Bendravimo valandėlės su vaikais: ugdykime socialinius ir emocinius įgūdžius

Visi mes norime, kad mūsų vaikai augtų laimingi ir sveiki, kad džiūgtųsi gyvenimu patys ir džiugintų artimuosius. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, pasaulis nėra toks paprastas - tenka mokytis susidraugauti ir išsaugoti draugystę, spręsti nesutarimus ir konfliktus, pasipriešinti patyčioms, įveikti vienišumą, atsispirti rizikingo elgesio pasiūlymams, susidoroti su nesėkmėmis, išgyventi tėvų skyrybas, emigracijos sąlygotą ilgalaikį atsiskyrimą, išsaugoti orumą skurdo bei atskirties sąlygomis. Įvairiausi gyvenimo iššūkiai, pasikeitimai ir netektys kelia skirtingus jausmus. Iš sunkios ir slegiančios būsenos vaikai, kaip ir suaugusieji, išeina tuo lengviau, kuo daugiau žino išeičių ar sunkumų įveikimo būdų. Suaugusiajam čia padeda gyvenimiška patirtis, tuo tarpu vaikui patirties labai stinga. Kita vertus, tyrimais įrodyta, jog jau 5-6 metų vaikas geba suprasti, kad problemos sprendimas yra ne vienas, ir vaikui galima padėti išmokti pasirinkti tinkamiausią sprendimą, t.y. tokį, kuris padėtų vaikui pasijusti geriau ir neįskaudintų aplinkinių.

Kaip galime padėti vaikui?

Programa „Obuolio draugai“ yra tęsinys arba antroji dalis programos „Zipio draugai“, kuri įgyvendinama Lietuvoje jau trečią dešimtmetį. Šios abi programos sudaro vieną dvejų metų ankstyvosios prevencijos programą, įgyvendinamą Lietuvoje. Abi programos skirtos ugdyti vaikų socialinius ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus.

Dalyvaudami programoje „Obuolio draugai“ vaikai praktikuojasi patys praktiškai taikyti sunkumų įveikimo gebėjimus naujose probleminėse situacijose. Apmąsto, reflektuoja sunkumų įveikimo gebėjimų taikymo patirtį.

Programą „Obuolio draugai“ sudaro 24 valandėlės, kurių kiekvienos trukmė - 45 minutės. Kiekvienai temai skirtos 4 valandėlės. Kiekviena valandėlė turi savo tikslą - padėti vaikams įgyti vienokių ar kitokių gebėjimų. Šio tikslo siekiama atliekant praktines užduotis: valandėlės pradžioje paprastai prisimenama prieš tai buvusi valandėlė, aptariama, ko vaikai jos metu išmoko ar ką sužinojo. Paskui atliekamos kelios praktinės užduotys - vaikai grupelėmis ar poromis vaidina, diskutuoja, piešia.

Pirmoji tema „Jausmai“: vaikai pradeda programą mokydamiesi atpažinti savo ir kitų jausmus - pavydą, jaudulį, pyktį, liūdesį, džiaugsmą ir kt. - ir kalbėtis apie juos.

Trečioji tema „Draugystė“ itin vaikų mėgstama ir jiems aktuali. Šios temos valandėlėse kalbama apie tai, kaip spręsti konfliktus tarp draugų, mokomasi, kaip įveikti vienišumo ir atstūmimo jausmus, ugdoma vaikų empatija (gebėjimas įsijausti į kito emocinę būseną, suprasti kito jausmus).

Ketvirta tema „Problemų sprendimas“: čia vaikai mokosi žingsnių, padedančių priimti gerą sprendimą, o jo neradus, prašytis pagalbos. Taip pat mokomasi siūlyti pagalbą bei padėti kitiems.

Penkta tema „Pokyčiai“: šioje temoje vaikai mokosi suprasti, kad pokyčiai yra neišvengiama gyvenimo dalis ir jie būna įvairūs - „geri“ ir „blogi“, tokie, kuriuos galima pakeisti ar įtakoti, ir tokie, kurių paveikti negalima.

Šešta tema „Mes galime įveikti“ yra paskutinė programos tema, kurioje vaikai mokosi būdų, kaip įveikti tokius sunkius jausmus, kaip nusivylimas ir nerimas. Šioje baigiamojoje programos dalyje apibendrinamos vaikų dalyvaujant programoje įgytos žinios ir gebėjimai. Paskutinė temos valandėlė - šventė.

