Kaip išmokyti vaiką rašyti rašinį: nuoseklus ir kūrybiškas procesas
Rašymo įgūdžių ugdymas yra vienas svarbiausių vaiko vystymosi etapų, atveriantis duris į pažinimą ir asmeninį augimą. Mokėjimas skaityti ir rašyti yra esminis žmogaus gebėjimas. Nors kartais skiriama daugiau dėmesio skaitymo mokymui, vaikams rašymas yra ne mažiau svarbi veikla. Kai kuriems rašymą lengviau įvaldyti nei skaitymą, nes tai nėra vien protinė veikla, ji labiau siejasi su kūnu ir dėl to yra artimesnė vaiko prigimčiai. Nors rašant ir skaitant smegenyse vyksta kiek kiti procesai, abu gebėjimai yra susiję su raidės ir garso sąsajų suvokimu, tik vienu atveju vyksta užkodavimo, o kitu atveju - iškodavimo procesas.
Pirmasis mūsų darbas, padedant vaikui išmokti rašyti, yra paruošti jį rašymo darbui. Tai ilgalaikis ir etapais trunkantis procesas. Net kai vaikas supranta kalbos garsus ir simbolius, to nepakaks - jis turi turėti norą rašyti. Mes galime reikalauti užpildyti tam tikras užduotis, kaip apibraukti raides, tačiau visi reikalavimai tik sulaiko jį nuo ilgalaikio ir norimo rezultato, o ne jį skatina. Norint išugdyti norą rašyti, mes turime atrasti, kas intriguoja vaiką, kas skatina jį tirti aplinką.
Montessori metodas visų pirma apima stebėjimo etapą, kasdien skiriant tam dėmesio. Neturime priversti daryti tam tikrus veiksmus, bet ramiai ir palaipsniui padėti prieiti prie tikslo. Turime ne liepti atlikti komandas, o pamažu supažindinti su tiriamais objektais, daiktais, emocijomis. Leisti jiems patiems pažinti daiktus, jų pavadinimus.
Rašymo pradžia neprasideda nuo balto popieriaus lapo ir rašiklio. Turime žinoti, kaip tikslingai elgtis su turima medžiaga, kad tai atneštų tik geriausius rezultatus. Montessori metodą pirmoji įdiegė pedagogė ir profesorė Marija Montessori, kuri siūlo unikalų požiūrį į rašymą. Mokymąsi rašyti, pasitelkiant į pagalbą Montessori lavinamąsias korteles, galima suskirstyti į tam tikrus etapus ir vaiko gebėjimus, nuo pat pradžių - nuo pirmųjų raidžių ir susipažinimo su jomis iki jau turimų įgūdžių ir jų gilinimo.
Montessori lavinamųjų kortelių rinkinyje jūs rasite tam tikros temos korteles, kurias sudaro 3 dalys - tik vaizdo kortelė, tik žodžio kortelė ir pagrindinė - vaizdo ir žodžio kortelė viename. Pradžioje jums užteks tik žodžio arba žodžio ir vaizdo kortelės viename (pagrindinės) kortelės. Taip pat mokantis rašyti jums pravers abėcėlės temų kortelės ir kitos pasirinktos kortelės. Rašymas prasideda nuo garso; dienai galite skirti pasirinktą skaičių raidžių - mažesnis kiekis informacijos leis greičiau įsisavinti informaciją. Jeigu jau gebate atskirti raides, su jomis susipažinę ir galite jas ištarti - metas pradėti rašymą.
Svarbiausi rašymo ugdymo etapai ir metodai
Nors gyvename skaitmeniniame amžiuje, kuriame rašymas ranka jau nėra toks dažnas, tačiau tai vis dar vienas svarbiausių etapų mokantis rašyti. Pirmųjų raidžių rašymas turi prasidėti ne nuo klavišų, o nuo rašiklio vaiko rankose. Rašydamas ranka, vaikas geriau išmoksta jas pažinti, o tai vėliau padeda jam ir skaitymo etape. Prieš pradedant rašyti raides, jas garsiai kartu ištarkite arba paklauskite vaiko, kokia tai raidė. Rašymas prasideda nuo raidžių rašymo, vėliau jungiamos skiemenys ir visi žodžiai pilnai.
