Badaujantys pasaulio vaikai: tikrovė, mitai ir pastangos padėti

Išgirdę žodį „Afrika“, daugelis pirmiausia pamąsto apie skurdą ir badaujančius vaikus. Turime susikūrę nemažai stereotipų ir mitų apie Afriką ir keliones šiame žemyne, tačiau ar jie atspindi tikrąją padėtį? Afrikos žemynas yra be galo įvairus ir dalijamas į Pietų, Rytų, Šiaurės, Vakarų ir Centrinį regionus, o badas pasiskirstęs netolygiai. Suprasti badaujančių vaikų problemas visame pasaulyje reiškia ne tik žvelgti į statistiką, bet ir gilintis į priežastis bei pastangas, kurių imamasi siekiant padėti.

Daugiausia turistų pritraukia Šiaurės Afrika - Egiptas, Marokas, Tunisas ir kitos šalys. Antras pagal populiarumą - Pietinis regionas, o trečias - Rytinis. Žmonės, norintys pamatyti gyvūnus, renkasi Pietų ir Rytų Afrikos regionus, kurie yra gerokai labiau išsivystę ir kuriuose klesti turizmas. Afrikoje badaujančių žmonių yra daugiausia centrinėje ir vakarinėje dalyje, kuri yra sunkiai pasiekiama, ir turistai ten vyksta retai. Turistai, vykdami į šalį, atveža į ją pinigų, ir gyvenimas dėl to gerėja, skurdo mažėja, tačiau bado problema išlieka aktuali.

Bado priežastys ir padėtis Afrikoje

Viena sudėtingiausių situacijų yra Etiopijos Tigrajaus regione, kuris susiduria su vienais rimčiausių pasaulyje apsirūpinimo maistu saugumo iššūkiais. Organizacijos „Gelbėkime vaikus" teigimu, dėl užsitęsusios sausros daugybė žmonių lieka be pajamų šaltinių ir nebegali įpirkti maisto. Labai tikėtina, kad tokia situacija, lemianti didžiulį maisto trūkumą, tęsis iki 2023 metų vidurio. Nuo sausio iki kovo regione tęsiasi sausasis sezonas, todėl žmonės beveik nebesitiki sulaukti lietaus, o prognozės rodo, kad kritulių kiekis nuo kovo iki gegužės taip pat bus mažesnis už vidutinį.

Situaciją Rytų Afrikoje papildomai aštrina Ukrainos karas. Ukraina iki šiol buvo viena didžiausių kviečių eksportuotojų, tačiau Rusijos sukelta blokada blokuoja šalies uostus, stabdydama grūdų tiekimą į pasaulines rinkas. UNICEF duomenimis, daugiau kaip 1,7 mln. vaikų Somalio pusiasalio šalyse kenčia nuo ūmaus mitybos nepakankamumo, tai yra 15 procentų daugiau nei prieš penkis mėnesius. UNICEF vadovė Pietryčių Afrikos regionui Rania Dagash įspėja, kad jei pasaulio bendruomenė nedelsiant nesiims veiksmų, mirčių skaičius smarkiai išaugs.

Globali statistika ir faktai apie badą

Naujausios kasmetinės Jungtinių Tautų (JT) ataskaitos duomenys rodo, kad nuo bado pasaulyje šiuo metu kenčia 122 mln. daugiau žmonių nei 2019 metais. Iš viso dabar pasaulyje nuo bado kenčia apie 735 mln. žmonių. Anot ataskaitos, pokytį labiausiai lėmė stipriai padidėjusios maisto ir paslaugų kainos. Apie 29,6 proc. pasaulio gyventojų, t. y. 2,4 mlrd. žmonių, neturėjo nuolatinės galimybės gauti maisto, o apie 900 mln. asmenų susidūrė su dideliu maisto trūkumu. Be to, žmonių galimybės sveikai maitintis visame pasaulyje blogėjo: 2021 metais daugiau nei 3,1 mlrd. žmonių negalėjo sau leisti sveikai maitintis.

