Antibiotikai ir nėštumo planavimas: atsakingas požiūris į būsimą tėvystę

Nėštumo planavimo etapas yra labai svarbus ir atsakingas abiems būsimiems tėvams. Nors gyvenime ne viską pavyksta suplanuoti iki smulkmenų, sąmoningas pasiruošimas nėštumui gali padėti išvengti daugelio galimų problemų ir padidinti šansus susilaukti sveiko mažylio. Tai laikas ne tik svajoti apie ateitį, bet ir pasirūpinti savo bei būsimo vaikelio sveikata. Palankios pastojimo sąlygos padeda sėkmingai išnešioti bei pagimdyti sveiką kūdikį.

Pasiruošimas nėštumui: svarbiausi žingsniai

Sprendimas dviese

Pirmas žingsnis - atviras pokalbis su partneriu. Ar abu esate pasiruošę šeimos pagausėjimui emociškai, finansiškai, ar sutampa jūsų lūkesčiai dėl tėvystės? Abipusis sutarimas ir palaikymas yra tvirtas pamatas būsimiems pokyčiams.

Vizitas pas gydytojus - būtinas

Kai sprendimas priimtas, kitas svarbus žingsnis - apsilankymas pas gydytojus.

• Gydytojas akušeris-ginekologas atliks būtinus ginekologinius tyrimus (pvz., PAP testą, jei seniai darytas), įvertins jūsų reprodukcinę sveikatą, aptars menstruacinį ciklą, galimas rizikas.
• Šeimos gydytojas įvertins bendrą jūsų sveikatos būklę, aptars lėtines ligas, vartojamus vaistus, paskirs reikiamus kraujo tyrimus (pvz., bendrą kraujo tyrimą, geležies atsargas, vitamino D kiekį).
• Gydytojas odontologas: būtina susitvarkyti dantis iki nėštumo! Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali pabloginti dantų ir dantenų būklę, o infekcijos židinys burnoje gali pakenkti ir jums, ir vaisiui. Gydymas nėštumo metu yra sudėtingesnis.
• Kiti specialistai: jei sergate lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, skydliaukės ligomis, epilepsija), būtina pasikonsultuoti su jus prižiūrinčiu specialistu ir šeimos gydytoju. Labai svarbu, kad liga būtų gerai kontroliuojama dar iki pastojant. Gydytojas įvertins, ar vartojami vaistai yra saugūs nėštumo metu, ir prireikus pakoreguos gydymą.

Žalingų įpročių atsisakymas - sveiko nėštumo pagrindas

Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo etapų, turintis didžiulę įtaką būsimo kūdikio sveikatai.

• Rūkymas: tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas kenkia vaisingumui, didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo, mažo gimimo svorio ir kitų komplikacijų riziką. Mesti rūkyti turėtų abu partneriai.
• Alkoholis: nėra saugios alkoholio dozės planuojant nėštumą ir jo metu. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo. Atsisakyti turėtų abu partneriai.
• Narkotinės medžiagos: jų vartojimas kategoriškai nesuderinamas su sveiku nėštumu.
• Toksinės medžiagos: venkite sąlyčio su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis darbe ar buityje.

Sveika gyvensena - pamatas vaisingumui

Nėštumo metu kinta ne tik moters organizmo fiziologija, bet ir gyvenimo būdas. Nėščios moters organizmas dirba intensyviau, todėl kai kurių vitaminų ir mineralų šiuo periodu prireikia daugiau.

Mityba nėštumo metu

Maitinkitės kuo įvairiau ir sveikiau - valgykite daug daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, liesų baltymų, sveikųjų riebalų. Venkite perdirbto maisto, transriebalų, didelio cukraus kiekio. Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.

Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.

Rekomenduojamas kalorijų ir skysčių kiekis nėštumo metu

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.

Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.

Svoris ir fizinis aktyvumas

Tiek per mažas, tiek per didelis kūno svoris gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nėštumo komplikacijų riziką. Optimalus KMI (kūno masės indeksas) yra tarp 18,5 ir 24,9. Jei jūsų svoris neatitinka normos, pasitarkite su gydytoju ar dietologu dėl sveiko svorio koregavimo plano.