Garso ir raidės ryšys
Norint išmokyti vaiką skaityti ir rašyti, reikėtų įsitikinti, kad vaikas suvokia garso ir raidės ryšį. Mokydamiesi skaityti, vaikai mokosi sieti raides arba jų derinius su atitinkamais garsais. Būtų naudinga atlikti nedidelius pratimus kasdien. Pakvieskite vaikus rasti namuose viską, kas prasideda konkrečiu garsu; ištempkite vieną žodį sakinyje. Pavyzdžiui, paprašykite vaiko „perduoti druską“, bet vietoj paties žodžio pasakykite atskirus žodžio „druska“ garsus. Paprašykite vaiko išsiaiškinti, koks būtų kiekvieno šeimos nario vardas, jei jis prasidėtų, pvz., raide „b“. Žaiskite klausimų žaidimus: pavyzdžiui, pradėkite užduodami tokius klausimus kaip: „Kokiu garsu prasideda žodis?“; „Kokiu garsu baigiasi žodis?“; „Kokiais žodžiais prasideda garsu?“ ir „Koks žodis rimuojasi su ?“
Labai svarbu mokyti ne raidės pavadinimo, o garso. Pavyzdžiui, skiemuo „lo“. Reikia mokyti ne „l ir o“ arba, dar blogiau, „el ir o“, o tiesiog ištariant pačius garsus „llll ooo“, kad jie vaikui natūraliai susijungtų. Kai sakome „l ir o“, vaikui sunku suvokti, kaip garsai susijungia.
Rašymo technika ir smulkioji motorika
Pradėję mokytis pradinėje mokykloje, mokiniai mokosi rašymo technikos: rašyti taisyklingai ir įskaitomai bei tvarkingai, pratinasi pereiti prie greitesnio rašymo tempo. Sėkmingam mokymuisi mokykloje svarbi smulkioji motorika, kurios išlavėjimas būna nevienodas. Dėl to ypač rekomenduojama veikla vaikams - raidžių spalvinimas. Daugelis mokinių gauna užduotis rašyti rašinius dar nuo ankstesnių klasių. Kadangi svarbiausiame lietuvių kalbos VBE būtina parašyti struktūruotą rašinį, tai yra labai svarbu.
Nors tai yra, rodos, savaime suprantama, bet galvojant, kaip išmokti rašyti rašinius, būtina duoti mokiniui laiko viskam įsisavinti. Jeigu stringate ties žodžių kiekiu, galbūt reikėtų galvoti apie tai, kaip susikurti pirminį turinio planą? Galbūt darote aplaidžias gramatines klaidas, kur praleidžiama raidė? Darant namų darbą galite rašyti ne vienu prisėdimu.
Tinkamai įrengta vaiko erdvė - kur kas svarbiau nei gali atrodyti. Juk nuo aplinkos priklauso labai daug... ji gali atpalaiduoti arba skatinti dirbti. Padėti sutelkti dėmesį, arba priešingai - jį blaškyti. Norite paskatinti vaiką skaityti? Padėkite kelias įtraukias spalvotas knygas vaiko kambaryje, matomoje vietoje, jo akių lygyje. O kambario centre patieskite minkštą kilimą, padėkite kelias pagalvėles.
Pirštelių žaidimai. Kartodami suaugusiųjų rodomus gestus ir judesius, vaikai efektyviai lavina savo smulkiąją motoriką. Taigi „katutės“ ir „virė virė košę“ - ne tik puikus būdas vaiką užimti keletą minučių, bet ir tikrų tikriausios rašymo pratybos.
Piešimas. Kad atsiskleistų prigimtiniai tapytojo gabumai, dažnai tereikia paprasto pieštuko ir lapo. Tačiau kad lavėtų rankos judesiai ir braižas dar prieš išmokstant rašyti, svarbu susipažinti su kuo įvairesne piešimo technika. Pieštukas, tušinukas, parkeris, kreidelės, kreida - visoms šioms priemonėms įvaldyti reikia skirtingų rankos judesių, linijos brėžiamos skirtingu kampu, vis kitaip paspaudžiant. Jau nuo 8 mėn. mažyliams galima leisti pamėginti piešti specialiais pirštelių dažais, kai padažius piršto galiuką piešiama ant lapo. Tokia pramoga ne tik skatins vystytis akių ir judesių koordinaciją, kūrybingumą, fantaziją, gebėjimą skirti ir atpažinti pagrindines spalvas bei jų atspalvius, bet ir... Nuo 1 metų jau galima pamėginti piešti kreidelėmis, o maždaug nuo 2-3 metų į rankas paimti tikrą kreidą ir piešti ant tikros lentos. Tai bus ne tik smagu, bet ir pravers ateityje.
Spalvinimo knygelės. Jos lavina gebėjimą rašyti lygiai, paisyti linijų.
Origamis. Ši senovinė, iš Japonijos mus pasiekusi popieriaus lankstymo technika puikiai lavina smulkiąją motoriką, stiprina pirštukus, didina jų judesių amplitudę, taip pat moko dėmesingumo, kruopštumo.
Rašinio rašymo struktūra ir principai
Mokėjimas rašyti rašinius - beveik tas pats, kas mokėti kurti skanius patiekalus virtuvėje. Tai - technologijų išmanymas, įgūdžių turėjimas ir vadovavimasis tam tikru receptu.
