Dovanojimo sutartis vaikui: svarbiausi aspektai ir niuansai

Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Nekilnojamojo turto dovanojimas - tai procesas, kai vienas asmuo neatlygintinai perleidžia savo turtą kitam asmeniui. Šis procesas dažnai vyksta tarp šeimos narių, sutuoktinių ar kitų artimų žmonių. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui.

Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes, o advokatų kontoros „JLEGIS“ advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė paaiškino, ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos būtina žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą, įskaitant reikalingus dokumentus, mokesčius ir susijusius teisinius reikalavimus.

Dovanojimo sutartis ir jos formos reikalavimai

Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis. Norite padovanoti ar gauti kaip dovaną nekilnojamąjį turtą? Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (apdovanotajam).

Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos. Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes.

Jeigu dovanojama suma viršija 14 500 eurų, pinigų dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Kai dovanojama suma didesnė nei 1500 eurų, bet neviršija 14 500 eurų, sutartis turi būti sudaryta raštu.

Dovanojimas nepilnamečiui vaikui

Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausaus turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto, yra vaiko nuosavybė.

Galimybė atšaukti dovanojimo sutartį

Pirmas dalykas, ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma, jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius. Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo).

Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat, jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai. Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).

Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.

Mokesčiai dovanojant turtą

Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Nekilnojamojo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Tačiau visos metinės dovanos, kurių bendra vertė viršija 2500 Eur ribą yra apmokestinama GPM mokesčiu, jeigu dovana gauta ne iš pirmos eilės giminaičių ar kitų asmenų. Pavyzdžiui: Dovanų iš dėdės gavote 2 kambarių butą Vilniuje, kurio vertė dovanojimo dienai - 120 000 Eur. Tais pačiais metais daugiau dovanų negavote. GPM apmokestinamos vertės apskaičiavimas: 120 000 Eur - 2500 Eur = 117 500 Eur. Jei ši dovana būtų gauta iš pirmos eilės giminačių, tai jokie mokesčiai taikomi nebūtų.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas, jei: Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m. Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą. Pavyzdžiui: butą pardavėte už 85 000 Eur, o dovanojimo metu jo kaina dovanojimo sutartyje buvo nurodyta 60 000 Eur. 85 000 - 60 000 = 25 000 Eur pelnas. GPM skaičiuojamas taip: 25 000 x 15 proc. = 3 750 Eur.

Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis. Turto įsigijimo kaina nustatoma neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas, paveldėjęs arba gavęs dovanų turtą, privalėjo mokėti paveldimo turto mokestį arba gyventojų pajamų mokestį. Svarbu! Sąlygos kiekvienu atskiru atveju gali skirtis, todėl būtina konsultuotis su VMI, kad būtų užtikrintas teisingas visų teisių ir pareigų įgyvendinimas.

Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus, tėvų dovanotos sumos kiekvienam vaikui yra neapmokestinamos pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prižiūri dovanų deklaravimą ir apmokestinimą, siekia užtikrinti mokesčių įstatymų laikymąsi.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tėvų, senelių, vaikų, sutuoktinių, brolių ar seserų tarpusavio piniginės dovanos yra neapmokestinamos. Jei gauta pinigų suma iš artimųjų - deklaruoti nereikia. Jei dovana gauta ne iš artimo asmens (pvz., draugo, pusbrolio, tetos ir kt.) ir viršija 2500 eurų - ją reikia deklaruoti ir sumokėti GPM (15-20 %).

Jei dovaną gaunate iš kitų asmenų, pavyzdžiui, draugų - bendra dovanų vertė per mokestinį laikotarpį, neviršijanti 2,5 tūkst. eurų, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Tačiau, jei ši suma viršija 2,5 tūkst. eurų, viršijančiai daliai taikomas 15-20 proc. pajamų mokestis. Jei dovanų vertė, kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių, ar jų esmę atitinkančių santykių, viršija 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) sumą - taikomas 20 proc. pajamų mokestis.

Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus, dovanų vertė yra vertinama kartu su kitomis metinėmis pajamomis, kurios yra ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių. Jei bendra, gyventojo gauta, suma per metus neviršija 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), tai dovanų vertė apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Tačiau, jei dovanų ir kitų pajamų, kurios gautos ne iš darbo santykių, suma viršija 120 VDU, tokių pajamų viršijančiai daliai taikomas didesnis 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. Svarbu paminėti, kad deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovanas, bei sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį, iki kitų metų gegužės 1 d., turi dovaną gavęs asmuo. Deklaracijoje reikia įvesti visą gautų dovanų sumą (vertę) ne iš darbo santykių.

Kada galima parduoti dovanotą turtą?

Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir ką reikia žinoti? Dovanotą turtą parduoti galite bet kada, nors ir iš karto po to, kai jis tik įregistruojamas jūsų nuosavybe. Svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.

Reikalingi dokumentai

Norint teisiškai įforminti nekilnojamojo turto dovanojimą pas notarą, dovanojimo sutarties parengimui privaloma pateikti tam tikrus dokumentus. Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pagrindiniai dokumentai, reikalingi šiam procesui, yra:

• Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai: tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo pasai arba asmens tapatybės kortelės.
• Turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: prieš dovanojant turtą būtina pateikti turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pvz., nekilnojamojo turto Registrų Centro išrašas, pirkimo-pardavimo sutartis, kadastrinių matavimų byla, žemė sklypo planas ir kt.
• Turto vertinimo ataskaita: norint objektyviai nustatyti dovanojamo turto rinkos vertę ateityje išvengiant ginčų ar neteisingo apmokestinimo.

Žingsniai parduodant dovanotą turtą

Dovanoto turto pardavimas yra logiškas žingsnis siekiant įgyvendinti kitus finansinius planus ateityje. Susipažinti su dovanoto turto detalėmis bei atidžiai išnagrinėti visus dokumentus. Turto įvertinimas. Rekomenduojama pasinaudoti nepriklausomo vertintojo paslaugomis, kad būtų nustatyta sąžininga ir tiksli dovanoto turto rinkos vertė. Jei turtas yra gautas dovanų iš pirmos eilės giminaičių, tai šis vertinimas turėtų būti retrospektyvinis vertinimas, siekiant pasinaudoti išimtimi dėl taikomo GPM mokesčio po turto pardavimo. MARLEKSA gali padėti įvertinti turtą, jei reikia tiksliai nustatyti jo vertę prieš dovanojimo sandorio tvirtinimą pas notarą. Reklama ir rinkodara. Siekiant pritraukti potencialius pirkėjus, būtina sukurti aukštos kokybės reklaminius skelbimus, kurie pabrėžtų jūsų turto privalumus ir patrauklumą. Derybos. Labai svarbu būti atidiems ir ramiai įvertinti visus pasiūlymus. Jei turite tam tikrą pardavimo kainos ribą, būkite pasirengę deryboms ir gana aiškiai išreikškite savo lūkesčius. Taip pat nepamirškite tinkamai įvertinti pirkėjo patikimumo ir finansinių galimybių. Konsultacijos su specialistais. Vykstant deryboms, visada būtina pasikonsultuoti su specialistais, tokiais kaip teisininkai ar nekilnojamojo turto brokeriai, siekiant užtikrinti visų teisinių aspektų tvarką ir padaryti teisingus sprendimus pasirašant preliminariąją pirkimo - patvirtinimo sutartį. Sandorio sudarymas notarų biure. Notaro patvirtinimas reikalingas, kad būtų užtikrintas dovanojimo sutarties teisėtumas. Šiam etapui prireiks visų sandorio sudarymui reikiamų dokumentų, pažymų bei leidimų ir tikslios informacijos apie jūsų ir pirkėjo susitarimą. Daugiau informacijos apie reikalingus dokumentus suteiks sandorį tvirtinantis notaras.

tags: #dovanojimo #sutartis #vaikui

• Pradžia muzikinėje kelionėje su akordeonu
• Grožis nėštumo metu
• Judėjimo lavinimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams
• Sužinokite apie pūslelinės priežastis kūdikiams
• Elegancija ir moteriškumas su Carolina Herrera