Vaikų balsas: nuo pramogų renginių iki konstitucinių diskusijų apie rinkimų teisę

Lietuvoje „vaikų balsas“ pasireiškia įvairiomis formomis - nuo pramoginių apdovanojimų renginių, kuriuose atsižvelgiama į vaikų nuomonę, iki gilių diskusijų apie jų atstovavimą politiniame gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek tradicinius „Vaikų balso“ renginius, tiek naujas iniciatyvas, skatinančias vaikų dalyvavimą, bei nagrinėsime kontroversiškas idėjas, susijusias su tėvų teise balsuoti už savo nepilnamečius vaikus.

„Vaikų balsas“ - kasmetinis renginys, kuriame sprendžia patys vaikai

„Vaikų balsas“ - renginys, kuriame vaikų sprendimu apdovanojami Lietuvos muzikinio ir šou verslo pasaulio atstovai, įvairūs visuomenininkai ir kiti objektai. Renginį, skirtą vaikams, organizuoja viena didžiausių Lietuvos komercinių televizijų TV3. Nominacijų nugalėtojai paskelbiami finaliniame „Vaikų balso“ koncerte vykstančiame kiekvienų metų birželio 1 d., t. y., Pasaulinę vaikų gynimo dieną. Tam tikrose anketose gali balsuoti tik vaikai (nesulaukę 18 m.). Pirmasis toks renginys vyko 2005 m.

„Vaikų balso“ istorija ir išskirtiniai momentai

Po 2005-ųjų „Vaikų balso“ apdovanojimų buvo išleista 15 dainų kompaktinė plokštelė (platintojas „Intervid“), kurioje savo kūrinius vaikams skyrė tokios Lietuvos pramogų pasaulio garsenybės kaip: Delfinai, Mokinukės, Vytautas Kernagis ir kt. Tarp apdovanotųjų tais metais buvo ir „Metų gyvūnas“ - šuo. Apdovanojimas buvo atiduotas Lietuvos muitinės Labradoro retriverių veislės tarnybiniam šuniui Lorui, kuris per šešerius tarnybos metus muitinėje dešimt kartų aptiko narkotinių ir psichotropinių medžiagų už 2 mln. litų.

2006-aisiais, kaip įprasta, birželio 1 d. (tarptautinę vaikų gynimo dieną), „Vaikų balso 2006“ apdovanojimų ceremonija vyko pilnutėlėje Vilniaus „Utenos“ pramogų arenoje. Apdovanojimuose dalyvavo daugybė muzikos, sporto, televizijos žvaigždžių, o didžiausiu ir garbingiausiu vakaro svečiu tapo „Vaikų metų žmogumi” išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Tris mėnesius trukusiuose rinkimuose balsavo daugiau nei pernai - net 24 629 vaikai iš visos Lietuvos. Scenoje, šokant spalvingiems fontanams, magiškiausiais triukais vaikus stebino garsiausi Lietuvos stebukladariai, pasakų ir filmų herojais persirengę šėlo beveik trys šimtai mažųjų šokėjų, gimnastų ir dainorėlių. Tarp pasirodžiusiųjų buvo „Delfinai”, „Kastaneda”, „Raketa”, „Dangaus” dalyviai, popchoras „O-lia-lia”.

2007 m. ceremonija vyko Kauno sporto halėje. Renginio tematika buvo cirko arena. Apdovanojimus vedė TV laidų žvaigždės Andrius Rožickas ir Violeta Riaubiškytė. Kaip ir tikrame cirke, scenoje pasirodė įvairūs gyvūnai, programą atliko ir „Baltijos cirkas“. 2008 m. birželio 1 d. ceremonija vyko Vilniaus Utenos pramogų arenoje. Renginio tematika buvo Olimpiada, o apdovanojimus vedė deivė Violeta Riaubiškytė ir Asteriksas Vitalijus Cololo. 2009 m. balandžio 8 d. ceremonija vyko Marijampolės kultūros centre. Renginyje buvo narpliojama detektyvinė Velykų istorija, o apdovanojimus vedė Velykų Zuikis Vitalijus Cololo ir Velykė Inga Norkutė.

