Meniu

Aštuonių Metų Vaikui Temperatūra: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Aukšta temperatūra (karščiavimas) vaikui, ypač be akivaizdžių slogos, kosulio ar skausmų, dažnai kelia nerimą tėvams: iš kur ji atsirado ir ką daryti? Nors didžioji dalis atvejų susiję su virusinėmis infekcijomis, kartais temperatūra būna vienintelis ankstyvas rimtesnės ligos signalas. Karščiavimu laikoma kūno temperatūra ≥38,0 °C, matuojant tiesiojoje žarnoje ar ausyje su tinkamai kalibruotu termometru. Pažastyje gautos reikšmės dažniausiai būna 0,3-0,5 °C mažesnės ir ne tokios tikslios.Temperatūra 38,0-38,5 °C laikoma vidutine, 38,6-39,4 °C - aukšta, o ≥39,5 °C - labai aukšta.

Kas Laikoma Aukšta Temperatūra Vaikams?

Vaikų termoreguliacija nėra tokia tobula kaip suaugusiųjų. Karštą vasaros dieną, per daug prirengus vaiką ar jam geriant per mažai skysčių, temperatūra gali pakilti. Nors tėvai linkę bet kokį karščiavimą nurašyti „dantukams“, mokslo tyrimai rodo, kad dantų dygimas retai sukelia temperatūrą, aukštesnę nei 38,5 °C. Vaikui karščiuojant tėveliai turi pasirūpinti, kad jų atžala jaustųsi kuo komfortiškiau. Jeigu būklė darosi sunkiai pakeliama, o kūno temperatūra viršija 38,5 °C, galima vartoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų (antipiretikų) - paracetamolio arba ibuprofeno. Įsidėmėkite, kad šios veikliosios medžiagos įeina ir į daugelio peršalimo ligoms gydyti skirtų vaistų sudėtį, todėl jų galima perdozuoti.

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl nebūtina imtis veiksmų kaskart, kai vaikui pakyla temperatūra. Tačiau karščiavimą mažinančios priemonės gali būti naudingos, nes padės vėl pasijusti geriau, ypač jei vaikas yra silpnas ir ne tik karščiuoja, bet ir kenčia skausmą. Pagrindinis karščiavimo mažinimo tikslas - pagerinti vaiko savijautą, o ne pasiekti idealią 36,6 °C temperatūrą. Jei vaikas turi 38,5 °C, bet žaidžia, vaistų duoti nebūtina. Svarbu žinoti, ką laikome karščiavimu. Jei vaikas jaučiasi gana gerai - žaidžia, geria skysčius, domisi aplinka - net ir aukšta temperatūra neturėtų kelti panikos.

Karščiavimas savaime nėra liga, o natūrali organizmo imuninė reakcija. Įvairūs ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, bakterijos ar virusai, gali padidinti pagumburio atskaitos tašką. Kūno temperatūra pakyla, t. y. karščiuodamas organizmas kovoja su „įsibrovėliais“. Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, mat pakilus kūno temperatūrai organizme žūva ligą sukėlusios bakterijos ir virusai. Karščiavimas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į šeimos gydytojus kreipiasi kūdikius ir mažus vaikus auginantys tėvai. Nerimaudami dėl prastos mažylio savijautos, tėvai kaip įmanydami ieško būdų, kaip padėti savo atžalai pasveikti.

Priežastys

Karščiavimas yra natūrali organizmo imuninė reakcija. Vaikai dažnai karščiuoja, nes jų imuninė sistema dar nėra susidūrusi su daugybe ligų sukėlėjų, tokių kaip bakterijos, virusai ar grybeliai, todėl jų imuninei sistemai kyla daugiau iššūkių. Įprastomis aplinkybėmis vaiko organizmas veikia gerai, tačiau gali išsibalansuoti. Karščiavimas suaktyvina imuninę sistemą ir padeda organizmui apsisaugoti. Yra kelios galimos karščiavimo priežasties. Dažniausiai tai peršalimą ir gripą, ausų ir gerklės skausmą sukeliančios virusinės infekcijos, tačiau karščiavimą gali sukelti ir dygstantys dantys. Karščiavimas taip pat gali būti susijęs su pagrindinėmis ligomis, vadinamosiomis vaikiškomis ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, tymais ar kiaulyte.

Taip pat karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas. Kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Karščiavimo priežastis ne visada yra infekcija. Kitos vaikų karščiavimo priežastys gali būti aukšta aplinkos temperatūra ar pernelyg šilti rūbai.