Reguliarus, saikingas sportas (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, joga) gerina bendrą savijautą, kraujotaką ir gali teigiamai veikti vaisingumą. Venkite pernelyg intensyvių treniruočių.

Streso valdymas

Lėtinis stresas gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą. Raskite jums tinkančių atsipalaidavimo būdų, tokių kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, ar užsiimkite hobiais.

Infekcijų patikra ir profilaktika

Kai kurios infekcijos gali būti pavojingos nėštumo metu. Todėl planuojant rekomenduojama:

• Pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI), ypač chlamidiozės, gonorėjos, sifilio, ŽIV. Neaptiktos ir negydomos LPI gali sukelti nevaisingumą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar pakenkti naujagimiui.
• Pasitikrinti dėl kitų infekcijų: gydytojas gali rekomenduoti pasitikrinti dėl toksoplazmozės, citomegalo viruso (CMV), raudonukės ar vėjaraupių imuniteto (jei nesirgote ar nesate skiepyta).
• Pasiskiepyti: jei neturite imuniteto raudonukei ar vėjaraupiams, rekomenduojama pasiskiepyti prieš planuojant nėštumą (po šių gyvųjų vakcinų reikia palaukti bent 1 mėnesį prieš bandant pastoti). Taip pat svarbu pasitikrinti hepatito B skiepų būklę ir, jei reikia, pasiskiepyti ar atnaujinti stabligės ir difterijos (bei kokliušo - Tdap) skiepą.

Papildai planuojant nėštumą ir jo metu: folio rūgštis - būtina!

Folio rūgštis (vitaminas B9) yra bene svarbiausias papildas planuojant nėštumą. Ji kritiškai svarbi normaliam vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi pačioje nėštumo pradžioje (kai moteris dažnai dar net nežino, kad laukiasi). Šio vamzdelio defektai gali sukelti sunkius apsigimimus (pvz., spina bifida). Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių.

• Dozė: visoms planuojančioms pastoti moterims rekomenduojama kasdien vartoti 400 mikrogramų (mcg) arba 0,4 miligramo (mg) folio rūgšties. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
• Kada pradėti? Geriausia pradėti vartoti mažiausiai 1-3 mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tęsti bent iki 12 nėštumo savaitės.
• Didesnė dozė: kai kuriais atvejais (pvz., jei ankstesnis nėštumas buvo su nervinio vamzdelio defektu, vartojami tam tikri vaistai nuo epilepsijos, yra viršsvoris) gydytojas gali rekomenduoti didesnę folio rūgšties dozę (1000-5000 μg per parą). Būtinai pasitarkite su gydytoju.

Kiti svarbūs papildai ir vitaminai

Nėštumo metu būsimosioms mamoms gali būti skiriama ir kitų papildų:

• Vitaminas D: daugeliui Lietuvos gyventojų jo trūksta. Verta pasitikrinti jo kiekį kraujyje ir, jei yra stoka, vartoti papildus pagal gydytojo rekomendacijas. Pakankamas vitamino D kiekis svarbus tiek moters, tiek būsimo vaiko sveikatai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
• Jodas: svarbus skydliaukės hormonų gamybai ir vaisiaus smegenų vystymuisi. Lietuvoje naudojama joduota druska, tačiau kartais gali būti rekomenduojama vartoti papildomai (pasitarkite su gydytoju).
• Geležis: geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Jei nustatoma geležies stoka, gydytojas paskirs geležies preparatus. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
• Kalcis: taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai.
• Polivitaminai: polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
• Magnis: magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Magnis vadinamas svarbiausiu gyvybės elementu. Pagrindinė jo funkcija - nervų sistemos apsauga nuo stresų. Su magnio trūkumu susijęs ir populiarus lėtinio nuovargio sindromas.
• Vitaminai A, C ir E: vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.

