Kūdikio tuštinimasis - natūrali ir gyvybiškai svarbi organizmo funkcija, kurią tėvai dažnai atidžiai stebi. Normalus virškinimas ir reguliarus tuštinimasis yra tiesiogiai susiję su vaiko savijauta, augimu ir vystymusi. Vaikams dažnai sutrinka tuštinimasis. Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų. Laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, užkietėjimas gali tapti lėtiniu. Ši būklė gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams - nuo kūdikių iki paauglių, ir dažniausiai susijusi su netinkama mityba, skysčių trūkumu ar psichologiniais veiksniais. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra normalus kūdikio tuštinimasis, kada reikėtų sunerimti dėl vidurių užkietėjimo ir kokie veiksmingi patarimai gali padėti mažyliui jaustis geriau, taip pat aptarsime pereinamąjį laikotarpį, mokantis naudotis puoduku.
Pirmiausia, tuštinimosi dažnis ir išmatų konsistencija priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais.
Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Šios išmatos, vadinamos mekonijumi, būna tirštos, lipnios, panašios į degutą. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys.

Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis, priklausomai nuo kūdikio mitybos.

Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių.
Vidurių užkietėjimas vaikui dažniausiai nėra liga, o ženklas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio - tinkamos mitybos, skysčių ir emocinio balanso. Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis.
Gydytojai vidurių užkietėjimą apibrėžia kaip retesnį nei triskart per savaitę pasituštinimą, kai išmatos kietos, sausos ir sunkiai pasišalina. Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju.
Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis. Mažesniems vaikams problema dažnai pasireiškia tuo, kad jie vengia eiti į tualetą, sulaiko tuštinimąsi arba bijo skausmo. Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skaudės, pažeidžia vaiko psichiką. Šie pokyčiai tampa ypač ryškūs, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų. Tokiu atveju vaikas jaučiasi kaltas dėl savo negalios, bijodamas bendraamžių patyčių vengia kolektyvo ir tampa uždaru.

Vaiko tuštinimasis gali sutrikti dėl įvairių priežasčių:
Yra daug būdų, kaip palengvinti kūdikio tuštinimąsi. Svarbiausia, rinkitės savo būdus, kurie tinka jūsų vaikui.
Žindanti mama turėtų stebėti savo racioną, kad pačios žarnynas gerai veiktų. Galima valgyti džiovintas slyvas, vengti rūkytų ar raugintų produktų, bei tų, kurie sukelia vidurių pūtimą. Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai pašalinti iš savo mitybos. Labai svarbu pašalinti ne visus produktus iš karto, o po vieną ir stebėti vaikučio būklę.
Jeigu kūdikis dėl svarbių priežasčių nėra maitinamas mamos pienu, o maitinamas pieno mišiniu, patikrinkite, ar mišinys ruošiamas teisingai: vandens kiekis, pieno miltelių kiekis, ar jis seikėjamas matavimo šaukšteliu. Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginama mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba.
Nuo 4 mėnesių, prasidėjus primaitinimui, galima duoti slyvų tyrelės, daržovių košelių su aliejumi, vėliau kruopų (avižų). Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Skaidulos būtinos, tačiau jų perteklius be pakankamo vandens gali pabloginti situaciją.
Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti. Mažesnį nei 6 mėnesių kūdikį vasarą svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Jei labai karšta, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Taip, ypač slyvų, kriaušių ar obuolių sultys gali padėti.

Fizinis aktyvumas skatina žarnyno veiklą. Kūdikiams padeda švelnus pilvo masažas ir kojyčių mankšta.
Pilvuko masažą galima daryti tiek, kiek reikia, jei tai padeda dažniau pasituštinti. Masažuojama švelniais judesiais - pusračiais iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Nereikėtų nerimauti, kad vaikas atpils, jei masažas atliekamas švelniai ir ne iškart po valgio.

