Batutų pavojai ir vaikų traumos: kaip išvengti nelaimių
Batutai - itin populiari laisvalaikio praleidimo priemonė, tačiau tai nėra tokia jau nekalta pramoga. Paprastai nelaimingi atsitikimai ant batuto baigiasi labai sunkiais sužeidimais. Dažniausiai taip pramogaudami nukenčia vaikai nuo šešerių iki keturiolikos metų. Sužalojimai ir mirtys dėl batutų įvyksta šokinėjant susidūrus su kitu žmogumi, netinkamai nusileidus šuolio metu, darant įvairius triukus ar nukritus bei nušokus nuo batuto, užšokus ant spyruoklės ar rėmo.
Vaikai nukenčia arba neatsargiai šokinėdami keliese, kai sugriūna visi į vieną vietą ir nukenčia esantis apačioje, arba būna dėl neatsargaus elgesio, dėl skirtingo svorio bešokinėjančių vaikų, arba dėl neteisingai pritvirtintų, įrengtų batutų. Būna išsviedžiami ant žemės kažkur toli nuo batuto. Būna, kad vaikai su visa jėga krenta ne tik ant žemės, bet ir betono, trenkiasi į kitus daiktus.
Daugelis nė nepagalvoja, kad batutai, pasak medikų, yra pavojingiausių pramogų trejetuke. Yra tikriausiai antroje vietoje, po visokių motorinių ir nemotorinių važiavimo priemonių. Į medikų rankas patenka vaikai ne tik iš batutų parkų, bet ir iš nuosavų sodybų.
Dažniausios traumos ir jų priežastys
Pasak gydytojos, dėl batutų patiriamos sudėtingos galvos, smegenų traumos, rankų, kojų lūžiai. Tada prireikia operacijos. Dažnai krenta ant rankų. Kartais tarp kolegų pajuokaujame, kad batutų traumos yra vienos iš pagrindinių mūsų darbdavių. Medikai kalba apie dar vieną traumą, kuri nutinka berniukams per daug intensyviai šokinėjant. Yra galūnių traumos, bet berniukams dar dažnai būna sėklidžių apsisukimai. Tada reikia operacijos. Dažniausiai tai nutinka 6-8 metų berniukams, kurie fiziškai yra labai aktyvūs. Pirmas simptomas yra skausmas. Kartais berniukai bando slėpti, sako, kad skauda pilvą, o tik po kurio laiko parodo, kur iš tiesų skauda.
Apie 75 proc. sužalojimų įvyksta, kai ant batuto šokinėja daugiau nei vienas asmuo. Kuo mažiau sveria žmogus, tuo didesnė tikimybė susižeisti. Vaikai iki 6 metų amžiaus yra itin pažeidžiami. Susižaloja kaklą, raktikaulį, rankas, kojas, veidą, galvą, neretai išsimuša dantis.
Bandymas atlikti triukus gali baigtis ne tik traumomis, bet ir mirtimi dėl stuburo ar galvos traumų. Keletas studijų aprašo, kad iš visų pacientų patyrusių traumas ant batutų nuo 10% iki 17% patiria galvos ir kaklo traumas. Visgi dauguma traumų: raiščių patempimai, sumušimai, nubrozdinimai, tačiau pasitaiko įvairių lūžių, ypač mažesnio amžiaus vaikams, daliai prireikia hospitalizavimo ir operacinio gydymo.
Vaikai nukenčia arba neatsargiai šokinėdami po kelis, kai sugriūna visi į vieną vietą, ir nukenčia esantis apačioje, arba dėl neatsargaus elgesio, skirtingo svorio bešokinėjančių vaikų, neteisingai įrengtų batutų, būna išsviedžiami ant žemės, kažkur toli. Būna, kad vaikai trenkiasi į betoną, kitus daiktus.
Viena iš būtinybių, jūra ir batutai, kitaip negali būti. Tačiau moteris pripažįsta, kad pernai metais jos vaikas, šokinėdamas ant batuto, prasiskėlė lūpą. Linksma, pasportuoja. Ateiname jau ne vienus metus, vaikui batutas yra pagrindinis dalykas.
