iš spaustuvės. Tradicija lieka - apsilankius renginiuose galima gauti autografą iš mėgstamo rašytojo ar rašytojos.
Vilniaus Knygų Mugės Erdvės Vaikams ir Jaunimui
Jaunųjų skaitytojų salėje lankytojų lauks gausus naujų knygų pasirinkimas, kūrybinės dirbtuvės ir scenoje vyksiantys renginiai. Tai puiki proga panirti į knygų pasaulio teikiamus malonumus net ir nelabai skaitantiems paaugliams.
Muzikos salė kaip visada stebins įvairiapuse programa, kurioje susitinka dauguma Lietuvos muzikantų po vienu stogu. Tai didžiausia Lietuvoje muzikos leidybos mugė, kurioje vyks koncertai, pokalbiai ir susitikimai.
Literatūros Festivalis „Vaikų Knygų Sala“
Literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ kviečia mažuosius skaitytojus, paauglius, tėvus ir mokytojus leistis į dviejų dienų kelionę po literatūros pasaulį. Festivalį globoja ir remia Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba. Atsakomybę dėl renginio kokybės prisiima renginio organizatorius. Renginiui neįvykus ar nusikėlus, sprendimą dėl pinigų grąžinimo priima organizatorius.
Festivalio Tema ir Svečiai
Šių metų tema - „Pokyčių puslapiai“. Festivalis tyrinės, ar knygos gali pasakoti apie tapatybės paieškas, technologijas, dirbtinį intelektą ir šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Tikrai taip!
Šių metų festivalio garbės viešnia - Italija! Čia literatūra tampa nuotykiu! Festivalyje numatyta gausybė įvairiausių renginių, atvyks svečių iš užsienio. Džiaugiamės, kad 2024 metų renginius organizuojame kartu su partneriu iš Katalonijos - skaitymo skatinimo organizacija TANTÀGORA (Barselona), tad festivalyje turėsite galimybę susipažinti su iliustratore Olga Capdevila, kuri šiemet kūrė festivalio įvaizdį, bei iliustratore, vizualinių menų kūrėja, meno edukatore Inge Nouws.
Katalonų gretas papildys puikūs kūrėjai ir vaikų literatūros tyrinėtojai iš Suomijos, Portugalijos ir, žinoma, Lietuvos: šių metų festivalio ambasadore, rašytoja Medeina Andriulienė, rašytoju iš Suomijos Tomi Kontio, rašytoja, vertėja ir aktore Diana Ganc, portugalų iliustratoriumi Andre Letria, iliustratore, grafikos dizainere Elina Warsta iš Suomijos, improvizacijų teatru „Impro241“, menininkėmis Egle Lekevičiūte ir Šarūne Pečiukonyte bei daugeliu kitų.
Renginiai ir Veiklos Vaikų Knygų Saloje
Literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ kviečia jaunuosius knygų mylėtojus leistis į įkvepiančią kelionę po stebuklingą istorijų pasaulį: atraskite skaitymo džiaugsmą ir išlaisvinkite savo vaizduotę, nepabijokite išbandyti naujus žanrus ir drąsiai tyrinėti literatūros pasaulio paslaptis! Mažiausių skaitytojų erdvėje sutiksite knygos „Abėčėlė“ dainos autorių Maksą Melmaną, iliustruotoją Rasą Jančiauskaitę, kuri mažyliams papasakos apie naujausią savo knygą „Namai“ ir kitus kūrėjus.
Leidyklų erdvėje įvairaus amžiaus vaikai bendraus ir kurs su Kotryna Zyle, Evelina Daciūte, Benu Bėrantu, Inga Dagile, Tomu Dirgėla ir kitais knygų autoriais. Taip pat laukia susitikimai su rašytojais Tomu Dirgėla (Lietuva), Anti Saar (Estija), rašytojomis Luīze Pastore (Latvija), Evelina Daciūte (Lietuva) bei iliustruotojomis Dominika Czerniak-Chojnacka (Lenkija), Greta Alice (Lietuva), Ulla Saar (Estija), Kornelija Žalpyte (Lietuva).
