Ilgos ir gausios mėnesinės po gimdymo: kada nerimauti ir kaip palengvinti simptomus
Po gimdymo moters organizmas patiria didžiulių pokyčių, o vienas iš dažniausių klausimų, kylančių moterims, yra susijęs su menstruacijų ciklo grįžimu. Nėštumo metu dingusios menstruacijos gali atsirasti ne iš karto, o grįžusios gali skirtis nuo įprastų. Tai individualus procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbiausi - žindymas, hormonų pokyčiai ir organizmo atsistatymo greitis.
Kada grįžta mėnesinės po gimdymo?
Mėnesinių grįžimo laikas po gimdymo yra labai individualus. Svarbiausias veiksnys, turintis įtakos menstruacijų atsinaujinimui, yra žindymas.
1. Žindančioms moterims
Jei moteris žindo išimtinai (kūdikis maitinamas tik mamos pienu), mėnesinės gali negrįžti net 6 mėnesius ar ilgiau, o kartais jų nebūna visą žindymo laikotarpį. Tai lemia padidėjęs prolaktino kiekis, kuris slopina ovuliaciją. Kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo aukštesnė prolaktino koncentracija ir mažesnė tikimybė ovuliacijai.
Moterims, kurios kūdikį maitina mišriai (žindo ir duoda papildomo maisto ar mišinukų), mėnesinės dažniausiai grįžta greičiau - po keletos savaičių ar mėnesio, vidutiniškai 3-5 mėnesį po gimdymo. Net ir žindant, jei tarp žindymų daromos didesnės nei 4 valandų pertraukos dieną ar 6 valandų naktį, arba naudojami čiulptukai, mėnesinės gali atsirasti anksčiau.
2. Nežindančioms moterims
Jei moteris kūdikio nemaitina krūtimi arba žindo dalinai, menstruacijos dažniausiai grįžta greičiau. Anksčiausiai mėnesinės gali pasirodyti po 8 savaičių po gimdymo, o dažniausiai jos atsiranda per 6-12 savaičių. Pirmi ciklai gali būti anovuliaciniai (be ovuliacijos).
Lochijos - tai dar ne mėnesinės
Po gimdymo, ypač pirmosiomis savaitėmis, moteris kraujuoja - šis kraujavimas vadinamas lochijomis. Tai visiškai normalu ir reiškia, kad gimda valosi nuo placentos liekanų ir gleivinės. Lochijos trunka 4-6 savaites, palaipsniui šviesėja, tampa rusvos ir galiausiai išnyksta. Jei po šio laikotarpio vėl pradeda kraujuoti - tai jau gali būti pirmosios mėnesinės.
Ar mėnesinių ciklas po gimdymo bus toks pat, kaip anksčiau?
Ne visada. Daugeliui moterų ciklas keičiasi - gali tapti trumpesnis ar ilgesnis, gausesnis ar lengvesnis. Taip pat gali keistis PMS požymiai (nuotaikų kaita, krūtų jautrumas, skausmai). Organizmui gali prireikti 2-3 ciklų, kad viskas stabilizuotųsi. Jei po kelių mėnesių ciklas išlieka labai nereguliarus, verta pasitarti su gydytoju.
Kaip keičiasi mėnesinės po gimdymo?
Net ir grįžusios mėnesinės gali skirtis nuo tų, kurios buvo prieš nėštumą. Tai normalu, nes organizmas vis dar atsistatinėja.
- Ciklo trukmė: Ciklas gali tapti trumpesnis arba ilgesnis nei įprastai. Vieną mėnesį ciklas gali būti 24 dienos, kitą - 28 ar 35.
- Kraujavimo intensyvumas ir trukmė: Mėnesinės gali būti gausesnės arba negausesnės, ilgesnės arba trumpesnės. Pirmosios mėnesinės po ilgos pertraukos neretai būna gausesnės ir ilgesnės.
- Simptomai: Gali atsirasti ar sustiprėti mėnesinių skausmai (spazmai), nes gimda vis dar traukiasi po gimdymo.
- Nereguliarumas: Pirmi mėnesinių ciklai po gimdymo dažnai būna nereguliarūs. Tai gali pasireikšti vėluojančia ovuliacija, trumpesne liuteinine faze ar keliais gleivių etapais per ciklą.
