Vaiko autizmo testas ir autizmo spektro sutrikimų atpažinimas
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Tai neurologinės raidos ypatumas, reiškiantis, kad žmogaus smegenys informaciją apdoroja kiek kitaip nei daugumos žmonių. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas.
Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Svarbu suprasti, kad autizmas vadinamas spektro sutrikimu, nes jis gali pasireikšti labai įvairiai - nuo lengvų formų iki sunkių sutrikimų.
Autizmo atpažinimas ir diagnostikos iššūkiai
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais. Gydytojas nustato diagnozę atlikęs fizinį patikrinimą, įvertinęs ligos istoriją, klausos tyrimus ir išsamų neurologinį tyrimą. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.
10 subtilių autizmo požymių, kurių dauguma tėvų nepastebi
Tėvams, norintiems atlikti pirminį įvertinimą namuose, gali padėti tokie klausimai:
- Ar vaikas bando užmegzti santykį su aplinkiniais veblendamas, gestikuliuodamas, kalbėdamas arba rodydamas įvairias mimikas?
- Ar vaikas juokiasi, kai juokiasi aplinkiniai?
- Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą?
- Ar vaikas reaguoja į savo vardą?
Autizmo testai: ką jie parodo?
Kaip teigiama leidinio „The Sun“ skelbiamoje publikacijoje, JAV „Rutgers“ universitete sudaryta psichologinės raidos anketa („Psychological Development Questionnaire“; PDQ-1), pasak mokslininkų, net 88 proc. atvejų padeda nustatyti autizmą. Vis dėlto, testai yra tik orientaciniai ir negali nustatyti galutinės diagnozės. Efektyvi patikra gali būti laikoma tik pirmuoju žingsniu diagnozuojant sutrikimą, o diagnozė gali būti patvirtinta tik visapusišku profesionalaus mediko atliktu įvertinimu.
| Testo tipas | Paskirtis |
|---|---|
| PDQ-1 anketa | Orientacinis požymių įvertinimas tėvams |
| Elgesio audiometrija | Klausos sutrikimų eliminavimas |
| Neurovaizdavimas (MRT) | Smegenų struktūrinių anomalijų patikra |
Autizmo gydymo ir pagalbos būdai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Dauguma autorių ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, komunikacijos skatinimo metodai, struktūruotos aplinkos kūrimas.
Taikomos įvairios terapijos, tokios kaip delfinų, arklių, muzikos, žaidimo ar dailės terapija. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus: vaikai geriau miega, nurimsta ir lengviau susikaupia. Nors medikamentinio gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti autizmą, nėra, gydymas vaistais (pvz., haloperidoliu ar aripiprazolu) yra svarbi bendros pagalbos programos dalis, padedanti valdyti specifinius simptomus, tokius kaip agresyvus elgesys ar miego sutrikimai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