LITERATŪROS KLASIKA VAIKAMS | Alma littera
Festivalio lankytojų laukia teatralizuoti Linos Mickutės „Pasaka apie paskutinį Lietuvos princą“ ir Vaivos Rykštaitės „Baisiau už tarakoną“ knygų pristatymai, improvizacijų dueto „Teptukas ir liežuvis“ kuriamos istorijos, poezijos skaitymai su aktoriais Baliu Ivanausku ir Artūru Dubaka, interaktyvios potyrių erdvės, kūrybinės dirbtuvės, animacinių filmų peržiūros.
Pačių mažiausių laukia aktorės Indrės Storpirštienės pasakojimas pagal Tina Oziewicz knygą „Ką veikia jausmai“, Indrės Zaleckienės istorija „Kapt kapt kapt mieste“, aktorės Kristinos Savickytės vedami užsiėmimai tėčiams, dailininkės Linos Eitmantytės-Valužienės ir muzikės Sonatos Latvėnaitės-Kričenienės (Leidykla „Muzikija“) vedamas sensorinis bežodės knygos „Išgirsti dieną“ pristatymas.
Bus galimybė susipažinti su užsienio autorių knygomis ir jų kūrėjais - Kristina Roskifte (Norvegija), knygos „Vienas ir kiekvienas“ autore, Romana Romanyshyn ir Andriy’umi Lesivu (Ukraina), knygų „Garsiai, tyliai, kuždomis“, „Taip aš matau“ ir „Kaip karas pakeitė Rondą“ autoriais, Agnese Vanaga (Latvija), kuri pristatys naują savo išverstą knygą „Plastikiniai chuliganai“. Taip pat laukia literatūriniai performansai dalyvaujant istorijų pasakotojai Mildai Varnauskaitei, garso menininkei Dominykai Adomaitytei, iliustruotojoms Elenai Selenai ir Gretai Alice, aktorei Sigitai Pikturnaitei ir kitiems teatro ir muzikos atlikėjams. Interaktyvios literatūrinės erdvės bus pagal Patricijos Bliuj-Stodulskos knygą „Žmonės augalai“, Romanos Romanyshyn ir Andriy’aus Lesivo knygas „Garsiai, tyliai, kuždomis“ ir „Taip aš matau“. Taip pat bus galima susitikti su supergalių turinčiais supermočiutėmis ir superseneliais. Ir dar daug kitų literatūrinių ir ne tik pramogų!
Katalonų kurta instaliacija, kurioje kiekvienas galės išbandyti tiek iliustruotojo, tiek pasakotojo vaidmenis!
Vaikų ir Paauglių Knygų Mugė Festivalio Rėmuose
Festivalio metu tradiciškai vyks vaikų ir paauglių knygų mugė, kurioje galėsite įsigyti naujausių ir jau pamėgtų knygų įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams. Ir čia pat gauti autorių autografą! Mugėje dalyvaus leidyklos Nieko rimto, Tikra knyga, Žalias kalnas, Dominicus lituanus, Muzikija, 700 eilučių, Debesų ganyklos, Alma littera, Tyto alba, Aukso žuvys, Dvi tylos, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Pinkmanas ir kitos. Pažadame - dvi festivalio dienos bus kupinos įspūdžių, gerų emocijų ir pramogų!
Bilietai ir Kita Svarbi Informacija
Įėjimas į festivalį mokamas. Bilietus galima įsigyti tik Paysera sistemoje. Vietoje bilietai pardavinėjami nebus. Kviečiame festivalio lankytojus tausoti gamtą ir nespausdinti bilietų - turėkite juos savo mobiliuosiuose prietaisuose. Festivalio lankytojų skaičius ribojamas - ne daugiau 500 lankytojų kiekvieną festivalio dieną.