Daugeliui moterų gali prireikti 2-3 ciklų, kad menstruacijų ciklas visiškai stabilizuotųsi. Jei po kelių mėnesių ciklas išlieka labai nereguliarus ar kelia nerimą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Gausios ir ilgos mėnesinės po gimdymo: kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors ilgesnės ar šiek tiek pakitusios mėnesinės po gimdymo dažnai yra normalus reiškinys, kartais tai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Gausios mėnesinės, arba menoragija, - tai per ilgas ir per gausus kraujavimas. Normalios mėnesinės paprastai trunka 3-5 dienas, daugiausia - 7. Jeigu kraujuojama ilgiau, galima teigti, kad mėnesinės ilgos. Gausus mėnesinių kraujavimas neigiamai veikia moters gyvenimo kokybę - fizinę sveikatą, emocinę būseną, seksualinį gyvenimą, apriboja socialinę veiklą.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei pastebite šiuos požymius:
- Labai gausus kraujavimas: Tenka keisti įklotą ar tamponą kas valandą ar dažniau.
- Ilgas kraujavimas: Mėnesinės trunka ilgiau nei 7-10 dienų.
- Stiprus skausmas: Jaučiate stiprų pilvo skausmą, kuris nepraeina.
- Infekcijos požymiai: Karščiavimas, nemalonus išskyrų kvapas.
- Silpnumas ar svaigimas: Jaučiate didelį silpnumą, galvos svaigimą ar dusulį, kas gali signalizuoti apie anemiją dėl kraujo netekimo.
- Dideli kraujo krešuliai: Pastebite didelius, neįprastus kraujo krešulius.
- Kraujavimo atsinaujinimas: Kraujavimas prasideda praėjus kelioms savaitėms po gimdymo, kai jau buvo nustojęs.
- Abejonės ar nerimas: Jei kyla abejonių dėl mėnesinių ar bendros savijautos, geriau pasitarti su specialistu.
Šie simptomai gali signalizuoti apie infekciją, likusias placentos daleles, gimdos miomas, polipus ar kitus sutrikimus, kuriuos būtina diagnozuoti ir gydyti laiku.
Gausių ir ilgų mėnesinių priežastys ir sprendimo būdai
Per mėnesines kiekviena moteris praranda skirtingą kiekį kraujo. Paprastai per vieną mėnesinių ciklą moteris netenka 40-70 ml kraujo. Toks prarastas kraujo kiekis sveikatai nekenkia. Deja, šmatuoti, kiek kraujo netenkama, labai sunku. Atliktas išsamus tyrimas parodė, kad 14 proc. moterų mėnesinės yra pernelyg gausios ar per daug užsitęsusios.
Gausios mėnesinės - tai savotiškos tylios žudikės. Kraujuojant netenkama skystosios plazmos ir įvairių reikalingų elementų, o svarbiausia - hemoglobino. Organizmas, pajutęs deguonies badą, skubiai persitvarko ir deguonį pradeda tiekti tik svarbiausiems organams - širdžiai, smegenims, inkstams, kepenims. Moteris tarsi nepajunta jokių sveikatos sutrikimų, tačiau pastebi, kad pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, jie tampa tarsi negyvi, „šiaudiniai“, šakojasi. Paprastai pajutusi šiuos organizmo nusilpimo požymius moteris kreipiasi į šeimos gydytoją, šis skiria papildų, geležies preparatų ir pradeda ieškoti mažakraujystės priežasties. Kartais moteris iškenčia ne vieną tyrimą, kurių metu ieškoma vidinio kraujavimo, nors priežastis paprasta - elementarus menstruacinis nukraujavimas. Gausios ir ilgos mėnesinės ne tik sukelia mažakraujystę, bet ir labai vargina.
Ginekologai pastebi, kad lietuvės moterys be galo kantrios. Skauda? Paskaudės ir praeis. Daug kraujo? Moterys kuklinasi kalbėti apie kraujavimą net su gydytojais. Klaidina įsivaizdavimas, kad gydymo arba nėra, arba jis sudėtingas, pavyzdžiui, operacija. Iš tikrųjų nuo gausių ir ilgų mėnesinių pagalbos būdų yra, ir ne vienas.