Milijonai jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų ir toliau kenčia dėl nepakankamos mitybos. 2022 metais 148 mln. tokio amžiaus vaikų augimas ir vystymasis buvo sulėtėjęs, 45 mln. vaikų patyrė išsekimą, o 37 mln. vaikų turėjo antsvorio. Ši statistika atrodo žiauriai, ypač turint omenyje, kad kasdien pasaulyje nuo bado miršta apie 17 tūkstančių vaikų. Šiandien pasaulyje yra tik 20 šalių, kuriose vaikai badauja, o prie EPBO šalių, dar vadinamų turtingųjų klubu, priklauso net 36 valstybės.

Štai detalesnė bado situacijos apžvalga:

Ukrainietiškų grūdų eksporto įtaka

Praėjusių metų rugsėjį JT ir „Marinetraffic.com" pateikė duomenis, iš kurių paaiškėjo, kad nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 4 d. iš 88 laivų, gabenusių 2,08 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, 65 pasuko į Vakarų šalis. Eksportas į jas siekė 1,18 mln. tonų, arba 57 proc., nors paprastai jis būna dvigubai mažesnis. 2021 metais Vakarams teko 12,6 mln. tonų, arba 34 proc. Į Afriką per tą patį laikotarpį išplaukė 10 laivų, išgabenusių 17 proc. grūdų. Tai beveik atitinka 2021 metų eksporto į labiausiai badaujantį kontinentą dalį (18 proc.). Tiesa, didžiąją dalį ukrainietiškų grūdų gavo Egiptas, nors čia badauja tik maždaug 5 proc. šalies gyventojų. Į stipriai badaujančias šalis pasuko tik 5 laivai, nuplukdę ten 8 proc. grūdų.

Misinformacija ir tikroji humanitarinė krizė

Istorijos apie badaujančius vaikus kartais kuria naratyvą, kurį sunku atskirti nuo realios humanitarinės katastrofos. Pasaulinė žiniasklaida dažnai paviešina nuotraukas, kurios tampa bado simboliais, tačiau ne visada tiksliai atspindi tikrovę.

Mažojo Muhammado al-Matouqo atvejis

Mažojo Muhammado al-Matouqo nuotrauka, kurioje jis vaizduojamas su vystyklu iš juodo šiukšlių maišo, tapo vienu ryškiausių humanitarinės krizės Gazoje simbolių. Šis kadras, užfiksuotas palestiniečių žurnalisto Ahmado al-Arini, pasklido po pasaulį. Lieso berniuko motinos rankose nuotrauka turėjo liudyti apie badą, kankinantį Gazos vaikus. Tačiau nepriklausomas britų žurnalistas Deividas Koljeris atliko tyrimą ir paviešino medicininius įrašus, rodančius, kad berniuko išvaizda nėra bado pasekmė. Pasak ataskaitos, pasirašytos gydytojo Saeedo Mohammedo al-Nassano iš „Basma“ pagalbos asociacijos Gazoje, 18 mėnesių Muhammadas serga cerebriniu paralyžiumi ir kenčia nuo deguonies trūkumo kraujyje - būklės, reikalaujančios papildomo maitinimo nuo pat gimimo. Berniukas gimė 2023 metų gruodį, jau prasidėjus karui. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad al-Arini neparodė Muhammado vyresniojo brolio Jude, kuris kitoje nuotraukoje atrodo sveikas. Berniuko motina Huda, kuri davė trumpą interviu BBC, taip pat neatrodo prastos mitybos būklės. Berniukas serga cerebriniu paralyžiumi, jis nėra nukankintas bado.

Osamos al-Raqabu atvejis

Panašus atvejis nutiko su kitu berniuku - penkiamečiu Osama al-Raqabu, kurio nuotrauką pirmame puslapyje išspausdino Italijos laikraštis „Il Fatto Quotidiano“, su antrašte „Ar tai vaikas?“, aliuzu į Primo Levio Holokausto prisiminimus. Straipsnyje buvo pateiktas interviu su JT specialiąja pranešėja Francesca Albanese, kuri apkaltino Italijos vyriausybę bendrininkavimu su tariama Izraelio „badinimo politika“. Vėliau paaiškėjo, kad berniukas serga cistine fibroze ir nuo birželio 11 dienos yra Italijoje, gydomas dėl paveldimų ligų. Osamos atvaizdas naudotas kaip bado paveikslas, bet jis nebadauja, o serga.

