Kūdikio atsirūgimas: svarba, technikos ir patarimai tėvams

Kūdikio atsirūgimas - tai natūralus procesas, padedantis kūdikiui išmesti orą, kuris dažnai patenka į skrandį maitinant. Atsirūgimas taip pat gali palengvinti virškinimą ir užkirsti kelią nemaloniems pojūčiams, tokiems kaip pilvo pūtimas ar skausmas. Daugelis tėvų susiduria su klausimu, kaip tinkamai nešioti kūdikį, kad jis atsirūgtų po maitinimo. Šiame straipsnyje pateiksime keletą naudingų patarimų, kurie padės jums pasiekti geriausią rezultatą.

Kodėl kūdikiai atsirūgsta?

Kūdikiai dažnai praryja orą, kai maitinami, ypač jei jie greitai žinda arba maitinami buteliuku. Šis oras kaupiasi jų skrandžiuose ir gali sukelti diskomfortą. Atsirūgimas padeda kūdikiui atsikratyti oro ir sumažinti pilvo pūtimą, todėl kūdikis gali jaustis geriau ir miegoti ramiau.

Atsirūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą. Atsirūgimas būdingas kūdikiams dėl kardialinio sfinkterio nepakankamumo, ypač kai netaisyklingai maitinami. Netaisyklingo žindymo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryti oro, kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo.

Visi kūdikiai - tiek žindomi, tiek ir maitinami iš buteliuko - kiekvieno maitinimo metu įtraukia truputį oro. Jeigu jo susikaupia skrandyje, kūdikis per greitai pasijunta sotus. Įprasta yra vertikalioje padėtyje panešioti kūdikius po maitinimo, kad atsirūgtų. Tikima, kad tokia praktika padeda išvengti kolikų - pilvo dieglių simptomų ir labai plačiai taikoma.

Atrūginimo technikos ir pozos

Ne visi kūdikiai atsirūgsta vienoje pozicijoje, todėl kartais gali tekti išbandyti kelias skirtingas. Jei viena pozicija nepadeda, pabandykite kitą. Svarbu nesijaudinti, jei pirmą kartą nesėkmingai bandote kūdikį priversti atsirūgti - kiekvienas kūdikis yra skirtingas. Konkrečių taisyklių, kaip tinkamai atrūginti kūdikį, nėra.

Vertikali laikysena po maitinimo

Vienas iš geriausių būdų padėti kūdikiui atsirūgti - laikyti jį vertikaliai po maitinimo. Tokia laikysena leidžia lengviau išsiskirti orui, kuris pateko į skrandį.

• Ant peties: paimkite kūdikį ir uždėkite jo pilvą ant savo peties. Laikykite kūdikį taip, kad jo galva būtų šiek tiek aukščiau nei kūnas. Pasirūpinkite, kad kūdikio smakras būtų atremtas į jūsų petį ir kad jis būtų patogiai prispaustas. Lėtai paminkykite kūdikį arba pasivaikščiokite su juo - švelnus judėjimas gali padėti orui išeiti. Tėveliai laiko vaikutį stačią, jo galvytę pasidėję ant peties. Tokioje pozicijoje patogu paglostyti jo nugarėlę.
• Vertikalus laikymas ant rankos: kita dažnai naudojama pozicija yra laikyti kūdikį vertikaliai ant savo rankos, o galvą atsiremiant į alkūnę. Ši pozicija taip pat leidžia orui lengviau išsiskirti, nes kūdikio kūnas yra tiesus ir šiek tiek pasviręs į priekį.

Atsirūgimas gulint ant pilvo

Kai kuriems kūdikiams gali padėti atsirūgti, jei juos padėsite ant pilvo. Uždėkite kūdikį ant jūsų kelių arba ant tvirtos, lygaus paviršiaus (pavyzdžiui, ant lovos), švelniai pakelkite jo galvą, kad ji būtų aukščiau nei kūnas, ir padėkite rankas ant nugaros. Ši pozicija gali skatinti oro išsiskyrimą iš skrandžio. Kol kūdikis mažutis, reikia prilaikyti jo galvą, be to, geriau, kai galva tokioje pozoje yra aukščiau už krūtinės.

Masažas ir švelnus tapšnojimas

Kartais tiesiog laikymas ir ramus judėjimas gali padėti kūdikiui atsirūgti. Jei kūdikis nesirūgsta iš karto, pabandykite švelniai pasivaikščioti po kambarį arba švelniai paminkykite kūdikį. Kai kuriems kūdikiams reikia šiek tiek daugiau laiko, kad atsirūgtų, todėl nepanikuokite, jei tai neįvyksta iškart. Nereikėtų spausti kūdikio pilvo - jis gali atpilti dar nespėjęs atsirūgti. Tiesa, jei atrūginate kūdikį sėdėdami, pilvuką galima švelniai paglostyti. Dažnai tėvai ranka itin švelniai stukteli nugarytę, tačiau toks judesys nepadės mažyliui greičiau atsirūgti, o kaip tik jis gali atpilti. Belaukiant, kol vaikutis atsirūgs, galite švelniai paglostyti jam nugarėlę.