Be batutų, vaikai dažniausiai nukenčia dėl paspirtukų, riedlenčių, riedučių ir keturračių. Šį sezoną Santaros klinikų medikai vadina išskirtiniu. Ypač daug pacientų, gerokai daugiau nei daugelio metų statistika. Po 200 per dieną. Tikėtina, kad vis mažiau judantys ir daugiau prie ekranų laiką praleidžiantys vaikai praranda aktyvaus laisvalaikio įgūdžius.
Batutų parkų ir nuosavų batutų rizika
Sezono metu kasdien tokių vaikų pas mus atvyksta apie 10-15. Kad ir kaip būtų gaila, dauguma jų yra guldomi į ligoninę, nes patiria sudėtingas, reikalaujančias operacinio ar ilgesnio gydymo traumas. Tada tas batutas tampa nekontroliuojamas. Su kiekvienu šuoliu gana sunku tvarkingai nusileisti ant kojų. Labai dažnai vaikai krenta ir ant šono, ir ant nugaros, ir ant pilvo. Prasideda įvairūs triukai, persivertimai per galvą. Būna kaklo traumų, o tai turi tikrai liūdnų pasekmių.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centre visą vasarą teko gydyti vaikus, susižalojusius šokinėjant ant kiemuose stovinčių batutų. Spaudos konferencijoje centro vedėjas Povilas Venckus sakė, jog būna dienų, kai keli traumas patyrę vaikai atvežami į skyrių. Susižalojama sunkiai, nes, vienam vaikui nukritus ant kito, kaulai gali būti sutrupinami į gabalus.
Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro vedėjas, vaikų chirurgas Povilas Venckus sako, jog vien Anglijoje per metus ant batutų susižaloja 4200 vaikų. Surinkus statistiką iš 28 ES šalių, skaičiai dar įspūdingesni - per metus susižeidžia per 50 tūkstančių vaikų iki 14 metų.
Vaikai, susižaloję šokinėdami ant batuto, stovinčio namų kiemuose, kasdien atvežami į Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą. Dažniausiai šokinėjant ant batuto patiriami rankų kaulų lūžiai. Medikas pastebi, jog šiuo metu traumos, šokinėjant batutuose, pačios dažniausios. Vieniems lūžta kaulai, kiti susitrenkia galvas ir patiria galvos smegenų sukrėtimus, tretiems plyšta raiščiai. Pačios pavojingiausios traumos - kaklo slankstelių lūžiai, po kurių seka neįgalumas. Net dviračiais susižalojama rečiau.
Internatūros metu vienas patyręs vaikų chirurgas pasakė: „Kol batutai bus tokie populiarūs, tol vaikų chirurgams darbo netrūks.“ Tuo įsitikinau praėjusiais metais, kai traumos patirtos ant batutų, atrodo, buvo numeris vienas tarp visų, o pasitaikydavo budėjimų, kai daugiau nei pusė per parą konsultuotų vaikų prieš atvykstant pramogaudavo ant batutų. Tai ne tik asmeninė mediko nuomonė, bet ir Pasaulinės vaikų chirurgų ir traumatologų organizacijos patarimas, kurie nerekomenduoja vaikams tokio laisvalaikio praleidimo būdo, dėl didelės traumų rizikos.
Nors tokios traumos dažnesnės vasarą, kai kiemuose pastatomi batutai, jų būna visus metus, nes daugybė vaikų pramogauja ar švenčia gimtadienius batutų parkuose. Pavyzdžiui, viena ketvirtokų klasė šventė metų baigimą ir į ligoninę atvyko keturi klasės draugai, iš kurių tik vienas atsipirko sumušimu. Likusiems diagnozuoti įvairūs lūžiai ir, aišku, ne tokia linksma vasaros atostogų pradžia su gipsu ant kojos ar rankos. Arba vienas gimtadienis jubiliatui buvo toks įsimintinas, nes po to kelias paras praleido ligoninėje dėl smegenų sukrėtimo.