Gausus kraujavimas per mėnesines dažniausiai nesusijęs su jokiomis ligomis. 80 proc. atvejų tai yra susiję su funkciniu kraujavimu, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant hormonų pusiausvyros sutrikimus, gimdos gleivinės problemas ar sutrikusią kraujo krešėjimo sistemą.
Viena iš priežasčių gali būti skydliaukės veiklos sutrikimai - dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos. Mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant kai kurioms kiaušidžių patologijoms, kaip policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat dėl gimdos miomų, polipų.
Menstruacijos gali išsibalansuoti ir dėl gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, griežtos dietos, didelio fizinio krūvio, streso ir įtampos. Stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina - stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime.
Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Reikėtų paminėti, kad skausmingos mėnesinės dažniau būdingos merginoms iki 20 m. amžiaus, negimdžiusioms, toms, kurios turi itin gausias mėnesines, taip pat pastebimas ir šeiminis polinkis.
Kaip palengvinti simptomus ir sureguliuoti ciklą?
Kai kurioms moterims padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paprasčiausi vaistai nuo skausmo (jie mažina ir netenkamo kraujo kiekį). Jei nepadeda, gali būti rekomenduota hormoninė spiralė, kuri išskiria labai mažą hormonų kiekį, kuris veikia tik vietiškai (nepatenka į kraują). Spiralė puikiai kontroliuoja gausų kraujavimą - mėnesinės beveik dingsta arba būna trumputės ir negausios. Taip yra todėl, kad gimdos gleivinė suplonėja ir atėjus mėnesinėms mažiau atsidalija, todėl mažiau kraujuojama.
Tiek kontraceptines tabletes, tiek hormoninę spiralę turėtų skirti gydytojas, atsižvelgęs į moters amžių, fizinę būklę, kūno sudėjimą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas ir kita.
Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę.
Kaip padėti organizmui atsigauti ir grįžti į ritmą?
Po gimdymo organizmui reikia laiko atsigauti ir grįžti į įprastą ritmą. Mėnesinių grįžimas ir jų pobūdis yra individualus procesas.
- Poilsis ir kokybiškas miegas: Su naujagimiu tai iššūkis, bet kiekviena minutė skirta poilsiui padeda atsigauti.
- Subalansuota mityba: Organizmui reikia geležies, vitaminų ir pakankamai skysčių.
- Fizinis aktyvumas: Lengvi pratimai ar pasivaikščiojimai skatina kraujotaką ir hormonų pusiausvyrą.
- Emocinė savijauta: Nuotaikų kaita po gimdymo yra normali, tačiau ilgai užsitęsęs liūdesys gali būti pogimdyvinės depresijos ženklas - nedelskite pasitarti su specialistu.
Menopauzė - kokie hormoniniai pokyčiai vyksta jos metu?
Laktacinės amenorėjos metodas (LAM) ir kontracepcija
Svarbu atsiminti, kad mėnesinių nebuvimas, ypač žindymo metu, nėra 100% apsauga nuo pastojimo. Ovuliacija gali įvykti dar prieš pirmąsias mėnesines. Todėl, jei nenorite susilaukti "pametinukų", būtina pasirinkti tinkamą kontracepcijos metodą.
Vienas iš natūralių šeimos planavimo metodų yra Laktacinės amenorėjos metodas (LAM), kuris gali užtikrinti 98% apsaugą nuo pastojimo, jei laikomasi griežtų kriterijų: kūdikis jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus, moteris yra amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo), kūdikis maitinamas beveik tik krūtimi (ne daugiau kaip 10-15% papildomo maisto ar mišinukų), žindoma dažnai (ne rečiau nei kas 4 val. dieną ir kas 6 val. naktį), be čiulptukų ir buteliukų. Tačiau net ir taikant LAM, svarbu suprasti, kad tai nėra absoliuti apsauga. Todėl, pasitarus su gydytoju, rekomenduojama pasirinkti kitus, patikimesnius kontracepcijos metodus, kurie netrukdytų žindymui.
Ginekologai primena, kad visos moterys, sulaukusios 20-40 metų, turėtų pasidaryti bendrą kraujo tyrimą, kad būtų galima laiku pastebėti mažakraujystės riziką. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, ar moteris nebalansuoja ties mažakraujystės riba.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