Kaip vyksta programos valandėlės?

Visų valandėlių struktūra panaši: ją sudaro apšilimas, užduotys ir aptarimas (refleksija). Per programos valandėles vaikams nenurodinėjama, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, - priešingai, jie skatinami mokytis patys ieškoti išeičių, kurios padėtų ir jiems patiems ir neįskaudintų kito. Čia vaikai nekonkuruoja, o kaip tik skatinamas jų bendradarbiavimas. Vaikų atsakymai nėra vertinami pažymiais, vaikai drąsinami dalytis idėjomis ir padėti vienas kitam.

Tėvų vaidmuo programoje.

Programos „Obuolio draugai“ valandėles veda tik programos pedagogo kvalifikaciją įgiję mokytojai. Tačiau kiekvienas tėtis, mama ar seneliai gali padėti vaikui sustiprinti jo gebėjimus, įgytus dalyvaujant programoje, ir taip padidinti programos teikiamą naudą vaikui.

Kartais vaikai namo parsineša per valandėles nupieštų piešinių, kuriuose pavaizduoja, kaip jautėsi valandėlės metu.

Bendraukite su savo sūnaus ar dukros pedagogu.

Gali būti, kad pastebėsite teigiamų savo sūnaus ar dukros elgesio pokyčių - jie taps dėmesingesni, kantresni, mažiau agresyvūs ir lengviau spręs savo problemas.

Norėdami įtvirtinti programos valandėlių metu įgytus vaiko įgūdžius, Jūs galite namuose pasinaudoti knygele „Dvejų metų ankstyvosios prevencijos programa: „Zipio draugai“ (I dalis) ir „Obuolio draugai“ (II dalis).

Ar Jūsų vaikas dalyvavo, ar nedalyvavo programos „Obuolio draugai“ pirmojoje dalyje „Zipio draugai“, Jums svarbu žinoti apie kokius veikėjus kokiose situacijose Jūsų vaikas kalba klasėje dalyvaudamas programoje. Tad siūlome Jums paskaityti pasakojimus vaikui, nors jis juos gali perskaityti ir pats. Tačiau labai svarbu, kad Jūs pasikalbėtumėte su vaiku apie tai, į kokias sudėtingas situacijas patenka pasakojimų veikėjai, kaip jie ieško išeičių ir kokias išeitis randa. Knygelėje atspausdintus pasakojimus lydi klausimai, kuriuos galėsite kartu su vaiku aptarti, diskutuoti, pamąstyti, drauge ieškoti priimtinų išeičių.

Nereikėtų tikėtis, kad programa „Obuolio draugai“ išspręs visas vaiko problemas, nes gyvenime yra situacijų, kai nieko pakeisti neįmanoma, tačiau ji tikrai padės vaikui daug ko išmokti ir lengviau rasti būdų, kaip pasijusti geriau.

Ką daryti, jei ugdymo įstaiga, kurią lanko Jūsų vaikas, nedalyvauja programoje?

Programa „Obuolio draugai“.

Čia susipažinsite su pirmąja valandėle.

Čia jūs rasite knygelės „Dvejų metų ankstyvosios prevencijos programa: „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“. Programos „Zipio draugų“ pasakojimai“ tekstą.

Kone kiekviename žingsnyje galima išgirsti patarimą tėvams „bendrauti su savo vaiku”. Tačiau, kaip? Apie tėvų bendravimo su vaikais subtilybes ir nebendravimo pasekmes pasakoja psichologės Dorota Oleškevič ir Daiva Talijūnienė.

Ar pasakų skaitymas ar sekimas irgi yra bendravimas?

Pasakų sekimas yra bene viena svarbiausių bendravimo formų. Tai svarbi priemonė vaiko asmenybės formavimuisi. Ji vysto smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę, kalbinius įgūdžius, leidžia suprasti emocijų pasaulį, bendravimo mechanizmus. Pasakos įvairiapusiškai veikia vaiko raidą, nes jos ugdo, auklėja ir moko. Klausydamas pasakos, vaikas mokosi pats sukurti situacijas ir įvykius. Tai vaikui padeda suprasti lyginant realų gyvenimą ir pasakas. Vystosi vaiko mąstymas, vaikas pasakų herojų pagalba mokosi numatyti ir daryti išvadas.