Pastarųjų metų „Vaikų balso“ apdovanojimų detalės:

Edukacinės iniciatyvos: „Lietuvos vaikų balsas“ Mykolo Romerio universitete

Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo institutas kartu su partneriais - Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, VO „Gelbėkit vaikus“, Artūro Noviko džiazo mokykla, Lietuvos įtraukties švietime centru - organizuoja iniciatyvas, skatinančias vaikų nuomonės raišką. Vaikai kviečiami dalyvauti pranešimų ir / arba piešinių ir / ar vaizdo klipų konkursuose, kurių tikslas - suteikti galimybę kūrybinėmis ir meninėmis priemonėmis išsakyti savo nuomonę.

Konkursų tema: mokykla - tai vieta, kur kasdien ne tik įgyjame naujų žinių, bet ir mokomės, atrandame, draugaujame, žaidžiame, augame kartu ir su kitais. Kviečiame pasidalinti, kokia tavo mokykla. Papasakok, kas tave džiugina, kas padeda mokytis ir augti, ir kokią svajonių mokyklą matytum. Darbai (pranešimai, piešiniai, vaizdo klipai) organizatoriui pateikiami konkursų nuostatuose nurodyta tvarka iki 2026 m.

Pranešimų konkurso nugalėtojai bus kviečiami skaityti savo pranešimus konferencijoje „Lietuvos vaikų balsas“, kuri vyks 2026 m. gegužės 29 dieną Mykolo Romerio universitete adresu Ateities g. 20, Vilnius (I-201 aud.). Konferencijoje kviečiami dalyvauti VISI VAIKAI, taip pat juos lydintys suaugusieji, nepriklausomai nuo to, ar dalyvauja konkursuose ar ne. Registruotis į konferenciją galima iki 2026 m.

Kontroversiška idėja: tėvų balsavimas už vaikus ir konstituciniai iššūkiai

Tarp temų, kurias pastaruoju metu aktyviau aptaria apžvalgininkai ir nuomonių formuotojai, yra verslininko Daliaus Trumpos idėja apie balso teisės suteikimą kiekvienam piliečiui, kurią iki pilnametystės įgyvendintų tėvai. Be abejo, laisvoje visuomenėje įvairiausios idėjos gali būti viešai išsakomos ir svarstomos tol, kol jos neprasilenkia su visuomenės gyvenimo normomis ir įstatymais. Net jei tos idėjos būtų gerokai nerealios ar ženkliai dirbtinės. Be to, kaip žinia, kelias į pragarą irgi yra gerais norais grįstas.

Idėjos argumentai ir demografinis kontekstas

Trumpai apie D. Trumpos idėją apie tėvų balsavimą už vaikus iki jų pilnametystės. Kokie yra svarbiausi šios idėjos argumentai? Pagal idėjos autorių, politika savaime taptų atgręžta į jaunesnės kartos poreikius, politikoje rūpinimasis šeima taptų realybe, atsirastų daugiau sprendimų, kurie būtų orientuoti į ateitį, sustiprėtų visos nevienadienės partijos, o galiausiai dėl tokios idėjos atsirastų galimybė Lietuvos lyderystei pasaulyje. Viskas čia iš geranoriško mąstymo repertuaro. Ir tik tiek.

Demokratija, kaip jau ten bežiūrėsi, yra ir turi būti daugumos valdžia ir daugumos valdymas. Tad kritikuoti, kad rinkimuose yra aktyviausi 50 ir daugiau metų piliečiai, matyt, nėra rimta. Ši amžiaus grupė, matyt, yra kiek pilietiškesnė, kitaip socializavosi ir rinkimuose yra aktyvesnė. Šiaip daugumoje šalių jaunimas pasyvesnis rinkimuose nei vyresni amžiumi. Tad analogiškos tendencijos nei Lietuvoje, nei kitur nėra nei kas nors stebėtino, nei išskirtinio.

Lietuvos demografija pagal amžiaus kriterijų yra tokia, kad esame viena sparčiausiai senstančių visuomenių Europoje. Vaikų dalis (nuo 0 iki 17 metų amžiaus) pagal naujausią statistiką yra jau keli metai lygi 17.9 proc., o vyresni nei 65 metų gyventojai 2020 m. sudaro 19.9 proc., 18 - 64 metų amžiaus grupei lieka 62.2 proc. Pagal amžiaus grupes žvelgiant, 82 proc. gyventojų gali dalyvauti rinkimuose. Tad su demokratija čia viskas yra gerai.