„Temperatūra be židinio“ (angl. fever without source) reiškia, kad apžiūros metu nerandama akivaizdaus paaiškinimo. Tokiais atvejais gali pasitaikyti bakterinės infekcijos: šlapimo takų infekcija (ŠTI), rečiau - bakteremija, pneumonija be kosulio, vidurinės ausies uždegimas be akivaizdaus skausmo. Taip pat tai gali būti vakcinacijos reakcija: subfebrilitetas ar aukštesnė temperatūra per 24-48 val. po skiepų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
Pastebimas neblykštantis bėrimas - tai galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.

Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 °C. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C. Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Jei karščiuojantis kūdikis prastai valgo, sumažėjo šlapinimasis, išsausėjo gleivinė, iš burnos jaučiamas acetono kvapas - taip pat reikėtų apsilankyti pas vaikų sveikatos priežiūros specialistus. Jei aukšta temperatūra užsitęsia ilgiau nei 5 dienas arba prastėja bendra būklė, reikalinga pakartotinė konsultacija.

Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:

Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
Būklė negerėja 2 paras po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje.
Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Simptomai

Kai vaikas karščiuoja be slogos ar kosulio, tėvai dažnai pasimeta. Tačiau gydytojai išskiria keletą klasikinių scenarijų, kurie paaiškina šią būklę. Tai viena dažniausių virusinių infekcijų vaikams nuo 6 mėnesių iki 2-3 metų. Jai būdinga labai specifinė eiga, kuri dažnai sukelia daug streso tėvams, kol diagnozė tampa aiški. Liga prasideda staigiu ir aukštu karščiavimu (dažnai 39-40 °C), kuris tęsiasi lygiai tris arba keturias dienas. Tuo metu vaikas neturi jokių kitų simptomų, išskyrus galimą irzlumą. Kritinis momentas ateina nukritus temperatūrai: tada ant kūno (dažniausiai nugaros, pilvo, vėliau - galūnių) atsiranda smulkus, rausvas bėrimas. Tai „slapta“ ir gana pavojinga priežastis, ypač mergaitėms ir kūdikiams. Maži vaikai negali pasakyti, kad jiems skauda šlapinantis ar peršti. Vienintelis ŠTI požymis gali būti aukšta temperatūra. Būtent todėl, vaikui karščiuojant be kitų aiškių simptomų ilgiau nei 24-48 valandas, gydytojai visada rekomenduoja atlikti šlapimo tyrimą. Kartais karščiavimas yra tiesiog pirmasis ligos pranašas. Kiti simptomai, tokie kaip gerklės skausmas, bėrimas (pvz., sergant vėjaraupiais ar enterovirusu) arba viduriavimas, gali pasirodyti tik po paros ar dviejų.

Yra bendrų vaikų karščiavimo simptomų ir konkrečioms karščiavimo stadijoms būdingų simptomų:

Bendrieji simptomai: dažnas verkimas; kojų, galvos skausmas; apetito netekimas; ašaringos akys; nuovargis, išsekimas.
Pradedant karščiuoti: blyškumas, šaltos plaštakos ir pėdos; pašiurpusi oda, šaltkrėtis.
Karščiavimui mažėjant: karšta forka, paraudę skruostai; šiltos, drėgnos plaštakos ir pėdos; prakaitavimas; troškulys ir noras gerti šaltus gėrimus.

Kai karščiavimas be židinio tęsiasi, vaikas neramus, sumažėja šlapinimasis, kartais - nemalonus šlapimo kvapas ar skausmas šlapinantis (vyresniems). Neįprasta. Dygimas gali didinti jautrumą ar temperatūrą iki ~37,8 °C.

Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.

Gydymas

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl kiekvieną kartą pakilus temperatūrai jos malšinti nereikia. Tačiau karščiavimą malšinančios priemonės gali būti naudingos, nes padeda vaikui pasijusti geriau, ypač jei jis yra nusilpęs ar jam skauda. Tikslo - „36,6 °C“ - nėra. Svarbiausia - vaiko komfortas: jei jis vangus, skauda galvą, skauda raumenis - duokite karščiavimą mažinančių vaistų pagal amžių ir svorį.

Jei vaikas jaučiasi gana gerai - žaidžia, geria skysčius, domisi aplinka - net ir aukšta temperatūra neturėtų kelti panikos. Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir anksčiau.

Vaistinis gydymas

Dažniausia tėvų klaida - netinkamas vaistų dozavimas. Paracetamolis: 10-15 mg vienam kilogramui kūno svorio. Ibuprofenas: 5-10 mg vienam kilogramui kūno svorio. Svarbu neužmiršti užsirašyti, kada ir kokį vaistą davėte, kad neviršytumėte paros dozės.

Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami, kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą, galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas, gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.

Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temperatūra nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduojama skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Tėvai turi pasirūpinti, kad jų atžala jaustųsi kuo komfortiškiau. Jeigu būklė darosi sunkiai pakeliama, o kūno temperatūra viršija 38,5 °C, galima vartoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų (antipiretikų) - paracetamolį arba ibuprofeną. Įsidėmėkite, kad šios veikliosios medžiagos įeina ir į daugelio peršalimo ligoms gydyti skirtų vaistų sudėtį, todėl jų galima perdozuoti.

Specialiai vaikams skirtų vaistų sudėtyje yra skirtingų veikliųjų medžiagų. Vaikams skirto preparato Ibustar® veiklioji medžiaga yra ibuprofenas, kuris, kaip buvo įrodyta, yra ypač veiksmingas. Ibuprofenas yra gerai toleruojamas ir greitai numalšina karščiavimą. Jo poveikis prasideda po 15 minučių ir trunka iki 8 valandų. Be to, ibuprofenas (Ibustar®) veiksmingai numalšina skausmą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Ibustar® dozuojamas priklausomai nuo vaiko amžiaus arba svorio (vienkartinė dozė - 10mg/kg kūno svorio, maksimali paros dozė - 30mg/kg kūno svorio).

Fizinės karščiavimo mažinimo priemonės

Praėjus bent pusvalandžiui po antipiretikų vartojimo, galima pradėti taikyti fizines karščiavimo mažinimo priemones, pavyzdžiui, vaiko odą sudrėkinti maždaug 30 laipsnių temperatūros vandeniu įmirkyta kempine ar rankšluosčiu. Trumpa šilto (ne šalto) vandens vonia ar dušas gali padėti komfortui, bet tai nėra būtinas karščiavimo mažinimo metodas.

Jei galūnės (rankos ir kojos) šiltos, galima taikyti fizines vėsinimo priemones. Vaiką galima nurengti, palikti tik su apatiniais drabužiais. Taip pat padeda drungno (ne šalto!) vandens kompresai ant kaktos, kirkšnių, pažastų srityse. Svarbu: niekada netrinkite vaiko degtine ar spiritu.

Tradiciškai, vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo. Taip pat galima naudoti vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui. Dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas - drėgna paklodė. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę. Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą.

Skysčiai ir Mityba

Karščiuojant organizmas netenka daug skysčių. Dehidratacija yra didžiausias pavojus karščiuojant. Siūlykite vaikui gerti dažnai, bet po nedaug. Tinka vanduo, arbatos, elektrolitų tirpalai.

Neverskite vaiko valgyti ir niekada jo nežadinkite, kad pavalgytų. Dauguma vaikų gana gerai toleruoja 1-2 dienų badavimą. Duokite lengvai virškinamo maisto. Natūralu, kad sergantis vaikas valgys mažiau: neverskite jo valgyti per prievartą (organizmas yra sutelkęs visas jėgas prieš kovą su liga, tad nereiktų jo per daug apkrauti virškinimu).

Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui.

Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)). Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.

Kada temperatūra yra pavojinga?

Karščiavimas paprastai nėra pavojingas. Tačiau į vaikų karščiavimą visada reikia žiūrėti rimtai, nes jį dažnai lydi skausmas ar kiti simptomai, kurie vaikui gali sukelti diskomfortą. Kai vaikas karščiuoja, labai svarbu vartoti skysčių. Siekiant išvengti dehidratacijos, reikėtų užtikrinti, kad vaikas visą dieną reguliariai gertų.

Vienas didžiausių mitų: infekcijos sukeltas karščiavimas retai pakyla virš 41-42 °C, o smegenų pažeidimai galimi tik esant ekstremaliai aukštai temperatūrai (virš 42 °C), kuri dažniausiai atsiranda dėl šilumos smūgio (pvz., palikus vaiką automobilyje), o ne dėl ligos. Vaistai laikomi veiksmingais, jei temperatūra nukrenta bent 0,5-1 laipsniu ir vaikas pasijunta geriau. Nereikia tikėtis, kad 39,5 °C staiga taps 36,6 °C. Jokiu būdu.

Senas metodas prirengti ir apklojoti karščiuojantį vaiką yra pavojingas. Tai sutrikdo šilumos atidavimą į aplinką ir gali sukelti perkaitimą. Vaiką reikia rengti lengvai, natūralaus pluošto drabužiais, o kambario temperatūra turėtų būti apie 18-20 °C.

Kūdikių karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastios. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. „Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atvejų ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.

„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.

Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka.

tags: #astuoniu #metu #vaikui #nuo #temperatura

Paieška

Projektai

Steigėjas

Informacinis rėmėjas

Visagino lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ Lietuvos regionų naujienų portale „Miesto naujienos“