Tačiau labiausiai pasakos prisideda prie vaiko emocinio pasaulio sferos, ryšio užmezgimo su tėvais. Mama, sekanti ar skaitanti pasaką, yra šalia vaiko. Taip jis gauna labai svarbų fizinį kontaktą - jaučia mamą, jos šilumą, artumą. Mamytė jį kartas nuo karto paglosto, apkabina, prisiliečia. Tokiu būdu atžala jaučiasi saugi ir mylima - mamos priimta. Bet pats svarbiausias pasakų sekimo ar skaitymo komponentas, kuris ir yra bendravimo pagrindas, tai emocinis ryšys su vaiku - emocijų išraiška, įvardinimas, nagrinėjimas ir jų įvertinimas.

Sekant pasaką mamytė ir vaikas yra jausminiame ryšyje. Jie kartu užjaučia nuskriaustuosius, kartu nerimauja, kai herojus kovoja su likimo iššūkiais, kartu džiaugiasi jo laimėjimais. Toks bendravimas su vaiku sustiprina vaiko vertybes. Motina paaiškina, kas yra gėris, darbštumas, didvyriškumas, gobšumas, tinginystė, teisingumas. Pasakų pagalba vaikas susipažįsta su savo ir kitų žmonių vidiniu pasauliu. Sekant ar skaitant pasakas, tėveliai padeda vaikui išmokti savikontrolės, išreikšti savo norus, siekti tikslų ir kontroliuoti savo elgesį. Taip formuojasi vaiko gebėjimas įvertinti savo ir kitų elgesį.

Pradėti sekti pasakas reikia jau nuo pirmųjų dienų. Iš pradžių mamos, supdamos vaikelį, jam dainuoja, seka liaudies pasakas. Vėliau galima kartu žiūrėti piešinukus knygelėse ir kurti pasakas apie juos. Dar vėliau - skaityti ar pasakoti ne tik pasakas iš knygų, bet ir kurti savo. Ypač vaikučiai mėgsta, kai mamytė ar tėtis seka (kuria) pasakas, kurių pagrindinis veikėjas yra pats vaikas.

Ar vaikui užtenka bendravimo su bendraamžiais darželyje arba mokykloje?

Darželis - tai ta vieta, kur vaikas mokosi būti socialinėje aplinkoje. Čia jis išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis, bendravimo normų ir taisyklių grupėje. Darželyje vaikas priverstas mąstyti, atlikti nurodymus, prisitaikyti prie aplinkos ir parodyti save ir savo gebėjimus. Čia juo rūpinasi, su juo bendrauja, moko. Niekas negali paneigti darželio auklėjimo svarbos. Kvalifikuota darželio edukacija - tai vaiko raidos pagrindas. Nuo to ką, vaikas išmoks darželyje, priklausys jo tolimesnis mokymasis. Taigi palikti vaiką namuose tikrai yra neprotinga ir tai jam naudos neduoda.

Tačiau darželio edukacija yra tik sudedamoji vaiko raidos dalis. Į darželio terpę vaikas atneša savo individualias vertybes, elgesio taisykles, tik jam būdingas emocijas. Vaikas turėtų ateiti kaip gebantis save kontroliuoti, mokantis bendrauti, pajėgus išreikšti emocijas. Tik tuomet darželio edukacija bus veiksminga ir vaikas galės toliau vystyti savo asmenybę.

Mokslininkai teigia, jog geriausia leisti vaiką į darželį nuo trejų metų. Iki to laiko vyksta vaiko pasaulio pažinimas - formuojasi vaiko saugus prieraišumas, kurio kokybė visapusiškai priklauso nuo bendravimo su tėvais.

Vaikai, su kuriais tėvai nuo pat gimimo labai glaudžiai, nuoširdžiai bendrauja, labiau pasitiki savimi, moka atlikti sudėtingas užduotis, yra aktyvūs, geranoriški, geriau vertina save ir sutaria su kitais, veiksmingiau prisitaiko prie socialinės aplinkos ir turi mažiau elgesio problemų, gali konstruktyviai susidoroti su stresu. Tokie vaikai gerai prisitaiko darželyje, kurio edukacija vertingai papildo jų auklėjimą, vystymąsi, ugdymą ir plečia asmenybės ribas.

