Rožės pagrįstai laikomos vienais mylimiausių sodo augalų. Jos puošia sklypus, kuria nuotaiką ir tampa pagrindiniu kraštovaizdžio dizaino akcentu. Rožė - gėlių karalienė, labiausiai mylima ir simboliška gėlė pasaulyje. Šiuolaikinės rožės stebina savo įvairove. Yra dešimtys rožių grupių ir šimtai veislių, besiskiriančių žiedų forma, spalva, aromatu ir krūmo aukščiu.

Sėkmingas rožių auginimas prasideda gerokai anksčiau nei pasodinimas - nuo tinkamo sodinukų pasirinkimo ir augalų biologinių savybių supratimo. Kokybiški rožių sodinukai pasižymi geru prigijimu, atsparumu ligoms ir gebėjimu sėkmingai peržiemoti atvirame grunte. Renkantis verta atkreipti dėmesį ne tik į augalo išvaizdą, bet ir į tai, kur bei kaip jis buvo augintas.
Tinkamiausias rožių sodinukų sodinimo laikas - vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris. Naujas rožes sodinti į saulėtą, giliai išpurentą, daug humuso turinčią, trąšią žemę. Iškasti pakankamo dydžio duobę, kad joje laisvai tilptų rožių šaknys. Sodinant nereikia per jėgą lenkti, perlenkti šaknų - geriau per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Rožes sodinti taip, kad skiepijimo vieta būtų apie 5-10 cm po žeme.
Specialistai pataria laikytis optimalių atstumų sodinant skirtingų grupių rožes:

Daugelis sodininkų vengia auginti rožes, manydami, kad tai itin išlepintas augalas. Praktikoje viskas priklauso nuo pasirinktos veislės ir sodinuko kokybės. Rožės yra gana lepios, todėl norint gausaus žydėjimo reikia jas laistyti, tręšti ir skinti nužydėjusius žiedus.
Rožės mėgsta reguliarų, gilų laistymą. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, nei dažnai po truputį. Laistant stengtis neaplieti lapų ir žiedų, kitaip jie pradeda ruduoti ir pūti. Vasarą rožes reikėtų tręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra fosforo, kalio, magnio ir geležies.
Rožių genėjimas yra darbas, kurį geriausia atlikti lėtai, bet jis yra labai naudingas. Kad rožė žydėtų visą laiką ir gražiai atrodytų, reikia pašalinti nulūžusias, nudžiūvusias, per plonas ir ligotas šakas. Genėdami rožes, nukirpkite žiedą ties stiebu, iš kurio jis auga. Geriausia juos pašalinti, nes tai skatina žiedų, esančių šalia, augimą ir žydėjimą.
| Veikla | Laikas | Patarimas |
|---|---|---|
| Genėjimas | Pavasaris | Pašalinti negyvus, sergančius, silpnus ūglius. |
| Tręšimas | Nuo pavasario iki rugpjūčio vidurio | Naudoti specialias rožių arba organines trąšas. |
| Profilaktika | Visą vegetaciją | Biologiniai ekstraktai apsaugo nuo ligų ir kenkėjų. |
Dažniausiai pasitaikančios rožių ligos yra rūdys, miltligė, juodoji dėmėtligė ir chlorozė. Pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams, pašalinkite ir sudeginkite nuo krūmų visus sergančius lapus, pumpurus ir ūglius. Daugelis vabzdžių nevengia graužti rožių: amarai, vikšrai, cikados, spragšiai. Kad jie nesuėstų žiedų, pageidautina atlikti kenkėjų atsiradimo prevenciją. Vegetacijos metu nuo galimų ligų ir kenkėjų antplūdžio geriausia priemonė - profilaktika.

Tinkamai parinkti sodinukai ir minimali, bet teisinga priežiūra leidžia rožėms tapti sodo pagrindu, formuojančiu jo charakterį ir atmosferą. Kiekvienas patyręs sodininkas žino, kad rožių auginimas - tai ilgalaikė investicija į sodo estetiką, teikianti ne tik džiaugsmą akims, bet ir tikrą rožių terapiją.