Struktūruoto rašinio svarba
Norite ar nenorote, rašinys vertinamas už tai, kaip gerai sugebate atskleisti temos esmę remdamiesi programoje esančiais arba visuotinės klasikos kūriniais. Dėl to reikia skaityti knygas arba bent jau ištraukas ir susipažinti su svarbiausiais kontekstiniais elementais. Rašinys turi turėti įžangą, dėstymą (1 arba 2 pastraipos) ir pabaigą - apibendrinimą.
Dauguma mokinių mėgsta pradėti nuo dėstymo, tada parašo pabaigą ir tik tada kuria įžangą. Kiti mokiniai mėgsta turėti juodraštinį lapelį, į kurį papunkčiui susižymi idėjas, kas po ko turi eiti ir tada tai formuoja į gražius sakinius bei perkelia į galutinį variantą. Išmėginkite kelis variantus ir išmokite rašyti tuo būdu, kuris atrodys patogiausias.
Kaip suprasti, kuris žodis temoje - raktinis?
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs temą nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
- Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį („Ar“, „Kodėl“, „Kas“, „Ką“ ir t.t.), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis.
- Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai „daiktas“, žodis atsako į klausimą „kas tai?“. Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai.
- Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio, apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiaurina temą: „SKIRTINGOS epochos“, „SILPNAS žmogus“, „vaizdavimo KAITA“, „Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas“ ir t.t.
- Nepamirškite pažiūrėti, ar temoje nėra „aplinkybių“, nurodančių, apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: „šių dienų“ („ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?“), „visą laiką“ („kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką“) ir t.t., nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
Rašinio struktūra
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau, ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška. Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
- ĮŽANGA
- DĖSTYMAS - I teiginys
- DĖSTYMAS - II teiginys
- DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
- IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmesio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas).
Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU: I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt. II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas) III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje turėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
Kaip rašyti dėstymą?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzamino paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip: Teiginys -> Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis -> Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada. Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
6+1 rašymo strategija
Visuotinai pripažįstama, kad šis būdas praturtina bendrą žodyną, suteikia vaikams suprantamas rašymo gaires bei ugdo nuoseklumą rašant. Strategija atsirado, kai grupė specialistų kartu su jos pradininku Paul Diederich ieškojo būdų ugdyti vaikų rašymo įgūdžius. Buvo sutarta, kad egzistuoja šešios kategorijos, į kurias reikia atkreipti dėmesį mokant rašyti. Apie šią metodiką teberašomos knygos, vyksta mokymai pedagogams, o geriausiai žinoma specialistė yra iki vis dar tebedirbanti Ruth Culham.
Pirma, sako, vaikai turi rasti rašinio idėją. Tai aiški žinutė, ką norima pasakyti - rašinio turinys, gero rašymo „širdis ir siela“. Kaip minėta, laisvos temos rašyti besimokantiems vaikams yra labai sunkios, jiems norisi kuo daugiau konkretumo. Todėl pradėti reikia būtent nuo idėjos radimo, vėliau ją plėtoti, pereiti prie detalių ir surinktos informacijos bei užtikrinti, kad pirminė idėja nepasimestų. Idėjos suradimas ir jos laikymasis leidžia vaikui nuosekliai pereiti prie konkretesnio rašymo. Idėjos paieškas mokytojas gali organizuoti pasitelkdamas visą savo kūrybiškumą, sako L. Laniauskaitė. Pavyzdžiui, jiems galima duoti daiktą ir užduotį labai detaliai aprašyti to daikto detales, savybes arba paprašyti vaiko aprašyti kokią nors mėgstamą dalyką, paskaityti rašinį prieš klasę, o klasė pagal pasakojimą vizualizuoja (nupiešia) tai, ką išgirdo.
Antras elementas - struktūra, t. y. rašinio pradžia, dėstymas ir pabaiga. Išgryninęs idėją ar rašinio temą, mokinys gali galvoti apie rašinio išdėstymą. Dėstydamas turinį, mokinys gali lyginti, remtis logika ar chronologija, faktais ir pan. Struktūruoti reikia esė, atpasakojimą ar pasakojimą, plakatą, lankstinuką, sako mokytoja, arba bet kokios formos rašinį. Organizuotumas, struktūra reikalingi visiems rašto darbams tam, kad jie būtų nuoseklūs ir prasmingi, teigia ji. Mokyti vaikus rašymo struktūros galima analizuojant kitų žmonių kūrinių struktūrą arba, pvz., komikso pasakojimo nuoseklumą.