Reali padėtis Gazoje

Nepaisant iškraipytų pasakojimų, padėtis Gazoje išlieka kritinė. Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei 80 procentų gyventojų priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Ligoninės perkrautos, maisto sandėliai ištuštėję, vandens tiekimas trikdomas dėl degalų stokos. Bendruomenės virtuvės užsidaro, ūkininkų laukai tapo neprieinami, o kepyklos neveikia. Tūkstančiai vaikų stovi eilėse prie pagalbos punktų, stumdosi dėl maisto, o pagalbos siuntos stringa pasienyje.

Nuo kovo 2 dienos, kai Izraelis atnaujino karinę operaciją, JT agentūros fiksuoja didėjantį vaikų išsekimo mastą. Vien UNICEF praneša, kad nuo metų pradžios dėl ūmaus išsekimo gydyta ar hospitalizuota daugiau nei 9 000 vaikų. Kovo mėnesį užfiksuota 3 600 naujų atvejų - tai 80 procentų daugiau nei vasarį. Daugelyje vietų trūksta net terapinių maisto papildų, o tėvai priversti dalinti vieną gydomąją porciją keliems vaikams. „Mes laužome Gazos vaikų kūnus ir protus“, - Ženevoje sakė Pasaulio sveikatos organizacijos ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas. „Jeigu nieko nesiimsime, būsime bendrininkai to, kas vyksta prieš mūsų akis.“

Organizacijos „Save the Children“ vadovė Inger Ashing su siaubingomis smulkmenomis nupasakojo lėtą badaujančių Gazos vaikų agoniją, sakydama, kad jie yra tokie nusilpnę, kad net neverkia. „Kai trūksta maisto, vaikai labai prastai maitinasi, o paskui lėtai ir skausmingai miršta. Tai, paprastais žodžiais tariant, ir yra badas“, - paaiškino I. Ashing. Ji papasakojo, kas nutinka, kai vaikai kelias savaites merdi iš bado: organizmas, kad išgyventų, pirmiausia sunaudoja savo riebalus, o kai jų nebelieka, tiesiogine to žodžio prasme suvalgo pats save, rydamas raumenis ir gyvybiškai svarbius organus. „Tačiau mūsų klinikose tvyro beveik absoliuti tyla. Dabar vaikai nebeturi jėgų kalbėti ar net verkti iš skausmo. Jie guli išsekę ir tiesiogine to žodžio prasme nyksta“, - kalbėjo I. Ashing.

Humanitarinės pagalbos grupės aiškiai perspėjo, jog artėja badas, nes per dvejus metus trukusį karą Izraelis esą neleido į Gazos Ruožą įvežti maisto ir kitų būtiniausių prekių. Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė apie badą Gazos Ruože. JT remiama bado stebėjimų institucija „Integruotoji aprūpinimo maistu etapų klasifikavimo iniciatyva“ (IPC) teigė, kad Gazos gubernijoje nuo bado kenčia 500 000 žmonių ir prognozavo, kad iki rugsėjo pabaigos badas apims maždaug du trečdalius Gazos Ruožo teritorijos. Tarptautinė humanitarinė teisė aiškiai draudžia naudoti badą kaip karo ginklą. Badas Gazoje turi būti nedelsiant sustabdytas.

Kas yra badavimas ir kokios jo pasekmės?

Medicinine prasme badavimas skiriamas į paprastąjį ir stresinį badavimą. Stresinis yra ligos sukeltas badavimas, kuomet dėl ligos metu išsiskiriančių medžiagų slopinamas apetitas. Kalbant apie situacijas, kurias ir sprendžia UNICEF projektai, turime omenyje paprastąjį badavimą, kuomet bendrąja prasme trūksta maisto kiekio, bet gali trūkti ir atskirų maistinių medžiagų. Paprastasis badavimas dar yra paskirstomas į visišką ir dalinį badavimą. Visiškas - kuomet trūksta ne tik kalorijų, bet ir visų maistinių medžiagų, o dalinis - kuomet stokojama kai kurių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų ar, kas stebima dažniausiai, baltymų. Šiuo atveju kalorijų kiekis taip pat yra nepakankamas.