Leiskite kūdikiui laisvai pasispardyti, pajudėti, nes tai stimuliuoja virškinimą. Mankštas ir guldymą ant pilvo, kad stiprėtų pilvo presas, galima daryti tiek, kiek reikia. Net paprasti kasdieniai pasivaikščiojimai, šokiai ar žaidimai lauke padeda reguliuoti virškinimo sistemą. Vyresniems vaikams - aktyvios pramogos, skatinančios judėjimą.
Šiltos dubens vonios arba užpakaliuko šildymas vatyte gali palengvinti tuštinimąsi ir dujų išėjimą. Tai gali būti priimtinas būdas tiems, kam kiti metodai, pavyzdžiui, termometras, nepatinka.
Kūdikio nešiojimas „sotaus leopardo“ poza gali padėti dujoms lengviau išeiti, o tai prisideda prie bendro pilvuko komforto ir gali palengvinti tuštinimąsi.
Daktarai pataria vartoti gerąsias bakterijas, skirtas kūdikiams, ypač jei viduriai kietėja ir maistelio pakeitimas nepadeda. Gydytoja dietologė L. Barauskienė priduria, jog tokiose situacijose reikia prisiminti ir gerąsias bakterijas. Gerosios bakterijos padeda virškinimo sistemai subręsti ir nusistovėti „gerai“ mikroflorai.
Dauguma atvejų išsisprendžia natūraliai, tačiau yra situacijų, kai būtina medicininė pagalba. Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju. Reikia sunerimti, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Taip pat, jeigu Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai.
Sauskelnės yra tikras išsigelbėjimas visiems tėvams. Tačiau vaikui augant ateina laikas atpratinti jį nuo sauskelnių ir mokyti eiti ant puoduko. Mokyti vaiką savarankiškumo būtina, nors tėvams tai gali būti sudėtingas laikas, reikalaujantis daug kantrybės.
Palankiausias laikas atsisakyti sauskelnių laikomas maždaug tarp 18 ir 24 mėnesių amžiaus. Tačiau nepamirškite, kad priklausomai nuo individualių vaiko savybių šis laikas gali skirtis, todėl svarbu atsižvelgti į tam tikrus požymius, rodančius, kad mažylis yra pasiruošęs šiam žingsniui.
Štai keletas požymių, kurie gali rodyti, kad jūsų vaikas yra pasirengęs:
Svarbiausia būti kantriems ir atsižvelgti į vaiko fizinę ir emocinę būklę. Nepatartina skubėti ar spausti vaiką, nes tai gali sukelti stresą ir tik dar labiau apsunkinti procesą.

Norint užtikrinti sėkmingą atpratinimo nuo sauskelnių procesą, būtina tinkamai tam pasiruošti ir įsigyti reikalingas priemones:
Ne mažiau svarbus ir psichologinis pasiruošimas. Svarbiausia yra kantrybė, gera nuotaika, palaikymas ir skatinimas.

Pradėti reikia nuo pažinties su puoduku. Pastatykite puoduką gerai matomoje vietoje, kad vaikas juo susidomėtų. Aiškiai paaiškinkite, kas tai per daiktas ir kam jis reikalingas. Pasodinkite kūdikį ant puoduko - leiskite jį išbandyti, apžiūrėti ir paliesti. Vaikas turi suprasti, kad puodukas nebaisus, o įdomus, smagus ir reikalingas. Tuomet, vaikui būnant namuose, dienos metu vienkartines sauskelnes pakeiskite įprastomis kelnaitėmis. Turite išlikti ramūs ir nebarti vaiko, o paaiškinti kad tai, kas vyksta, yra įprastas dalykas. Ir paaiškinkite vaikui apie visą veiksmų seką po „avarijos“. Nepamirškite pagirti savo vaiko, kai jis nueina ant puoduko. Galite jį apdovanoti kokia nors smulkmena už šį gerą poelgį.
Prieš miegą reikia įtikinti vaiką nueiti ant puoduko. Ant lovos patieskite vienkartinį paklotą, aprenkite mažylį sausais drabužiais ir paguldykite į lovą. Jei pradžioje vaikas šlapinasi miegodamas - nieko baisaus. Svarbiausia, kad mažylis priprastų miegoti be sauskelnių ir suprastų, kad patogiam poilsiui jų tikrai nereikia. Vaikui pabudus, pasodinkite jį ant puoduko.
Kuomet vaikas jau dienos metu sėkmingai išsiverčia be sauskelnių - nedėkite jų ir nakčiai. Prieš eidami miegoti, būtinai pasodinkite mažylį ant puoduko ir palaukite, kol jis atsipalaiduos. Kad vaikui būtų psichologiškai lengviau, jam sėdint ant puoduko galite padainuoti dainelę ar paskaityti pasaką. Prieš miegą taip pat neduokite gerti daug skysčių. Ant lovytės uždėkite vienkartinį paklotą. O vos tik vaikui pabudus, pirmiausia pasodinkite ji ant puoduko, ir nesvarbu, ar jis šlapinosi naktį, ar ne.
Tai paskutinis kūdikio atpratinimo nuo sauskelnių etapas. Vaikui turi būti aiškiai paaiškinta, kad jis eina pasivaikščioti be sauskelnių, vadinasi, negali šlapintis į kelnes. Prieš einant pasivaikščioti būtinai reikia nueiti ant puoduko. Pirmieji pasivaikščiojimai turėtų būti pakankamai trumpi ir netoli nuo namų, kad vaikui užsimanius į tualetą, galėtumėte greitai sugrįžti.