Antibiotikų vartojimas planuojant nėštumą ir jo metu

Nėštumo metu imunitetas funkcionuoja visiškai kitaip, todėl net ir menkiausia infekcija gali nulemti sunkią ir ilgai besitęsiančią ligą. Jei kažką skauda ar maudžia, iškart griebtis antibiotikų tikrai nebūtina, tačiau jei infekciją sukėlė bakterijos, veikiausiai nebus kitos išeities, kaip tik vartoti antibiotikus. Antibiotikai padeda sunaikinti patogenines (t. y. ligas sukeliančias) bakterijas.

Vyro antibiotikų vartojimas ir pastojimo galimybės

Kyla klausimų, ar vyro vartojami antibiotikai, planuojant susilaukti vaikučio, gali pakenkti. Pavyzdžiui, jei vyras vartojo antibiotikus "Augmentin" dėl dantų gydymo tris dienas, o po poros dienų pertraukos planuojamos vaisingiausios dienos, natūralu nerimauti. "Augmentin" informacijos lapelyje rašoma, jog nėščiai, maitinant ar planuojant reikia pasitarti su vaistinės darbuotojais ar daktaru. Kai vaistai netirti, rašoma, jog nerekomenduojama, o kai tirti ant nėščiųjų, maitinant ar bandant pastoti, būna draudžiama. Kiekvienas antibiotikas turi neigiamą poveikį organizmo imuninei sistemai, tačiau po kurio laiko viskas palaipsniui atsistato. Apskritai, vyro vartojami antibiotikai yra mažesnės rizikos nei moters, nes tiesioginio poveikio embrionui per spermą yra mažiau tikimybių, tačiau visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Antibiotikų skyrimas nėštumo metu: saugumas ir atsargumas

Nėštumo metu būsimosioms mamoms gali būti skiriama antibiotikų, nes tai efektyviausia priemonė kovoje su tiek moteriai, tiek vaisiui pavojingomis bakterinėmis infekcijomis. Nėštumo metu kūdikiai deguonimi, krauju ir maisto medžiagomis aprūpinami per placentą. Šis organas veikia kaip filtras ir apsaugo vaisių, tačiau kai kurie vaistai taip pat gali prasiskverbti pro placentą ir paveikti kūdikio augimą ar sukelti kitų sveikatos problemų.

Deja, net ir nėštumo metu saugūs antibiotikai gali sukelti įvairių šalutinių poveikių. Kai kurie antibiotikai gali pakenkti jūsų vaisiui ir sukelti šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, sulfonamidai gali didinti širdies ligų, geltos ir apsigimimų riziką. Visuomet vartojant antibiotikus būtina laikytis gydytojo nurodymų. Būtinai atlikite tyrimus, patvirtinančius, kokio tipo infekcija (t.y. bakterija) sukėlė ligą, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymas.

Aknės gydymas antibiotikais nėštumo metu

Nėštumo metu aknės eiga gali smarkiai pakisti - arba paūmėti, arba užgyti. Yra ganėtinai sunku vertinti aknės gydymo metodų saugumą nėštumo metu, kadangi nėra atlikta jokių mokslinių tyrimų šia tema. Deja, medicinos mokslas nėra sukaupęs daug duomenų apie aknės gydymą nėštumo metu.

Tačiau kai kurie geriamieji antibiotikai yra laikomi saugiais. Pavyzdžiui, cefadroksilis yra vienas iš antibiotikų, kuris gali padėti gydant sunkios formos aknę. Tyrimų su gyvūnais metu nebuvo pastebėta, kad didelės šio vaisto dozės neigiamai paveiktų vaisių. Kiti antibiotikai, kurie skiriami dėl spuogų - azitromicinas, klaritromicinas - taip pat yra saugūs.