Paprastasis badavimas, ypač jei jis nutinka besilaukiančiai mamai, lemia, kad toks vaikas bus mažesnio svorio, su didesne apsigimimo ir lėtinių ligų rizika. Be to, vaikučiai, kurie gimsta nepritekliuje gyvenančioms mamoms, yra žymiai mažiau atsparūs infekcijoms. Pasaulio statistika rodo, kad badaujančių vaikų augimas ir vystymasis reikšmingai skiriasi nuo pilnavertę mitybą gaunančių mažylių. Pavyzdžiui, ūgio stoka pagal amžių. Čia stebima, kad badaujantys vaikai yra net iki 33 procentų žemesni negu visavertę mitybą turinčių vaikų populiacija. Badaujančių vaikų pilvo apimtis ženkliai didesnė, stebimi sunykę raumeniniai audiniai, poodinis sluoksnis. Jei išgyvena, tokių vaikų laukia sulėtėjęs vystymasis, kas, be abejo, turi didelės įtakos ir sveikatos būklei ateityje.

Kaip galima pagerinti situaciją?

JT generalinis sekretorius Antonio Guteresas sakė, kad vilties teikia tai, jog kai kurie regionai yra pakeliui į darnaus vystymosi tikslų pasiekimą iki 2030 metų. Tačiau apskritai pasauliui reikia imtis intensyvių ir neatidėliotinų priemonių, kad šie tikslai būtų išgelbėti. Galime išnaikinti badą, jei tai taps pasauliniu prioritetu. Investicijos į smulkiuosius ūkininkus ir jų prisitaikymą prie klimato kaitos, galimybė gauti gamybos priemonių ir technologijų bei finansavimą smulkiajam žemės ūkio verslui steigti gali daug ką pakeisti. Smulkieji gamintojai yra sprendimo dalis.

UNICEF Vaikų Bėgimas

UNICEF vaikų bėgimas - tai linksmas 500 m - 1 km bėgimas vaikams nuo 2 iki 14 metų, skirtas padėti nuo bado ir mirtinų ligų kenčiantiems Mozambiko vaikams. Tai - didžiausias ir prasmingiausias vaikų bėgimas Lietuvoje. Už 5 eurų paramą perkama speciali baltymais prisotinta riešutų pasta, kurios užtenka penkias dienas maitinti dėl prastos mitybos išsekusį vaiką Mozambike.

Ši riešutų pasta yra puikus pasirinkimas, maistinga tiek kalorijų ir baltymų, tiek kitų maistinių medžiagų atžvilgiu. Nors nėra nė vieno produkto, kuris suteiktų visas reikalingas maistines medžiagas, pasirinktasis produktas yra tikrai maistingas ir tinkamas, be to, patinka vaikams. Vaikams iš skurstančių šalių buvo paaukoti 56 632 eurai, kurie išgelbėjo 7 079 dėl prastos mitybos išsekusius vaikus Mozambike ir Malavyje bei padėjo paskiepyti nuo tymų 10 000 Nepalo vaikų.

UNICEF dirba, kad užtikrintų kiekvieno vaiko teises ir gerovę. Kartu su partneriais organizacija dirba 190 šalių ir teritorijų, ypatingą dėmesį skirdama labiausiai pažeistiems ir pamirštiems vaikams. UNICEF negauna jokio finansavimo iš Jungtinių Tautų ir visiškai priklauso nuo savanoriškų aukų. Vos 10 centų per dieną (3 eurai per mėnesį) jau gali išgelbėti vaiko gyvenimą.

