Vaiko priežiūros atostogos (toliau - VPA) - tai laikotarpis, kai darbuotojas yra atleidžiamas nuo darbo pareigų tam, kad galėtų rūpintis savo vaiku. Ši socialinė garantija užtikrina finansinį saugumą ir leidžia lengviau suderinti šeimos bei darbo įsipareigojimus, ypač pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. VPA yra numatytos Darbo kodekso 134 ir 135 straipsniuose bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Šios atostogos suteikiamos iki vaikui sukaks treji metai.
Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos ne vien tik vaiką pagimdžiusiai motinai. Pagal šeimos pasirinkimą, jos gali būti suteikiamos motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), išskyrus atvejus, kai nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų. Darbdavys privalo suteikti šias atostogas, jei darbuotojas pateikia prašymą.
Ši teisė priklauso:
Taip pat svarbu paminėti, kad ir savarankiškai dirbantieji gali gauti vaiko priežiūros išmokas, jei moka socialinio draudimo įmokas. Socialinio draudimo stažas ir tinkamas reikiamų dokumentų pateikimas - pagrindiniai veiksniai, lemiantys išmokų skyrimą.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, VPA gali trukti iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Tačiau esama skirtumų tarp mokamų ir nemokamų atostogų laikotarpių:
Vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ mokama, jeigu asmuo per pastaruosius 24 mėn. yra sukaupęs bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažo. Yra du pagrindiniai išmokos variantai, iš kurių tėvai gali pasirinkti:
Kompensuojamasis uždarbis (VDU) - tai vidutinis atlyginimas, pagal kurį apskaičiuojama išmoka. Jis nustatomas iš paskutinių 12 mėnesių iki teisės į išmoką atsiradimo mėnesio. Į pajamų apskaičiavimo vidurkį yra įtraukiami visi darbo užmokesčiai, priedai, premijos ir kitos paskatos, kurios yra oficialios, nuo kurių yra mokami mokesčiai ir kuriuos mato „Sodra“. Vadinasi, net jei dirbate ir savarankiškai, su individualios veiklos pažyma - iš individualios veiklos gaunamos draudžiamosios pajamos taip pat yra vertinamos ir prisideda prie išmokų dydžio vidurkio. Išmokos dydžiai gali skirtis kas mėnesį, nes jos paskaičiuojamos pagal darbo dienų skaičių.
| Išmokos laikotarpis | Išmokos dydis nuo kompensuojamojo uždarbio (VDU) | Pastabos |
|---|---|---|
| Iki vaikui sukaks 18 mėnesių | 60 proc. viso laikotarpio | Didesnė mėnesinė išmoka, bet trumpesnis gavimo laikotarpis. |
| Iki vaikui sukaks 24 mėnesiai (2 metai) | 45 proc. iki 1 metų, 30 proc. nuo 1 iki 2 metų | Išmoka tolygiau paskirstoma per ilgesnį laiką, bet mėnesinis dydis mažesnis. |
Išmokos mokamos už kiekvieną mėnesį. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 d.).
Pavyzdys 1: Pasirenkamas trumpesnis variantas (iki 18 mėn.)
Darbuotoja Ugnė gauna vidutinį darbo užmokestį - 1500 € (bruto). Ji pasirenka išmoką iki vaikui sukaks 18 mėn. Išmokos dydis - 60 % nuo 1500 € = 900 € per mėnesį (bruto). Ši suma mokama kiekvieną mėnesį 18 mėn. laikotarpiu.
Pavyzdys 2: Pasirenkamas ilgesnis variantas (iki 24 mėn.)
Tomas gauna 1500 € (bruto) darbo užmokestį. Jis pasirenka dviejų metų išmoką:
Ši išmoka skirta paskirstyti ilgesniam laikotarpiui, bet yra mažesnė.
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šių mėnesių negalima „perleisti“ kitam tėvui ar globėjui. Taip siekiama paskatinti abu tėvus aktyviau įsitraukti į vaiko auginimą. Jei, pavyzdžiui, tėtis nusprendžia šiomis atostogomis nepasinaudoti, ta dalis tiesiog prarandama ir neperleidžiama mamai. Dėl to šeima gali netekti dalies išmokų. Toks sprendimas paremtas Europos Sąjungos direktyvomis, siekiant užtikrinti didesnį tėčių indėlį vaiko auginime.
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka.

Lietuvoje galiojanti tvarka leidžia dirbti ir tuo pačiu metu gauti vaiko priežiūros išmoką, jeigu darbo pobūdis leidžia tai derinti. Svarbu, kad vaiko priežiūra būtų realiai užtikrinta. Dirbti galima tiek pas tą patį, tiek kitą darbdavį, arba savarankiškai. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
Vaiko priežiūros išmoka nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau yra taikomos „Sodros“ įmokos, jeigu tuo metu dirbama.
Kiekvienos šeimos situacija gali būti unikali, todėl verta žinoti apie išimtis ir specialius atvejus, susijusius su vaiko priežiūros atostogomis.
Įtėviai, įsivaikinę vaiką, turi teisę gauti visas tas pačias išmokas, kaip ir biologiniai tėvai. Tai apima ir motinystės atostogas, ir vėlesnes VPA iki 3 metų. Būtina oficialiai užbaigti įvaikinimo procedūrą ir pateikti atitinkamus dokumentus „Sodrai“.
Jei gimsta daugiau nei vienas vaikas, tėvams gali būti taikomos palankesnės išmokų skaičiavimo sąlygos, nes vienu metu prižiūrėti du ar daugiau naujagimių reikalauja didesnių išteklių. Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos VPA.
Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka.

Norėdami pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ir gauti joms skirtas išmokas, atlikite šiuos veiksmus:
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Motinystės išmoka yra 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šiai išmokai gauti yra reikalinga sukaupti bent jau 12 mėnesių socialinį motinystės stažą per 24 mėnesių laikotarpį. Kasmetinės atostogos kaupiasi nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Norint gauti vienkartines ir papildomas išmokas, būtina deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių ir kasmėnesinių vaiko pinigų.

Augančios šeimos dažnai susiduria su netikėtomis išlaidomis - nuo kūdikio reikmenų iki nenumatytų sveikatos ar buities išlaidų. Net ir turėdami socialines garantijas, tėvai ar globėjai kartais susiduria su nenumatytomis išlaidomis. Tokiais atvejais „Creditea“ gali tapti greitu ir paprastu finansiniu sprendimu, suteikdama galimybę lanksčiai naudotis kreditų linija, kurią galite rasti Creditea puslapyje. „Creditea“ suteikia galimybę turėti papildomą finansinį rezervą, kurį galite pasitelkti tik tada, kai jo tikrai reikia.
Pagrindiniai „Creditea“ privalumai:
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
tags: #atostogu #vaikui #priziureti #apmokejimas