Lietuvių kalboje žodžiai „auklėjimas“, „lavinimas“ ir „švietimas“ dažnai vartojami greta, kartais net kaip sinonimai, tačiau kiekvienas jų turi savo unikalią prasmę ir apimtį. Šiame straipsnyje gilinsimės į šių sąvokų santykius ir parodysime, kaip, suprasdami kalbos niuansus ir sinoniminius ryšius, galime efektyviau kurti šiuolaikinį, įtraukųjį ugdymą, apimantį tiek formalias, tiek neformalias mokymosi aplinkas.
Vienas iš pagrindinių žingsnių suprantant kalbos gelmes yra sinonimų ir antonimų tyrimas. Interaktyvios pamokos padeda mokiniams įsisavinti šias sąvokas praktiškai, įtraukiant juos į aktyvią veiklą, kurioje miesto erdvė tampa ne tik mokymosi fonu, bet ir svarbia mokymo(si) priemone.
Pamoka pradedama žaidimu „Draugai ar priešai?“, kur mokiniai gestais nurodo, ar pateikti žodžiai yra sinonimai ar antonimai. Kiti užsiėmimai vyksta porose - kiekvienas mokinys išsitraukia žodį ir turi rasti kitą mokinį, turintį tą patį žodžio reikšmės sinonimą ar antonimą.
Pagrindinė pamokos veikla - objektų ar vietų tyrinėjimas aplinkoje. Poromis mokiniai pasirenka bet kokį lauke esantį daiktą (medį, suoliuką, gėlę ir pan.) ir, jo neįvardiję, aprašo jį sakiniais, vartodami sinonimus arba antonimus. Kiti mokiniai turi atspėti, apie kokį objektą, esantį matomoje aplinkoje, yra kalbama.

Vėliau vyksta QR kodų paieškos žaidimas - visame lauko plote paslėpti QR kodai, kuriuos nuskenavus atskleidžiami žodžiai. Mokiniai turi užrašyti žodį, jam parinkti sinonimą ir antonimą, o po to sukurti sakinius. Pamoka užbaigiama refleksija - mokiniai diskutuoja apie patirtį, aptaria, kas sekėsi geriausiai, ką naujo išmoko, ką norėtų pakartoti.
Nors sinonimų tyrinėjimas yra kalbos mokymosi dalis, jis puikiai iliustruoja, kaip svarbu suprasti niuansus ir platesnį kontekstą visame ugdymo procese. Šiuolaikinis švietimas siekia ne tik žinių perdavimo, bet ir visapusiško asmenybės lavinimo bei auklėjimo.
Švietimo sistemoje pabrėžiama suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) nuostata, kuri įtvirtinta Valstybinėje švietimo 2013-2022 m. strategijoje. Tai reiškia, kad ugdymas turi būti pritaikytas kiekvieno mokinio individualiems poreikiams ir gebėjimams.

m. rugsėjį įsigaliojo Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr., kuris reguliuoja ugdymo procesą, pabrėždamas įtraukiojo ugdymo svarbą, siekiant, kad visi mokiniai sėkmingai integruotųsi tarp bendraamžiais.
Viena iš svarbiausių šiuolaikinio švietimo sričių yra darbas su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais (toliau - SUP). Ši vaikų grupė yra itin skirtinga, apimanti įvairius sutrikimus, tokius kaip mokymosi, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, emocinės-valinės sferos sutrikimai, įskaitant autizmo spektro sutrikimus, bei nepalankūs aplinkos veiksniai.

Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, yra gyvybiškai svarbus, siekiant užtikrinti veiksmingą lavinimą ir auklėjimą, atsižvelgiant į jų individualias savybes.
Siekiant sėkmingo ugdymo, itin svarbus tampa glaudus pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas. Yra rengiami patarimai pedagogams, padedantys efektyviai dirbti su įvairiais mokiniais, tačiau ne mažiau svarbūs ir patarimai tėvams, kaip dalyvauti vaiko ugdymo procese.
Pagrindiniai tikslai yra padidinti tėvų dalyvavimą vaiko gyvenime bei padėti tėvams auginant ir socializuojant SUP vaikus ir vaikus su negalia. Grįžtamasis ryšys - tai apmąstymo momentas, etapas, kuriame visi Klubo dalyviai gali analizuoti gautą informaciją ir įspūdžius, dalintis mintimis ir jausmais. „Atsiliepimų“ stadijoje tėvai gali gauti nedidelį „namų darbą“ kito susitikimo tam tikra tema, bukletus, spaudinius su rekomendacijomis, užduotimis ir panašią praktinę medžiagą, skirtą panaudoti vaiko auginimo procese.

Labai tikimės glaudaus bendradarbiavimo ir tėvų aktyvaus dalyvavimo, nes tik bendromis pastangomis galime užtikrinti visapusišką vaikų auklėjimą, lavinimą ir švietimą.
tags: #auklejimas #lavinimas #svietimas #sinonimai