Teisiniai apribojimai: Konstitucija ir rinkimų principai

Bet demokratija turi būti ir teisinė valstybė, kur pagrindinis įstatymas yra Konstitucija. Kad rinkimų teisė yra konstitucinė, tai, matyt, niekam nekyla abejonių. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje net trijuose straipsniuose: 55 straipsnyje, kuris skirtas Seimui, 78 straipsnyje - Prezidento rinkimams ir 119 straipsnyje, kai kalbama apie savivaldos institucijas, nurodoma, kad jie visi renkami „remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“. Lygiai pagal tuos pačius principus vyksta ir dar vieni rinkimai, kur tiesiogiai dalyvauja Lietuvos piliečiai - rinkimai į Europos parlamentą.

Kodėl tėvų balsavimas už vaikus pažeistų konstitucinius principus?

Jei svarstysime tėvų už vaikus balsavimo siūlymą konstitucinių reikalavimų rinkimams šviesoje, tai jis iš esmės pažeidžia tris nuostatas iš karto. Pirmiausia, būtų pažeista lygi balso teisė, nes tie rinkėjai, kurie turi nepilnamečių vaikų, iš karto turėtų daugiau balsų, nei tie, kurie jų neturi iš viso ar jų vaikai jau yra suaugę. Pavyzdžiui, vyksta Prezidento rinkimai. Rinkėja(as), kuris neturi vaikų, turės vieną balsą, kai rinkėjas su dviem nepilnamečiais vaikais - jau tris balsus. Lygi balso teisė būtų pažeista ir tų, kas negali turėti vaikų, kas dar nenusprendė jų turėti, kas jų turi, bet jie jau suaugę. Tad kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių vien dėl lygios balso teisės.

Toliau - apie tiesioginę balso teisę. Tėvai, balsuodami už vaikus, tiesioginę balso teisę paverčia netiesiogine, nes jie balsuoja ne už save, o už kitą asmenį, ir čia nesvarbu, kad jis yra vaikas. Tas vaikas tiesiogiai balsuoti negalėtų. Tėvai su nepilnamečiais vaikais taptų savotiškais feodalinių laikų regentais, kai vietoje nepilnamečių valdovų valdydavo specialiai paskirti asmenys. Tik istoriniais laikais tai būdavo pavieniai atvejai, o dabar būtų masiniai. Reikšmingas tiesioginės balso teisės aspektas atstovaujamojoje demokratijoje yra ir už ką balsuoti. Jei vienas iš tėvų balsuoja už vieną partiją ar kandidatą, o kitas - už kitą, tai kurią partiją ar kandidatą turėtų pasirinkti vaikas, kai jo balsas atitektų tėvams? Nėra čia protingo atsakymo.

Galiausiai, balsavimas rinkimuose yra privatus aktas ir tam jis yra slaptas. Bet jei tėvai balsuos už vaikus, tai slapto balsavimo teisės nebeliks. Blogiau yra čia kita. Patys vaikai, kai jie mažamečiai, nesupras, ką ir kaip renkasi jų tėvai. Bet pagal siūlomas idėjas tėvai vis dar galėtų nuspręsti ir už savo paauglius vaikus. Šiems tas tikrai nepatiktų. Ir labai.

Bendrai paauglystėje jau formuojasi požiūriai ir į politiką. Tad 16 ar 17 metų jaunimas yra įgalus pasirinkti. Ir politikoje. Neatsitiktinai ne vienoje pasaulio (Australija, Kanada, Brazilija, Naujoji Zelandija ir kita) ir Europos valstybėje (Danija, Islandija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė) maždaug nuo 2000 metų gana plačiai yra diskutuojama apie rinkimų teisės suteikimą nuo 16 metų. Austrija tokią teisę pirmoji Europos Sąjungoje įtvirtino dar 2007 metais, o Malta 2018 m. buvo antra ES tokią tvarką įteisinusi. Tad jei iš esmės norime paskatinti jaunimą labiau domėtis politika ir joje dalyvauti, ne apie tėvų balsavimą už vaikus nuo kūdikystės reikia svarstyti, o diskutuoti apie rinkimų teisę nuo 16 metų. Ir Lietuva čia galėtų vis dar būti tarp lyderių Europoje ir pasaulyje.