Maitinimo būdo įtaka atsirūgimui

Ne tik laikysena po maitinimo, bet ir maitinimo būdas gali turėti įtakos, kaip gerai kūdikis atsirūgs. Norėdami sumažinti oro prarijimą, pabandykite šiuos patarimus:

• leiskite kūdikiui maitintis lėtai, kad jis nekauptų per daug oro. Pertrauka tarp žindymo sesijų taip pat gali padėti kūdikiui ramiai suvirškinti ir atsirūgti.
• Jeigu žindant matote, kad kūdikis neramus, galima padaryti pertraukėlę, palaikyti jį šiek tiek, kol atsirugs ir tada tęsti maitinimą. Pirmus šešis mėnesius patariama po maitinimo atsirūgimo palaukti 10 -15 minučių.
• Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Buteliuku maitinamiems reikia padėti atsirūgti net ir kelis kartus per maitinimą ir būtinai po valgio.
• Kad atsirūgimų ir atpylimų sumažėtų, maitinkite mažylį taip pat vertikalesnėje padėtyje, o nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi.

Buteliukų žindukai

Renkantis buteliukus reikėtų atkreipti dėmesį į žindukus. Žindukų forma gali nulemti, kiek oro pateks į virškinimo sistemą. Be to, kuo didesnė žinduko skylutė (skylutės), tuo greičiau pienas ar pieno mišinys tekės: kūdikis springs ir „prisigaudys“ daugiau oro.

Atpylimas ir jo priežastys

Vienas dažniausių tėvų skundų pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais yra atpylimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Dažniau atpila netaisyklingai maitinamas mažylis.

Atpylimas yra dalies skrandžio turinio pasišalinimas iš skrandžio per burną. Atpylimas yra vėmimo atitikmuo kūdikiams, bet jis vyksta be pastangų, būdingų vėmimui: neįsitempia pilvo presas, nes jungtis tarp skrandžio ir stemplės kūdikystėje yra šiek tiek pravira, o privalgius labai daug pieno, dalis jo gali lengvai ištekėti. Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai.

Jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia. Priešingai, atpylimo metu mamos pienas dar kartą nuskalauja kūdikio gleivines ir suteikia antibakterinę apsaugą kvėpavimo takams. Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti.

Nelson ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad bent vieną kartą per dieną atpila pusė kūdikių iki trejų mėnesių amžiaus. Sulaukę 4 mėnesių atpylinėja 67 procentai kūdikių, 21 procentas 6 - 7 mėnesių kūdikių ir apie pirmąjį gimtadienį vis dar atpylinėja apie 5 procentai kūdikių. Tėvus tai labiausiai vargina, kai kūdikis sulaukia 6 mėnesių, ypač jeigu atpylimo padaugėja, padidėja atpilamo maisto kiekis, daugėja neramumo ir verkimo ar atpylimas siejamas su diskomfortu ir nugaros rietimu (kas galėtų rodyti skausmo, o tuo pačiu ir GER ligos simptomą), tačiau apie 7 mėnesį tokių tėvų procentas mažėja.

Jeigu kūdikis auga gerai, tuomet mažai tikėtina, kad tai gali būti ligos požymiai.

Galimos atpylimo priežastys:

• Netaisyklingas žindymas: Netinkamai apžiojęs spenelį kūdikis maitinimo metu praryja daug oro, todėl po maitinimo jis nerimauja, po to stipriai atsirūgsta ir atpila.
• Godus valgymas: Atpylinėja ir godžiai valgantys peralkę kūdikiai, nes ir tuomet mažyliai praryja daug oro. Kad kūdikis nespėtų labai išalkti, dažniau jį žindykite.
• Permaitinimas: Permaitinamas vaikas nuolat atsirūgsta, atpila, atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų, dėl kurių kamuoja diegliai.
• Neišsivystęs žarnynas: Dėl neišsivysčiusio žarnyno neišnešioti kūdikiai atpila dažniau.
• Alergija karvės pieno ir kiaušinių baltymams: Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama.
• Gastroezofaginio refliukso liga.

Ką daryti po maitinimo?

Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai. Kūdikių maisto atpylimo atvejai dieną daug dažnesni negu naktį. Patirtis rodo, kad net laimingi atpylinėtojai naktį atpylinėja gerokai mažiau arba visai neatpylinėja. Taip pat naktį kūdikiai žinda ramiau ir mažiau prisiryja oro. Todėl stebėdami savo kūdikį pamatysite, ar jam reikia pagalbos nakčia atsirūgti, ar ne. Nėra būtinybės išbudinti žindomą vaikutį atsirūgimui: galite žindymo viduryje pakelti atsirūgti, o vėliau jis galės pasisotinęs ramiai užmigti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.

tags: #kudikis #atsirugsta #sprinhdamas

• vaikiškos Helovyno pramogos
• Išsami informacija apie naujagimių geltą
• Darželių eilių sudarymo principai
• Tinkamas reagavimas į vaiko manipuliacijas
• Sužinokite, kas gimė ir įvyko birželio 2 d.