Tėvai dažnai daug dirba ir negali visa laika bendrauti su savo vaikais, ar yra kokia nors išeitis?

Iš tiesų, mūsų gyvenimo tempas pastaruoju metu yra labai spartus: tėvai daug dirba, stengdamiesi išlaikyti kuo geresnį šeimos gyvenimo lygį. Suprantama, tenka daug ką paaukoti. Čia nukenčia ir bendravimui su vaiku skirtas laikas, ir paties bendravimo kokybė. Juk grįžus namo norisi pailsėti, atsiriboti nuo darbinių problemų, rūpesčių. Ką mes darome? Dažniausiai įsijungiame televizorių, kad ir ką ten rodytų, o vaikai zuja aplinkui, reikalauja dėmesio.

Kokia galima išeitis?

Mūsų manymu, bendravime su vaiku svarbu yra ne kiekybė, o kokybė. Vaikas pasijaus mylimas, svarbus, kai sulauks tėvelių skambučių dienos bėgyje, kuomet išgirs ne tik klausimą, kokį pažymį šiandien gavo mokykloje, o taip pat kada tėvai pasiteiraus jo, kaip jis jaučiasi, kas svarbaus šiandien įvyko ir baigiant pokalbį pasakys stebuklingus žodžius: „Aš tave labai myliu, tu man labai svarbus“.

Nėra būtina grįžus vakare namo visą laiką skirti tik vaikams, apleidžiant save. Vaikui galima aiškiai pasakyti, jog mamytė ar tėvelis labai pavargo ir nori dabar valandėlę skirti poilsio sau.

Su vaiku galima susitarti, kad prieš einant jam miegoti, valandą skirsite pokalbiams apie dienos įvykius, svarbiausius dalykus, pasakų skaitymui.

Taip pat svarbu įtraukti vaikus į namų ruošos darbus. Juk kartu atliekami darbai suartina. Pavyzdžiui, ruošti kartu vakarienę ir bendrauti, dalintis dienos įspūdžiais. Vaikas pasijaus svarbiu, įvertintu, reikalingu, ugdysis jo tiek bendravimo, tiek namų ruošos darbų atlikimo įgūdžiai. Juk tėvai ir vaikai gali vieni kitiems padėti.

Dar kartą norime pabrėžti, kad bendravime svarbu pagarba vienas kitam, atvirumas, sąžiningumas, gebėjimas spręsti problemas kartu, kuomet akcentuojame „mes“, o ne „aš“.

Kokios yra nebendravimo pasekmės?

Ankstyvieji vaiko santykiai su artimiausiais žmonėmis turi daug lemiančių pasekmių vaiko raidai. Daugelis užsienio tyrėjų yra nustatę, jog tėvų nuoširdus, pagarbus bendravimas, užtikrinantis vaikui saugumo jausmą, glaudžiai siejasi su teigiamomis ir stabiliomis vaiko emocijomis, pasitikėjimu, savęs nenuvertinimu, gebėjimu bendrauti su šeimos nariais ir bendraamžiais, doru elgesiu.

Vaikai, kurie pasaulį supranta, kaip nesaugų ir keliantį grėsmę jų egzistavimui, pasižymi ryškiomis elgesio problemomis, t. y. jie nesilaiko bendrų susitarimų, pažeidžia nustatytas elgesio taisykles, prastai mokosi, jų elgesys yra agresyvus, jie dažnai mušasi, anksti pradeda rūkyti, išbando alkoholio, narkotikų poveikį ar net įninka į juos. Taip pat nukenčia ir vaiko emocinis stabilumas, pradeda dažnai keistis nuotaikos, atsiranda įvairių dalykų vengimas, nenoras atlikti tam tikrų darbų, dalyvauti gyvenimo įvykiuose… Vaikai, jaučiantys tikro bendravimo su tėvais stoką, buriasi į grupuotes, jų apranga, išvaizda įgauna tam tikrą, ryškiai išsiskiriantį, stilių. Tokiu būdu jie bando mums pranešti, apie save, kad jie nori būti suprasti, priimti, mylimi.

Laiku neatkreiptas dėmesys į šias problemas gali atsiliepti vaikų mokymuisi, tarpusavio santykiams su bendraamžiais bei tėvais, gyvenimo įgūdžių formavimuisi, o taip pat lemti sunkumus vėlesniame gyvenime.