Be antibiotikų, aknės gydymui naudojamos ir kitos medžiagos: azelainė rūgštis, benzoilperoksidas. Ši medžiaga dažnai įeina į nereceptinius vaistus nuo aknės. Mokslininkų teigimu, nėštumo metu benzoilperoksidas yra saugus, jeigu naudojamas nedideliais kiekiais. Salicilo rūgštis - dar viena medžiaga, dažnai įeinanti į nereceptinių vaistų nuo spuogų sudėtį. Spuogų gydymas lazeriu nėštumo metu: nors kai kurios lazerinės procedūros gali būti atliekamos ir nėščioms moterims, prieš tai reikėtų pasitarti su gydytoju.

Patirtys su antibiotikais pačioje nėštumo pradžioje

Daugelis moterų nerimauja dėl antibiotikų vartojimo pačiomis pirmosiomis nėštumo savaitėmis, kai dar nežino, kad laukiasi. Teko ne vienoje literatūroje perskaityti, kad pirmąsias nėštumo savaites gamta vadovaujasi principu "viskas arba nieko", tai yra, jeigu embrionas yra pažeidžiamas tuo metu, dažnai įvyksta savaiminis persileidimas. Jei neįvyko persileidimas, tada viskas tvarkoje. Tokiu metu vaikučiai yra labai pažeidžiami, todėl jei kažkas pradeda eitis kaip neturėtų, tai nėštumas nutrūksta. Gydytojai visada labai atsargūs.

• Viena moteris pasakoja: "Apie nėštumą sužinojau apie 6 savaitę. Iki tol, kol dar nežinojau, buvo atliktas plaučių rentgenas, geriau stiprius raumenis atpalaiduojančius vaistus sirdalud bei klaritromiciną."
• Kita moteris, sužinojusi apie nėštumą 4 savaitę, prieš dvi savaites turėjo pūslės uždegimą ir gydytoja išrašė antibiotikų (ciprofloxacin).
• Dar viena moteris, kuriai buvo atlikta operacija su pilna narkoze ir duoti nuskausminamieji bei antibiotikai, sužinojo, jog laukiasi. Ji labai pergyveno dėl antibiotikų ir narkozės, tačiau visi gydytojai ir genetikė kartojo tą patį: "Jei neįvyko persileidimas, tada viskas tvarkoje."
• "Kad laukiuosi žinojau, 6 savaičių persirgau rota virusu, 7 savaičių sinusitu geriau ospamoxa, vartojau hormoninį purškalą, 14 savaičių sinusitas pasikartojo, teko gerti zinata ir vartoti hormoninį purškalą, 36 savaičių vėl tas pats, zinatas 20 dienų ir vėl hormoninis purškalas. Vaikui dabar 9 mėnesiai, o sugebėjimais atitinka metų laiko vaiką." Tai rodo, kad net ir vartojant vaistus, nėštumas gali vystytis normaliai.

Kiekvienas antibiotikas turi neigiamą poveikį organizmo imuninei sistemai, tačiau po kurio laiko viskas palaipsniui atsistato. Šis vaistas priskiriamas B kategorijai. Kilus abejonėms, visuomet verta pasitarti su genetike dėl šventos ramybės ar pasikonsultuoti su kitu gydytoju.

Vaistų vartojimas nėštumo metu

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.

Vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Tyrimai rodo, kad vartojusios bent vieną iš penkių skausmą malšinančių vaistų moterys dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti.

Taigi nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.

Kiti svarbūs nėščiosios savijautos aspektai

Fizinė veikla nėštumo metu

Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę.

Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu). Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Kelionės nėštumo metu

Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.

Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų.

Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, leistis į ją tikrai nepatartina.

Saulė, pirtys ir baseinas nėštumo metu

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens.

Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių.

Galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.

Sutrikęs miegas nėštumo metu ir kaip jį pagerinti

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.

Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.

tags: #antibiotikai #planuojant #nestuma

• skaitykite daugiau apie krepšinio legendos gyvenimo akimirkas
• Svarbūs vitaminai nėštumo metu
• komfortas ir šiluma kūdikiams
• Papročiai Lietuvoje
• Skaitykite apie viltį ir kūrybą globos namų bendruomenėje