Nėščiųjų hipertenzinės būklės: išsami informacija

Nėščiųjų hipertenzinė būklė yra viena dažniausių motinos ir vaisiaus komplikacijų bei mirtingumo priežasčių, pasireiškianti iki 10% nėštumų visame pasaulyje. Nėščiųjų hipertenzija - tai nėščiųjų būklė, kada joms nustatomas aukštas kraujo spaudimas (>140/90 mmHg). Hipertenzija yra pavojinga ne tik motinai, bet ir vaisiui. Ji didina motinos, vaisiaus, o vėliau ir naujagimio sergamumą ir mirtingumą ne tik besivystančiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse.

Gestacinė hipertenzija yra būklė, kuria serga nėščios moterys, kurioms būdingas aukštas kraujospūdis, išsivystantis po 20-osios nėštumo savaitės. Tai reikšminga, nes netinkamai gydant gali kilti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas sveikai moteriai, kurios spaudimas iki nėštumo buvo visiškai normalus ar netgi žemas.

Hipertenzinių būklių klasifikacija nėštumo metu

Labai svarbu atskirti gestacinę hipertenziją nuo kitų ligų, tokių kaip lėtinė hipertenzija, preeklampsija ir gestacinis diabetas. Apžvelgtos tokios būklės, kaip lėtinė hipertenzija, nėštumo hipertenzija, taip pat preeklampsija ir eklampsija.

Gestacinė hipertenzija

Gestacinė hipertenzija apibrėžiama kaip aukštas kraujospūdis, atsirandantis nėštumo metu, ypač po 20-osios savaitės. Ji diagnozuojama, kai moters kraujospūdis yra 140/90 mmHg ar didesnis. Gestacinė hipertenzija pasižymi aukštu kraujospūdžiu be baltymų šlapime ar kitų organų disfunkcijos požymių. Skirtingai nuo lėtinės hipertenzijos, kuri yra prieš nėštumą, gestacinė hipertenzija paprastai išnyksta po gimdymo.

Preeklampsija

Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas. Moteris neturėtų laukti, kol kraujospūdis sumažės savaime - šis susirgimas gydomas ligoninėje.

Eklampsija

Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Ši būklė pavojinga ir vaisiui, nes traukulių metu jis negauna deguonies, retėja vaisiaus širdies ritmas.

Lėtinė (pirminė ar antrinė) hipertenzija

Lėtinė (pirminė ar antrinė) hipertenzija. Lėtinė hipertenzija komplikuota preeklampsija. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus.

HELLP sindromas

HELLP sindromas pasireiškia dešiniosios pašonės skausmu, galvos skausmu, silpnumu, pykinimu, vėmimu, regos sutrikimais.

Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Nėščiųjų hipertenzijos simptomai priklauso nuo konkrečios nėščiosios būklės. Simptomai priklauso nuo konkrečios moters. Kartais aukštas kraujospūdis nesukelia jokių požymių, o kartais pasireiškia stipriu galvos skausmu. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Gestacinė hipertenzija gali pasireikšti padidėjusiu kraujospūdžiu, rankų ir kojų patinimu, stipriais galvos skausmais ir regėjimo pokyčiais.

Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Jeigu moteriai išsivysto preeklampsija, jai gali tinti rankos ar kojos, sutrikti rega, pykinti, skaudėti dešiniąją pašonę. Eklampsija pasireiškia traukulių priepuoliu. Visi išvardinti simptomai ir kūno dalių tinimas signalizuoja ir kitą rimtą susirgimą, susijusį su aukštu arteriniu kraujo spaudimu, - tai preeklampsija.

Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei jaučiate stiprų galvos skausmą, staigų patinimą, regėjimo pokyčius, stiprų pilvo skausmą arba pasunkėjusį kvėpavimą.

Rizikos veiksniai ir priežastys

Nors tiksli gestacinės hipertenzijos priežastis nėra iki galo suprantama, tam tikri infekciniai agentai ir aplinkos veiksniai gali atlikti tam tikrą vaidmenį. Pavyzdžiui, infekcijos, sukeliančios uždegimą organizme, gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio. Genetinis polinkis taip pat gali būti gestacinės hipertenzijos veiksnys. Moterims, kurių šeimoje yra buvę hipertenzijos ar preeklampsijos atvejų, gali būti didesnė rizika.

Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai daro didelę įtaką kraujospūdžiui. Tokie veiksniai kaip nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, didelis natrio ir mažas kalio vartojimas gali prisidėti prie hipertenzijos išsivystymo. Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Taip pat toms moterims, kurios ir iki nėštumo turėjo aukštą kraujospūdį.

Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Neretai įtakos turi genetiniai veiksniai - ne tik moters, bet ir vyro. Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Jeigu moteris serga trofoblastine liga (tai liga, kuomet sutrinka gemalo gaurelinio dangalo raida), nėščiųjų hipertenzija gali būti nustatyta ankstyvesniu nėštumo laikotarpiu.