Kaip užtikrinti saugumą?
Jeigu vis tiek norisi rizikuoti, būtina, kad batutai būtų pritaikyti vaikams pagal amžių: įvairūs įtempimai; turi būti tam tikros apsaugos, kad nebūtų galima iškristi; uždengtos spyruoklės; šalia neturi būti jokių terasų, medžių ar kitų objektų, į kuriuos vaikai galėtų užsigauti. Tikrai negalima vaikams leisti daryti triukų, salto ant batuto, nes dėl neatsargių veiksmų patirtos kaklo ar galvos traumos gali baigtis net ir staigia mirtimi.
Amerikos pediatrų akademijos pozicija šiuo klausimu - itin griežta: organizacija pasisako, kad batutais naudotis vaikai neturėtų, išskyrus sportininkus treniruočių metu, kai jie yra prižiūrimi trenerių. Tad ar šios rekomendacijos laikytis ir Lietuvoje, spręsti tik patiems tėvams.
Jei vis tik nusprendėte, kad batutas jūsų kieme yra nepakeičiamas ir jūsų neatgraso specialistų nuomonė, tuomet rinkitės sertifikuotą bei patikimo gamintojo batutą, net nežiūrėdami į pigius bei iš nekokybiškų medžiagų pagamintus batutus. Būtina žiūrėti, kad batutas atitiktų tarptautinius Europos Sąjungos reikalavimus. Prieš naudojantis būtina patikrinti, kad batute nebūtų skylių ar kokių kitokių pažeidimų.
Batutas turi stovėti labai saugioje vietoje. Svarbu, kad aplinkui nebūtų plytelių, medžių, krūmų. Saugiausia batutą statyti pievoje. Kai vaikas nebešokinėja, neužmirškime ir nuimti kopėtėlių, kurios skirtos įlipti į batutą. Antraip, vos tėvams nusisukus, vaikas vėl gali įlipti į batutą. Nesant kopėtėlių, vaikas šoka iš jo ir taip pat gali susižaloti.
Leidžiant šokinėti į batutą, būtina, kad vaikui nuo kaklo būtų nuimti visi papuošalai, vaikas turi vilkėti tinkamais sportiniais drabužėliais. Batute gali šokinėti tik vienas vaikas. Jei yra norinčiųjų daugiau, tai turėtų šokinėti pamainomis.
Jaunesniems nei 6 metų vaikams neleisti šokinėti ant batutų. Vaikai šokinėjantys ant batutų turi būti prižiūrimi suaugusiųjų. Vienu metu ant batuto gali būti tik vienas vaikas. Neatlikinėti triukų, salto ir įvairių apsisukimų ore. Pagrindas po batutu turi būti lygus. Šalia batutų neturi būti jokių objektų: medžių, pastatų, kitų žaidimų įrenginių. Turi būti naudojami apsauginiai tinklai, spyruoklės pridengtos.
Jeigu nutiko nelaimė, labai priklauso nuo patirtos traumos. Jeigu vaikas susimušė, jam skauda ir toji vieta tinsta, pirmiausia reikia šaldyti. Jeigu tai yra sumušta galūnė, reikia stengtis, kad ji būtų pakeltoje padėtyje, jeigu skauda, galima duoti vaistų nuo skausmo ir stebėti vaiką. Jeigu pašaldžius ir (ar) davus vaistų nuo skausmo situacija neblogėja, galima manyti, kad galbūt tai nėra lūžis. Bet kiekvieną situaciją reikėtų vertinti skirtingai ir lūžius diagnozuojame tik atlikus rentgenogramą.