Štai informacija apie bilietų kainas ir nemokamo įėjimo sąlygas:
| Bilieto tipas | Kaina | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Standartinis bilietas | 5 eurai | Vienam žmogui vienai festivalio dienai į VISUS tos dienos renginius. |
| Standartinis bilietas (kita opcija) | 10 eurų | Vienam žmogui vienai festivalio dienai į VISUS tos dienos renginius. |
| Šeimos bilietas | 30 eurų | Keturių asmenų šeimos bilietas vienai festivalio dienai į visus tos dienos renginius. |
| Nemokamas įėjimas | 0 eurų | Žmonės iki 2 metų ir vyresni nei 60 metų; bet kurio amžiaus žmonės, persirengę literatūrinių personažų kostiumais; bet kurio amžiaus asmenys, kuriems nustatytas neįgalumas, arba turintys specialiųjų poreikių ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui - vienas lydintysis). |
Siekdami kontroliuoti lankytojų srautus, nemokamai festivalyje dalyvausiančius žmones prašome pasirūpinti nemokamu festivalio bilietu, kurį rasite paspaudę mygtuką "Registruotis".
Bibliotekininkai KETVIRTADIENĮ (vasario 26 d.) mugėje gali lankytis nemokamai.
Svarbu! Apgailestaudami atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu festivalio vieta nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Kad išvengtume kamščių, autobusas stos ne prie LITEXPO stovėjimo aikštelės, o LITEXPO STOTELĖJE - kelias iki Knygų mugės bus aiškiai sužymėtas.
Diskusijos Apie Vaikų ir Paauglių Skaitymo Įpročius
Šiuolaikinėje visuomenėje susidomėjimas vaikų ir paauglių skaitymo įpročiais yra itin aktualus. Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu, kaip išlaikyti jaunosios kartos susidomėjimą knygomis, ypač kai vis daugiau turinio vartojama anglų kalba. Eglė Baliutavičiūtė teigia, kad anglų kalba turi didelę reikšmę šiuolaikiniam Lietuvos paaugliui. Tai kalba, kuria jie (ir dalis suaugusiųjų taip pat) vartoja didelius kiekius įvairaus turinio - nuo žaidimų, socialinių tinklų iki serialų, knygų ir t. t. Natūralu, kad, taip dažnai vartojant anglų kalbą, ji veikia ir kasdien vartojamą lietuvių kalbą, atsiranda angliškos sintaksės, leksikos. Taigi tragedijos nematau, svarbu, kad jaunimas suprastų, kur kokią kalbą dera vartoti.
Alius Avčininkas kelia klausimą, ar skaitymas užsienio kalba yra ir tam tikros priebėgos ieškojimas. Dar ne visi tėvai šiandien skaito anglų kalba, tad paaugliui atsiranda galimybė pasislėpti ir būti visiškai savimi. Tačiau Jurga Vilė pastebi, kad angliškų žodžių įpinimas į šnekamąją lietuvių kalbą ją asmeniškai labiau trikdo nei tiesiog kalbėjimasis angliškai. Justinas Vancevičius mano, kad reikėtų ne dejuoti, kad visi paaugliai pradės kalbėti angliškai, o stengtis sukurti alternatyvų turinį lietuviškai - tokį jiems pritaikytą turinį, kurį jie norėtų vartoti ir su juo identifikuotis.
Kodėl 10-13 Metų Vaikus Ištinka Neskaitymo Periodas?
Kyla klausimas, kodėl būtent sulaukus 10-13 metų, vaikus ištinka neskaitymo periodas, arba ar apskritai klystame taip manydami. Eglė Baliutavičiūtė aiškina, kad yra daug priežasčių, kodėl šiuo amžiaus periodu krenta susidomėjimas skaitymu, tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Pirma, dažniausiai tokio amžiaus vaikams jau nustoja skaityti tėvai, motyvuodami, kad vaikas jau esą pats skaito. Patariama taip nesielgti, geriau vaikui skaityti tol, kol jis pats paprašys liautis. Antra, net ir ankstyvoje paauglystėje klausomas sudėtingesnis tekstas suvokiamas geriau, nei skaitomas savarankiškai.