Kitas elementas - žodžių pasirinkimas - reiškia, kad rašydamas vaikas stengiasi naudoti tinkamus žodžius, kurie suteikia aiškumo, sužadina jausmus, nuotaikas, simpatijas ar antipatijas bei kuria ryškų vaizdą skaitytojo galvoje. Besimokydami naudoti skirtingus žodžius, sinonimus, skirtingas kalbos dalis, mokiniai perpranta, kas kuria stipresnį įspūdį ir kokia žodžių įvairovė tam gali padėti. Naudoti būdvardžius ar veiksmažodžius, daiktavardžius ar skirtingus įvardžius? „Juk nuo to, kokius žodžius pasirenkame, priklauso teksto sodrumas“, - įsitikinusi pedagogė. Su jaunesniais vaikais ji dažniausiai naudoja „Dangus griūva“, kadangi šioje pasakoje, pvz., randama daug žodžio „bėgti“ sinonimų. Mokytojo užduotis mokant šio elemento - skatinti vaikus vartoti naujus, net sunkiai įkandamus ar sudėtingesnės rašybos žodžius. Galima pateikti ir neigiamų rašymo pavyzdžių ir paprašyti pašalinti netinkamus, perteklinius žodžius ar kartu kurti klasės perteklinių žodelių žodyną ir pakabinti jį klasėje, kad vaikai rašydami stengtųsi išvengti tokių žodžių.
Toliau vaikai mokosi sklandžiai rašyti, naudoti išplėstinius sakinius, vis kitaip juos pradėti. Tai reikalinga, kad tekstas nuosekliai, sklandžiai „tekėtų“, kad jo būtų lengva ir malonu klausytis. Mokytoja sako, kad sklandi rašytinė kalba parodo, kaip susiję idėjos, kokia nuotaika kuriama, kaip vienas sakinys siejasi su kitu. Šį elementą vaikai išmoksta ir analizuodami kitų rašinius, ir patys mokydamiesi parašyti bent vieną kokybišką pastraipą. Puikiai tinka ir poezijos skaitymas bei analizė. Kai šie pagrindiniai elementai yra įsisavinti, galima pereiti prie vaiko vidinio balso paieškų. Jis reikalingas skaitytojui sudominti. Vaikams būna sudėtinga save išreikšti, tačiau tikrai įmanoma išmokyti vaikus rašyti unikaliai, įpinant į rašto darbą savo asmenybę. L. Laniauskaitė teigia, kad savito balso atradimas vaikus ypatingai džiugina, nes leidžia sukurti ryšį su skaitytoju ir parodyti, kad autoriui įdomus jo paties kūrinys. Geriausiai savo balsą atrasti padeda asmeninių laiškų, raštelių rašymas savo artimiesiems, geriausiems draugams ir apgalvojimas, ką iš svetimų darbų galima sužinoti apie autorių.
Galų gale, kokybiškas rašinys turi būti taisyklingas, be klaidų, tad dar vienas svarbus gero rašymo elementas yra gramatika ir kalbos taisyklės. Šis elementas apima savo paties ar bendraklasių klaidų paiešką, skyrybos ir rašybos pasitikrinimą. Teisingi sakiniai palengvina ir skaitytojo darbą, neblaško jo ir leidžia nepamesti minties. Be abejo, sako mokytoja, vertinant šį elementą, būtina atsižvelgti į amžiaus grupę ir nereikalauti iš antroko tobulos gramatikos. Mokantis taisyklingai rašyti, vaikai gali analizuoti pasakas ar kitokią literatūrą, atkreipti dėmesį į tai, kokias gramatikos taisykles juose randa, kaip kuris žodis rašomas, taisyti vieni kitų darbus.
Pats paskutinis 6 + 1 elementas - gerokai vėliau į strategiją įtrauktas darbo pristatymas. Jis nėra toks turiningas elementas kaip likusieji šeši, nes nesusijęs su pačiu kūrybiniu rašymo procesu. Šis elementas apima darbo vizualinį pristatymą skaitovui/publikai. Visiškai nesvarbu, ar darbas bus rašomas ranka, ar spausdinamas kompiuteriu - mokinys turi galvoti apie rašyseną, šriftą, iliustravimą, tvarkingumą ir bendrą estetinį vaizdą. Būtent todėl šis elementas turi būti vertinamas atskirai.
Kaip parašyti gerą esė
Mokėjimas rašyti rašinius - beveik tas pats, kas mokėti kurti skanius patiekalus virtuvėje. Tai - technologijų išmanymas, įgūdžių turėjimas ir vadovavimasis tam tikru receptu. Nenaudokite citatų, jeigu jų neatsimenate idealiai mintinai. Nevenkite į problemą ar klausimą pasižiūrėti iš kelių pusių. Kartojimas ir žinių gavimas iš kompetentingų mokytojų ar korepetitorių gali padėti patobulinti rašymo srityje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