5 arba 6 pratimai ant BATUTO
Kalbant apie, tarkime, stipinkaulio panirimus, jų pasitaiko beveik kiekvieno budėjimo metu. Tai yra mažų vaikų trauma, paprastai ikimokyklinukų, nes tokio amžiaus vaikų raiščiai dar nėra iki galo susiformavę aplink stipinkaulio galvą alkūnės sąnaryje. Dažniausiai tai į įvyksta stipriau patempus ranką ar bandant pakelti vaiką, kai jis laikomas tik už plaštakų, bet pasitaiko ir šokinėjant ant batuto, lovos ar tiesiog nukritus. Tuomet stipinkaulio galvutė pasislenka iš vietos, sukelia skausmą ir riboja rankos judesius. Geriausia, kad tai įvertintų specialistas. Gerai yra tai, kad ši trauma greitai gydoma.
Jeigu tai yra galvos trauma, svarbiausia stebėti simptomatiką. Per pirmąją parą gali išryškėti smegenų sutrenkimo simptomai: vėmimas daugiau nei porą kartų, pakitęs elgesys, didelis skausmas, vaikas labai neramus arba mieguistas, vangus, prasideda traukuliai, sąmonės sutrikimai. Tuomet reikėtų kreiptis į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, realu, kad vaikas bus paguldytas stebėjimui ir išsamesniems tyrimams. Tiesa, šie simptomai, ypač vėmimas, gali pasireikšti praėjus bent trims, keturioms valandoms po traumos, tad jei į priėmimo skyrių atvyksite praėjus pusvalandžiui, to gali neįtarti ir medikai.
Beje, pirmąją parą po galvos traumos ypač svarbu vaikui riboti ne tik fizinį krūvį ir užtikrinti poilsį, bet ir vengti dirgiklių: telefonų, planšečių, kompiuterių naudojimo ir televizoriaus žiūrėjimo. Vaikui reikėtų leisti ilsėtis ir miegoti. Norėčiau pabrėžti, kad skubi pagalba priėmimo skyriuje yra suteikiama pirmąją parą po traumos. Jeigu skausmai dideli, matomos deformacijos ir panašai, tikrai geriau atvažiuoti ir pasirodyti medikams. Bet, jeigu pralaukiate tris, keturias paras po traumos, tuomet jau reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Taip pat į priėmimo skyrių reikia važiuoti visada, jeigu reikia gydymui atlikti kokius nors manipuliacinius veiksmus: siūti, plauti žaizdą, pastatyti į vietą stipinkaulį, gipsuoti.
Ar galima išskirti, kokios veiklos sukelia daugiausiai traumų vaikams? Na, iš praėjusios vasaros įspūdžių galiu pasakyti, kad bene daugiausia traumų vaikai patyrė šokinėdami ant batutų ir važinėdamiesi paspirtukais. Kai išgirstame, kad buvo viena šių veiklų, jau galime numanyti, kokia tai trauma ir kurioje vietoje.
Tėvų pareiga taip išauklėti vaiką, kad žinotų dienos režimą. Nedžiugina ir tai, kad vaikui, patyrusiam traumą, sugipsuota ranka ar koja tenka keletą mėnesių praleisti namuose. Gydytojas negali leisti lankyti mokyklos, nes ten jam bus nesaugu. Vaikai mokykloje ne vaikšto, jie bėga. Deja, dar vaikų nepavyksta išauklėti laikytis saugumo. Mūsų vaikai panašiausiai elgiasi ne tik mokykloje, bet ir gatvėje, namuose. Pagrindinis tėvelių ir pedagogų auklėjimas yra draudimai: „Liaukis, gana, nekelk triukšmo, nedaryk“. Deja, vien draudimais norimų rezultatų pasiekti nepavyks. Vaiką reikia ugdyti, kalbėti apie tai, kas galima, kas negalima, nuolat mokyti, kaip elgtis namuose, kaip mokykloje ar svečiuose.
Palyginus su ankstesniais laikais, vaikų traumų yra sumažėję, nes vaikai daugiau laiko praleidžia ne kieme, bet prie kompiuterio. Tačiau vaikai, pakilę nuo kompiuterio, tampa labai aktyvūs.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