Galimos komplikacijos

Trumpalaikės komplikacijos gali būti stiprūs galvos skausmai, regėjimo pokyčiai ir ūminis inkstų pažeidimas. Tai gelbsti vaisių, tačiau labai pavojinga pačiai moteriai, kurios gali laukti sudėtingos komplikacijos. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Jei placenta atšoka mažiau, vaisius gali išgyventi, tačiau atsiranda moters gyvybei pavojingas kraujavimas.

Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Ši būklė pavojinga ir vaisiui, nes traukulių metu jis negauna deguonies, retėja vaisiaus širdies ritmas.

Diagnostika ir gydymas

Todėl pacientėms svarbu tikrinti kraujospūdį vizitų metu, įvertinti anamnezėje esančius rizikos veiksnius, kad būtų galima paskirti nemedikamentinį ir (ar) medikamentinį gydymą. Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.

Gestacinės hipertenzijos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant visus ankstesnius padidėjusio kraujospūdžio atvejus, šeimos anamnezę ir dabartinius simptomus. Diagnozė apima kraujospūdžio matavimą prenatalinių vizitų metu, kartu su ligos istorijos peržiūra ir fizine apžiūra.

Gydymo galimybės apima antihipertenzinius vaistus kraujospūdžiui mažinti, reguliarų stebėjimą ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip dieta ir mankšta. Skirtingoms populiacijoms gali prireikti individualizuoto gydymo metodo. Gydytojas turi įvertinti jūsų būklę, paskirti tokius vaistus ir jų dozes, kurios būtų tinkamiausios individualiai.

Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštensis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį. Taip pat jums turėtų paskirti tyrimus dėl kepenų ir inkstų veiklos, atlikti bendrą kraujo tyrimą, parodantį, ar nesumažėjo trombocitų kiekis kraujyje. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali rekomenduoti skiepus, higienos praktiką ir mitybos pakeitimus, kad palaikytų bendrą sveikatą nėštumo metu.

Jeigu spaudimas yra pakilęs tik šiek tiek, moters ir vaisiaus būklė yra normali, skiriamas nemedikamentinis gydymas, t.y. rekomenduojama daugiau ilsėtis, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai vandens, kartais apribojamas druskos suvartojimas. Jeigu spaudimas yra pakilęs daugiau, jis nenukrenta daugiau ilsintis, moters ir/arba vaisiaus būklė kelia nerimą, taikomas medikamentinis gydymas. Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Ji turi reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris stebėtų jos būklę.

Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Esant nekomplikuotai lėtinei hipertenzijai, nėštumo hipertenzijai, dažnai gimdymo nereikia ankstinti, pirmenybė teikiama natūraliam gimdymui. Atsiradus komplikacijoms, kaip proteinurijai, nėštumą rekomenduojama sužadinti anksčiau. Esant labai sunkiai preeklampsijai, pagal nėštumo trukmę sprendžiama, ar geriau rekomenduoti nėštumą nutraukti, ar paankstinti, ar vis dėlto galima atidėti.

Jei nėščiosios kraujo spaudimas ir toliau išlieka labai aukštas, ir nepavyksta vaistais jo atstatyti į normalų, tenka skatinti gimdymą. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau. Tuo pačiu atidžiai stebima mamos būklė, kad neįvyktų minėtos sunkios komplikacijos. Viso nėštumo metu, gimdymo ir po jo hipertenzinės nėščiųjų būklės gali persistuoti ar komplikuotis, todėl svarbu sekti AKS ir proteinuriją, stebėti bendrą būklę.

Prognozė ir atsistatymas po gimdymo

Gestacinė hipertenzija paprastai išnyksta po gimdymo, tačiau prognozė gali skirtis priklausomai nuo kelių veiksnių. Gestacinė hipertenzija paprastai išnyksta per kelias savaites po gimdymo. Dažniausiai po gimdymo motinos kraujo spaudimas sumažėja ir tampa normalus, t.y. toks, kol buvo iki gimdymo (su sąlyga, kad iki nėštumo jis buvo normalus). Taip, daugelis moterų, kurios sirgo gestacine hipertenzija, ateityje pagimdo sveiką kūdikį. Ankstyva diagnozė ir veiksmingas gydymas yra labai svarbūs teigiamam rezultatui.

Pulsas nėštumo metu

Ar reikėtų nerimauti, jei kraujo spaudimas yra normalus, tačiau pulsas aukštas? Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.

Svarbios santrumpos

Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #nesciuju #hipertenzines #bukles

• „Jerusalem Ballet“ trupės pasiekimai
• Sloga nėštumo metu: ką žinoti
• Vaikų gimtadienio kvietimai: idėjos ir patarimai
• Gynybinis elgesys jauniausio vaiko
• asmeninės apyrankės su vardais