Ką daryti, kad vaikas tinkamai elgtųsi?

Jei vaikai neturi jokių kūrybinių užsiėmimų, jie gana greitai pradeda „netinkamai” elgtis. Pasirūpinkite tuo, kad iki’trimetinukai visuomet turėtų įdomias, amžių atitinkančias veiklas. Turėkite pasiruošę kelis „krepšelius” veiklų. Ar tai būtų lobių krepšiai, ar krakmolainio, vandens karoliukų bliūdas, pirštukiniai dažai, įvairių spalvingų kruopų su tūtelėmis ir žaisliukais paruoštukai, muzikinių rakandų, į foliją suvyniotų dalykėlių kepšeliai ir pan.

Jei jūs turite per daug taisyklių, vaikams sunku jas įsiminti ir jomis vadovautis. Padarykite taisykles paprastomis ir aiškiomis. Dažnai kartokite jas.

Knygos - stebuklinga priemonė, kuri turi nepaprastai didelį autoritetą vien dėl to, kad ji buvo atspausta ir išleista. Istorijų skaitymai su paveiksliukais kaip niekas kitas (nei tėvai, nei pedagogai) įtikinamai perduos mažiesiems žinią kaip elgtis yra tinkama ir kaip ne. Knygos neturi tos asmeninės įtampos dėl situacijos, kurią perduoda „mokantysis” žmogus. Ką paskaityti? Vardyti gautųsi per ilgai. Yra begalės knygų su socialinėmis situacijomis, netinkamo elgesio ir emocijų pažinimo - kreipkitės pagalbos į artimiausią knygyną ar biblioteką.

Tai be proto sunku, išties! Tačiau dauguma vaikų ant tiek dažnai girdi „ne”, kad tampa jam „atsparūs”. Šis žodelytis netenka savo galios ir sukelia nesąmoningą pasipriešinimo reakciją. Tarkime, galima pasakyti „Tai pavojinga!”, kuomet vaikutis siekia rozetės arba „Skirta ne Sonijai (jūsų vaikiuko vardas)”, kuomet vaikas bando pačiupti saldainį. Taigi, kitą kartą, kai ruošiatės tarti „ne”, pasistenkite pozityviai perfrazuoti tai ką norėjote pasakyti.

Nieko stebėtina, jei dvimetinukas nesitvarkys žaislų, paraginus jį žodžiais „susitvarkyk žaislus”.

Iš teorijos mes gerai žinome, kad iki 6 metų vaikas deda pagrindus to, ant ko bus pastatytas jo likęs gyvenimas. Vaiko asmenybė susiformuoja dar gerokai iki 6 metų. Kantrybės suprantant ir palaikant savo 1-3 m.

Kaip prakalbinti vaikus ir nerti į gilesnius pokalbius?

Kviečiu pagalvoti apie tai, kokius klausimus užduodame ir kokių atsakymų dažniausiai tikimės. Kartais atrodo, kad ir kaip bandytumei maloniai, pagarbiai ir taikliai paklausti, vaikai ir paaugliai nė nemirktelėję gali atsakyti „nežinau / gal / taip / ne“. Kaip jautiesi - normaliai / gerai / belenkaip. Tuomet tenka pešti po žodį ir tokiu būdu bandyti suprasti situaciją. Taigi, svarbu žinoti, kad turime tam tikrą klausimų limitą, kiek jų galime užduoti vieno pašnekesio metu. Tad verta formuluoti platesnius klausimus, kurie leidžia daugiau išsipasakoti ir tuomet nebereikia smulkių ir detalių klausimų, kurie priverčia įsitempti. Jei klausiame „ar buvai būrelyje?“, sulauksime atsakymo - taip arba ne. Jei klausiame, „papasakok, kaip tau sekėsi būrelyje / ką veikėte būrelyje / pasidalink, kokie du dalykai tau patinka būrelyje ir du, kurie nepatinka“ - tuomet pamažu galime sulaukti platesnių atsakymų. Atkreipkite dėmesį, kiek įprastai kalbėdamiesi su vaikais ir paaugliais pateikiate uždarų klausimų, kuriems atsakymas labai trumpas - taip arba ne. Ar gerai sekėsi? Taip. Ar nepavargai? Ne. Ar pavyko kontrolinis? Taip. Atviri klausimai leidžia pasidalyti plačiau: „pasidalyk, kas šiandien labiausiai įsiminė / kokie 3 dalykai buvo labiausiai pavykę, džiugina ir dar 3, kurie sukėlė liūdesį, nerimą ar pyktį / vakar ilgai ruošeisi kontroliniui, kaip manai, kiek pavyko jame parodyti savo žinių? Kokie konrolinio klausimai buvo įdomiausi?“.