Alius Avčininkas sako, kad šiame amžiaus tarpsnyje vaikai išgyvena didžiausią lūžį: tenka susidoroti su įvairiais iššūkiais ir skaitymas nebėra ta priebėga, kuri palengvintų išgyvenamus pokyčius. Dažnai į 10-13 metų amžiaus jaunus žmones žiūrima arba kaip į visiškus vaikus, arba kaip į mažus suaugusiuosius. Ir vis nepataikoma. Jurga Vilė viliasi, kad tie, kurie skaitė, bet nebeskaito, kada nors vėl skaitys. Manau, taip nutinka todėl, kad paaugliai nori viską patirti patys, o ne skaityti kitų žmonių patirtis.
Justinas Vancevičius teigia, kad įžengęs į ankstyvąją paauglystę vaikas pradeda tolti nuo suaugusiųjų, kurie anksčiau buvo kelrodė žvaigždė, ir atsisuka į savo draugus. Paprastai lūžis įvyksta maždaug ties dešimtais metais, kai tvirtai laikai telefoną rankoje, aplinkui draugai, kartu aptariate matytus vaizdo įrašus. O skaitymas - individualus reikalas, tampantis tik tavo reikalu, nes su tėvais nebeskaitai ir tai nebekelia šiltų asociacijų. Kai vaikas pereina į penktą klasę, mokykla vaidina didelį vaidmenį atgrasant vaikus nuo skaitymo. Anksčiau knyga galėjo sietis su maloniomis akimirkomis su tėvais, o nuo penktos-šeštos klasės skaitymas siejasi su užduotu perskaityti puslapių skaičiumi, dar yra programiniai autoriai, iš kurių vaikai nuolat egzaminuoja. Didžiąją laiko dalį praleidžiant mokykloje, literatūra jaunuoliui, kaip asmenybei, praranda vertę.
Lietuvių Kalbos Prestižas ir Turinys
Eglė Baliutavičiūtė pastebi, kad galime kaip visuomenė kelti lietuvių kalbos prestižą ne dirbtinai aukštindami, bet kurdami patrauklų, įdomų turinį jaunimui gera, šiuolaikiška, lanksčia lietuvių kalba - ir animacinius filmukus, ir laidas, ir knygas, ir kt. Justinas Vancevičius priduria, kad svarbu sukurti jaunam žmogui patrauklų turinį. 11-13 metų paaugliams dar atsiranda tokių knygų, bet 14-16 metų amžiaus grupė užmiršta, jie pradeda skaityti knygas suaugusiems iš mokyklinės programos, bet labai trūksta to, kas iš tiesų domintų. Mūsuose nėra didelės tradicijos rašyti paaugliams, nors pasaulyje pilną tokių knygų. Tai nėra lengva, bet galima semtis patirties, ieškoti, skaityti apdovanotas knygas ir mokytis.
Alius Avčininkas teigia, kad galime patys kurti tokią literatūrą, kokios vaikui reikia, o ne mums atrodo, kad reikia. Galime telkti darbo grupes, kuriose būtų puikių psichologų, vaiko raidos specialistų, psichiatrų ir kitų ekspertų, gebančių tinkamai parinkti literatūros kūrinius. Galime daugiau skaityti patys. Kad gebėtume rekomenduoti. O svarbiausia - daugiau kalbėti su vaikais ir pažinti juos. Išgirsti juos.
Jurga Vilė pabrėžia, kad bėda ta, kad daugeliui paauglių lietuvių kalba asocijuojasi su lietuvių kalbos pamokomis mokykloje, kurių jie labai dažnai nemėgsta, o kartais tiesiog nekenčia. Manau, jei jaunas žmogus suvokia, kad yra tokia galimybė, kad yra knygos ir jų vertimai, kurie mums atveria duris į nepažintus pasaulius, jis tuo džiaugiasi. Jeigu knyga įdomi, neturėtų būti svarbu, ar ji parašyta lietuvių kalba, ar versta į lietuvių iš kitos kalbos. Manau, kad atmetimo reakcija lietuvių autoriams kyla tada, kai vaikai pamėgina paskaityti kažką iš ankstesnių laikų, kas jiems visiškai svetima ir tolima, ir priskiria tai visai lietuvių literatūrai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
