Zita Kelmickaitė (1951-2023) - neeilinė Lietuvos etnomuzikologė, pedagogė, televizijos ir radijo laidų vedėja, kurios charizma ir gebėjimas prakalbinti žmones paliko gilų pėdsaką šalies kultūriniame gyvenime. Jos veikla aprėpė viską: nuo etnokultūros išsaugojimo iki televizijos užkulisių, o jos sugebėjimas užmegzti ryšį su kiekvienu sutiktu žmogumi pavertė ją viena mylimiausių Lietuvos asmenybių.

Z. Kelmickaitė dažnai pabrėždavo, kad jos charaktero savybės, dainavimas ir gyvenimo džiaugsmas buvo paveldėti iš gausių tėvų giminių. „Mano mama yra iš keturiolikos vaikų, o tėvas - iš septynių. Visi buvo gerai parištais liežuviais ir labai dainingi“, - prisiminimais dalijosi ji. Vaikystėje ji mokėsi atsakomybės padėdama tėvui siuvėjui: „Tėvui į pagalbą atskubėdavo ir mama, ir pati Z. Kelmickaitė su broliu. Mes su broliu turėjome užduotį... Mama siūdavo, o mums reikėdavo jas išversti. Bet žinodavome, kad gausime saldainių, nes vėl bus pinigėlis.“
Nors pati Z. Kelmickaitė neturėjo biologinių vaikų, jos gyvenime vaikai užėmė itin svarbią vietą. Ji tapo savotiška „krikštamote“ žinomų Lietuvos žmonių atžaloms. Pavyzdžiui, Liutauras Čeprackas atskleidė itin jautrią istoriją apie savo dukrą Liuciją: „Šis vardas buvo sugalvotas Zitos Kelmickaitės. Kai gimė pirmas vaikas, ji pasiūlė ją pavadinti Liucija, nes tai - šviesa. Taigi Zita Kelmickaitė - vardo krikštamotė.“
Šis ryšys su jaunąja karta atsispindėjo ir jos profesinėje veikloje - 1973-1975 m. ji dirbo Lietuvos radijo Vaikų ir jaunimo redakcijos muzikos redaktore, o vėliau visą gyvenimą skatino jaunus žmones domėtis savo šaknimis.
Zita Kelmickaitė garsėjo savo įžvalgomis apie Lietuvos žmones. Ji gebėdavo atrasti unikalių istorijų ten, kur kiti nematydavo nieko ypatingo. „Jūs neįsivaizduojate, koks yra įdomus mūsų Lietuvos žmonių gyvenimas! Kartais jie tokie įdomūs, kad aš nesugalvočiau tokio siužeto, jei reikėtų romaną rašyti“, - tikindavo ji.

Paklausta apie energijos šaltinį, Z. Kelmickaitė akcentavo pozityvumą: „Tik pozityvas. Būtent juo vedama matau žmones, dirbu su jais. Dažnai manęs klausia, kaip savo laidose randu tiek puikių žmonių. Jų pilna Lietuva!“ Jos atminimas išlieka per jos kurtas laidas, folkloro sklaidą ir daugybę širdžių, kurias ji palietė per savo ilgą ir prasmingą profesinį kelią. Jos indėlis į etnomuzikologiją ir gebėjimas suburti bendruomenes išlieka svarbiu pavyzdžiu ateities kartoms.
tags: #zita #kelmickaite #vaikai