Jei klausiame „pasakyk, ar jau pagaliau susiradai draugų naujoje klasėje?“, taip parodome, kad tikimės pokyčių - kad vaikas susirastų draugų ir kuo greičiau. Tad galima tyrinėti situaciją truputį iš toliau: „kas naujesnio tavo klasėje? kaip sekasi bendrauti su klasiokais“. Po to pamažu tyrinėti detaliau: „kaip manai, kaip tau pavyksta sutarti su jais? Su kuriais klasiokais norėtųsi daugiau bendrauti? Ką jiems pasakytumei?“.

Jei jaučiate, kad vaikas noriai pasakojasi, jam aktuali kažkuri tema, tuomet svarbu toje temoje pabūti ilgiau ir švelniai skatinti tęsti pokalbį. Tam padeda tokios frazės, kaip „papasakok plačiau, kaip viskas įvyko / kaip tu manai, kas galėjo nutikti? / jei galėtumei kažką pakeisti, pasidalyk mintimis, ką norėtumei padaryti kitaip? / papasakok, kas tau labiausiai įsiminė iš vakar nutikusių įvykių“.

Jei pokalbio metu sklandžiai naudojami atviri, taiklūs ir lūkesčių neprimetantys klausimai, pokalbis gali tapti dar jaukesnis, jei bandome išgirsti vaiko pasakojimą ne tik per faktus, bet ir jausmus: „kaip tu jauteisi tuo metu, kai išgirdai tokius klasioko žodžius? / girdžiu nusivylimą, kad mes niekur nekeliaujame - papasakok, kur tu dabar norėtumei nukeliauti? Įsivaizduok, kad iškart susiruošiam ir lekiam, kurią kryptį pasirinktumei? Kaip jautiesi galvodamas apie keliones? / atsakei į klausimą su tokiu dideliu džiaugsmu - kaip smagu matyti, kad tave džiugina ši mėgstama veikla. Papasakok, kaip jautiesi, kai groji pianinu“.

Užplūsta įvairiausi jausmai, kuriuos svarbu savyje pastebėti, juos sau įsivardyti (galima pasikalbėti su savimi mintyse - dėl ko aš dabar nerimauju, kaip šie žodžiai mane paveikė, matau, kad ima pyktis, ką jis pasako apie mane) ir ramiai pasidalyti, kaip jaučiatės: „man liūdna girdėti, kad tau tuo metu buvo sunkus laikotarpis ir niekam apie tai nepasakojai. Gal norėtumei pasikalbėti dabar su manimi / man neramu ir net truputį graudinuosi, kad jautiesi vienišas. Labai norėčiau dabar tave apkabinti, ar galiu? / jaučiu, kad man dabar kyla pyktis, tad aš trumpam nueisiu pabūti į kitą kambarį ir giliau pakvėpuosiu, o po to sugrįšiu ir galėsime tęsti pokalbį“.

Komunikacinis kortelių žaidimas „Pažink mane” gali padėti įnešti į pokalbius daugiau turinio, įdomių ir vertingų diskusijų, gilesnių pašnekesių. „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė pasakoja, kaip klausimų kortelės leidžia praplėsti matymą ir supratimą, pažvelgti į situacijas kitu - atviresniu ir labiau priimančiu žvilgsniu. Užduodant klausimus, svarbu sau įsivardyti, kad nėra neteisingų atsakymų - jei vaikas juos sukuria, atsako juokaudamas, rodos, pasakoja ne apie save, tuomet svarbu tai priimti. Tegul vaikas pats pasirenka sau tinkamą būdą, kaip pateikti atsakymus. Galbūt jam taip žymiai smagiau, galbūt jaukiau atsakyti į nepatogius arba pabodusius klausimus. Laisvai priimkite vaiko kūrybiškumą ir žaismingumą, vertinkite jo gebėjimą kurti atsakymus, net jeigu nežino, kaip atsakyti arba nejauku tam tikra tema kalbėtis.