Manipuliacijos pavojus ir istorinės paralelės

Tik nevisai susitupėjusiose demokratijose, tokiose kaip Lietuva, gali būti svarstoma rimtais veidais tėvų teisė balsuoti už vaikus. Ir čia akmenėlis ne į tų, kas tokias idėjas sumąsto, daržą. Eilinis pilietis gali sau leisti nežinoti vienų ar kitų dalykų demokratijoje ir politikoje. Bet tie, kas mano esą politikos ekspertais, jie turėtų žinoti, kad čia yra iš tuščio į kiaura. Kad tokia tėvų teisė būtų itin palanki terpė manipuliuoti balsais, tai daugiau nei aišku. Kad ji turi visus diskriminacijos dėl vaikų ir vaikų amžiaus požymius yra akivaizdu. Kad joje būtų diskriminacijos dėl amžiaus elementų, taip pat nesunku būtų įrodyti. Taip pat, kad ji su demokratija turi nedaug bendra, irgi nereikia ilgų ir nuobodžių įrodinėjimų. Lygiai taip pat tokia idėja nėra apie naujoves politikoje, o veikiau ji no education, arba išsilavinimo stokos jos atžvilgiu, atspindys. Ypač demokratijos ir konstitucinių valstybės pagrindų.

Kita vertus, visa tai yra gerokai dirbtinės problemos. Joms įgyvendinti pirmiausi reikia pakeisti Konstituciją ir svarbiausias demokratinių rinkimų normas. Tik tas vargiai pavyktų. Atmintis bent kartais yra gerai. Kitaip su kai kuriomis tariamai naujomis idėjomis patrauktume atgal į SSRS. Sovietmečio pabaigoje tuometinė SSRS su Lietuva jos sudėtyje buvo išrinkusi vieną trumpaamžę instituciją - Liaudies deputatų suvažiavimą. Į jį buvo išrinkti net 36 Sąjūdžio paremti deputatai (Kazimieras Antanavičius, Vytautas Landsbergis, Juozas Olekas, Romualdas Ozolas, Kazimiera Prunskienė ir kiti). Ir Lietuvoje tie 1989-ųjų rinkimai vyko gana demokratiškai. Bet jų tvarka buvo, švelniai tariant, nedemokratinė. O nedemokratijos priežastis iš esmės ta pati, kaip ir idėjoje tėvams balsuoti už nepilnamečius vaikus arba, kitaip tariant, nelygi rinkimų teisė. Dauguma tuometinės SSRS piliečių turėjo po vieną balsą. Bet būta ir lygesnių. Komunistų partijos nariai turėjo vieną papildomą balsą, nes tai vienintelei partijai buvo suteikta speciali atstovų kvota tame suvažiavime. Dar papildomą balsą turėjo profsąjungų ir kitų valdžios prižiūrimų visuomeninių organizacijų nariai, kurios irgi turėjo iš anksto rezervuotą deputatų skaičių. Tad tais daugiau nei prieš 30 metų buvusiais laikais eiliniai piliečiai turėjo po vieną balsą, o mažiau eiliniai - ir po kelis papildomus.

Balsavimas už prieinamą aplinką: „Balsuok už prieinamiausią pastatą!“

Kviečiame išreikšti savo nuomonę ir prisidėti prie visai visuomenei, taip pat ir žmonėms su negalia, prieinamų pastatų vertinimo! Šio balsavimo tikslas - atkreipti dėmesį į geruosius prieinamumo pavyzdžius, skatinti architektus, statytojus ir institucijas kurti patogesnę, saugesnę ir visiems atvirą aplinką. Pristatome 9 pastatus, kurie pagal informacinės sistemos STASIS.LT duomenis išsiskyrė geriausiais prieinamumo sprendimais. Kiekvienas jų - žingsnis link visuomenės, kurioje visi žmonės svarbūs. Pasirinkite pastatą, kuris, Jūsų manymu, geriausiai pritaikytas visiems - nesvarbu, koks žmogaus amžius ar galimybės. Balsuoti galite tik už vieną objektą ir tik vieną kartą. Balsavimas vyksta iki lapkričio 10 dienos.

tags: #balsuoti #uz #vaiku #balsa

• Išsami apžvalga apie „So not spicy, MB“ veiklą
• Tinkamiausia planšetė vaikams
• Išsamus vadovas apie odos pokyčius laukiantis
• Fizinis aktyvumas ir kūno atsigavimas po gimdymo
• Išsamus gidas: kaip sudaromas astrologinis horoskopas pagal gimimo datą ir laiką.