Vaiko kalbos raidos skatinimas: patarimai tėvams ir ugdytojams

Su nekantrumu laukiame savo vaiko pirmųjų garsų, unikalių, tik jam suprantamų žodelių, gugavimo, juoko, vėliau jau aiškių: „mama”, ,,tete”, ,,namo” ir t.t. O kai tų žodelių nesigirdi? Svarbu suprasti, kad kalbos raida yra bendro vaiko vystymosi dalis, priklausanti nuo centrinės nervų sistemos subrendimo, vaiko intelekto bei socialinių veiksnių.

Kaip paskatinti vaiko kalbos raidą?

Tik bendraudamas su suaugusiais vaikas išmoksta kalbėti - tai pagrindinė kalbinės raidos taisyklė. Vaiko kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Štai keletas patarimų, kaip paskatinti vaiko kalbos raidą:

• Kalbėkite su vaiku suaugusiųjų, o ne vaikų kalba. Kuo aiškiau patys tarsite žodžius, reikšite mintis, tuo daugiau prisidėsite prie mažojo kalbos ugdymo.
• Neatstumkite vaiko, jeigu jis daug klausinėja, atsakykite jam aiškiai, suprantamai ir kuo detaliau - tokiu būdu plėsite vaiko žodyną.
• Raginkite įvardinti daiktus, o ne rodyti į juos.
• Skaitykite knygeles, deklamuokite eilėraščius, dainuokite daineles ir vartykite nuotraukų albumus! Baigiantis dienai kartu aptarkite įvykius.
• Vaiko kalbą lavina įvairūs smulkiosios motorikos darbeliai: kurkite mozaikas, dėliokite dėliones, konstruokite, pieškite, verkite karoliukus.

Mūsų patarimas - nuo ankstyvojo amžiaus nubrėžkite labai aiškias laiko prie ekrano ribas ir jų laikykitės. Lėtesnė vaiko raida įskaitant ir kalbinę, negebėjimas susikaupti veiklai, hiperaktyvumas, dirglumas - tai tik dalis žalų, kurias sukelia ilgas laikas žiūrint į besikeičiančius vaizdus.

Kada kreiptis į logopedą?

Tėveliai, dvejojantys, ar kreiptis į specialistą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai, turintys kalbos sutrikimų, mokykliniame amžiuje patiria mokymosi ir bendravimo sunkumų. Konsultuodama šeimas visada primenu, kad vaiko kalbos raidai turi reikšmės ir paveldimumas, ir bendras vaiko psichomotorinis vystymasis, ir kalbinė aplinka. Pasitarti su specialistu reiktų, jei iki 15 mėn. kūdikis nepasako nei vieno prasmingo žodžio, jeigu kyla įtarimų, kad mažylis nepakankamai supranta kalbą, vengia akių kontakto, nenori bendrauti.

Fonologinis suvokimas ir mokymasis

Išmokęs taisyklingai tarti garsus, išlavinęs foneminę klausą bei suformavęs žodžių garsinės analizės ir sintezės įgūdžius, vaikas daug lengviau išmoks skaityti ir rašyti. Sulaukęs 6 metų amžiaus, mažasis gali nesunkiai pasakyti su nurodytu žodžiu besirimuojantį žodį, arba atskirti, kuris iš nurodytų žodžių yra kitoks. Vis tik pasitaiko, jog garsų struktūros ir sekos suvokimo gebėjimai vystosi ne visiems vaikams vienodai. Vos tik pastebėjus, jog mažieji turi fonologinio suvokimo trūkumų arba kyla abejonių dėl vaiko gebėjimų šioje srityje, tėvams visuomet rekomenduojama kreiptis į logopedą.

Dvikalbystės iššūkiai

Visi variantai yra geri, jeigu taip jums yra artima ir tinka gyvenimo būdui. Su vaikučiu bendraukite lietuviškai kiek tik įmanoma daugiau, o daugumos kalbą įvesti į vaiko gyvenimą iki 3 metų. Strategijos sėkmingai dvikalbystės kelionei planuoti: vienas asmuo - viena kalba, mažumos kalba namuose, arba laiko ir vietos ribojimas.

Svarbu nepasiduoti spaudimui bendrauti daugumos kalba namuose. Kalbėkite su vaiku lietuviškai visur ir visuomet. Vaikai nesimoko kalbų, bet įsisavina jas natūraliai klausydamiesi ir sugerdami visą kalbinę informaciją, su kuria susiduria. Nėra tobulai subalansuoto dvikalbio vaiko, svarbiausia yra išlaikyti stiprų ryšį su vaiku, kai perduodame jiems savo gimtąją kalbą.

tags: #darzelyje #kalbos #sunkumu #turintis #vaikas #patarimai

• Svarbiausia apie ankstyvą nėštumą
• Sužinokite apie Omega-3 ir Omega-6 naudą vaikams
• Moony Natural kelnaitės berniukams
• Kūdikių žaislai: kontrastai ir medinukai
• Meškauogės ir nėštumas: ką reikia žinoti