„Bendravimo bokštas“ - tai įtraukiantis stalo žaidimas, lavinantis emocinį intelektą, socialinius įgūdžius ir bendravimo kompetencijas. Žaidimas tinkamas tiek klasės valandėlės ar etikos pamokų - tiek pertraukų metu. Gali būti žaidžiamas klasėje - kartu su visa klase, grupėse po 4-6 vaikus ar individualiai - su specialistu konsultacijos metu. Žaidimas bus naudingas susibūrus naujai klasei - žaidėjai skatinami susipažinti ir susidraugauti. Taip pat tiks mokantis socialinių įgūdžių, arba įtvirtinant esamoje klasėje bendravimo kompetencijas, skatinant vaikų pasitikėjimą savimi.

Ar jums yra tekę pakviesti vaiką pokalbiui - jo paklausti tikintis atviro atsakymo, bet sulaukti tiesiog trumpo „ne“ arba „nežinau“? Vaiko atvirumas ir bendradarbiavimas yra pirmieji pozityvių pokyčių pranašai, tačiau ne visuomet jų lengva prisišaukti. Vienas būdų - pakviesti smagiai, įtraukiančiai veiklai ir pasiūlyti aktualius klausimus bei tikėtis vaiko didesnio atvirumo. Neapsigaukit, atvirumo ieško ne vien specialistai, dirbantys su vaikais, bet ir tėvai. Toks žaidimas - puikus pasirinkimas, jei tikimės turiningo, ugdančio, skatinančio pažinimą ir kuriančio pridėtinę naudą laisvalaikio.

Klasės atmosfera ir tai, koks elgesys vyrauja klasėje, priklauso tiek nuo pačių mokinių, tiek nuo klasės auklėtojo. Tam gali padėti įvairios veiklos, kurių metu vaikai atlieka užduotis ne individualiai, o poromis ar nedidelėmis grupelėmis. Tai padeda mokyti vaikus priimti kitus, įtraukti į veiklas mažiau populiarius ir mažiau įsitraukiančius vaikus. Jeigu norime, kad vaikai dažniau bendrautų draugiškai, svarbus yra tinkamo elgesio pastebėjimas ir paskatinimas. Vertinga yra pagirti vaiką, kuris užstojo skriaudžiamą vaiką, išdrįso ir sustabdė skriaudėjus. Jeigu tokio teigiamo vaikų elgesio nepastebėsime, tai vaikai mažiau ir stengsis padėti skriaudžiamam vaikui. Vienas iš svarbių elgesio mokymosi būdų yra kitų žmonių elgesio stebėjimas, vadinamas “mokymusi stebint”. Vaikai labai daug elgesio mokosi stebėdami suaugusiuosius - pirmiausiai tėvus, o vėliau ir kitus suaugusiuosius: darželio auklėtojus, mokytojus. Todėl mokytojo bendravimas yra vienas iš svarbių elgesio modelių vaikams. Labai puiku, jei mokytojo bendravimas su kitais yra paremtas pagarba. Problemos gali kilti tuomet, kai mokytojas pats žemina ar nepagarbiai elgiasi su vaikais ar kitais suaugusiais.

Meno terapijos metodai padeda atskleisti klasės, grupės santykius.

Klasės valandėlė „Konfliktų sprendimo ratas“.

Filmukų apie kitokius žmones rinkinys, tinkantis tolerancijos, empatijos ugdymui. Socialiniai filmukai - vienas iš efektingiausių būdų, papildančių pamokų, klasės valandėlių, tėvų susirinkimų, seminarų temas. Juose užkoduotos žinutės skatina atidžiau pažvelgti į visuomenės problemas ir skaudulius. Kartais kelių minučių vaizdas pasako daugiau nei ilgi mokymai ar kasdieniai pamokslai.

tags: #bendravimo #valandele #su #vaikais

• Išsamus pavaduotojo ugdymui pareigų aprašas
• Kaip patekti į darželį
• Išskiriamosios gamtinės atrankos pavyzdžiai
• Mezgimo instrukcijos kūdikių rūbeliams
• Sveika ir laiminga šeima