„Maisto bankas“ Lietuvoje

„Maisto banko“ komunikacijos vadovė M. Petronytė sako, kad gyventojų, nebegalinčių apsirūpinti maistu, skaičius išaugo ir Lietuvoje. „Lietuvoje yra ukrainiečių, ne visi sugebėjo čia įsidarbinti. Yra daug vienišų mamų, kurios augina mažus vaikus ir dėl to šiuo metu negali dirbti“, - teigia ji. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. šalies gyventojų, o skurdo rizikos lygis siekė 20 proc. „Maisto banko“ statistika rodo, kad paramos gavėjų, lyginant su praėjusiais metais, padaugėjo beveik 60 tūkst. Pernai „Maisto bankas“ rėmė 173 tūkstančius, o šiuo metu remia daugiau nei 230 tūkstančių žmonių. Per 2022 metus išdalinta 10 773 tonos maisto. Tačiau yra problema: ne visi drįsta registruotis dėl gėdos ar sunkumo prašyti pagalbos. „Mes negalime sakyti, kad visiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos, padedame“, - pabrėžia M. Petronytė. „Statistika rodo, kad kas penktas žmogus patiria skurdo riziką - tai apie 500 000 Lietuvos gyventojų, o mes padedame 230 000 žmonių. Praktiškai pusei. Nežinome, kur yra kita pusė.“

Vaikų mitybos situacija Lietuvoje

Mityba yra vienas iš veiksnių, atsakingų už bendrą žmogaus sveikatos būklę. Nors šiandien mes turime didesnę galimybę rinktis valgyti sveikiau, nebūtinai tą darome. Daugybę metų Lietuvoje atliekami gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, kad pagal įtaką sveikatai maistą renkasi vos iki 15 procentų gyventojų, o pagrindinis kriterijus yra kaina. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas, nutukimas - tai ligos, varginančios tiek Europos, tiek ir Lietuvos gyventojus, o vienas pagrindinių rizikos veiksnių - netinkamas maitinimasis.

Giliau pažiūrėjus Lietuvos statistikos dinamiką, mūsų vaikų sveikatos būklė nėra gerėjanti. Nors ūgiu mūsų vaikai truputį aukštesni, lyginant su ankstesnių kartų vaikais, vertinant svorį matome, kad šalyje po truputį daugėja nutukusių vaikų. Nereikia manyti, kad nutukimas yra tiesiog perteklinė mityba ir čia viskas gerai. Išsivysčiusiuose kraštuose nutukusiam žmogui šalia kitų diagnozių dažnai randame diagnozę „mitybos nepakankamumas“. Tai reiškia, kad tas asmuo, nežiūrint jo didelės kūno masės, serga įvairiomis ligomis dažniau. Tai sietina su maistinių medžiagų stoka, atsirandančia gausiame, bet nevisavertiame racione. Lietuvoje tokie dalinio badavimo atvejai irgi yra stebimi, o išraiška gali būti, tarkim, anemija. Svarbu žinoti, kad nevisavertis, nesubalansuotas racionas labai žaloja tiek vaiko, tiek suaugusiojo organizmą, nes tiek didesnė, tiek mažesnė nei norma kūno masė reiškia sveikatos rizikos didėjimą. Išsivysčiusiuose kraštuose susiduriama su daliniu badavimu, kuomet trūksta vienos ar kitos medžiagos, o tai lemia didžiulė maisto pasiūla, galimybės rinktis pataikaujant skoniui, o ne pagal įtaką sveikatai, ir mažas fizinis aktyvumas.

Mažieji bėgikai, dalyvaujantys UNICEF bėgime, neturėtų bėgti alkani. Bent jau prieš valandą jie turėtų būti pavalgę pusryčius (jei tai rytinis bėgimas) ar kitą maistą, kuriame būtų kompleksinių angliavandenių. Puikus pasirinkimas mažajam bėgikui - likus valandai iki bėgimo sušveisti dubenėlį košės. Didelės reikšmės, kokia košė, nėra; tai gali būti košė, virta piene, skaninta sviestu ar uogomis.

tags: #badaujantys #pasaulio #vaikai

• Komitetas dėl akademinių studijų programų
• Dovanos: nuo stalo žaidimų iki technologijų
• Endokrinologinės paslaugos vaikams Panevėžyje
• Sužinokite, kaip atpažinti rachitą ir kokia yra jo profilaktika
• Sužinokite apie autistiškų vaikų elgesio modeliavimo ir ugdymo strategijas