Antibiotikai 7 mėnesių vaikui: atsakingas vartojimas ir šalutinis poveikis

Antibiotikai yra vienas svarbiausių medicinos atradimų, radikaliai pakeitęs sveikatos priežiūrą. Nuo jų atradimo daugybė infekcinių ligų, kurios anksčiau buvo mirtinos, dabar gali būti lengvai išgydytos. Tačiau svarbu suvokti, kad antibiotikų vartojimas turėtų būti itin atsakingas, siekiant išvengti rimtų pasekmių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2017 m. skelbė, kad atsparumas antibiotikams auga žaibiškai, todėl prognozuoja, kad ateityje galimybės gydyti kai kurias infekcines ligas antibiotikais taps itin ribotos. Pagrindinė to priežastis - neteisingas antibiotikų vartojimas.

Nors antibiotikai yra gyvybiškai svarbūs tam tikrų ligų gydymui, jie gali turėti ir neigiamą pusę. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė dalijasi patirtimi: „Sirgti šiais laikais niekas nenori, todėl neretai žmonės galvoja įsigysiantys vaistų „nuo visų ligų“ - antibiotikų. Vis dar sklando mitas, kad antibiotikai - puikus sprendimas slogai ar kosuliui gydyti.“

„Visų pirma derėtų suprasti, kad šie vaistai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti ir kad ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija. Todėl užsiimti savigyda nederėtų“, - pabrėžė vaistininkė. Antibiotikai veikia bakterijas, naikindami jų ląsteles arba slopindami jų dauginimąsi. Virusai, priešingai nei bakterijos, veikia ląstelių viduje, tad antibiotikai jų neveikia. Antibiotikai nekovoja su infekcijomis, kurias sukelia virusai, pavyzdžiui, gripas, bronchitas, peršalimas.

Antibiotikai ir vaikų sveikata: kodėl atsargumas yra būtinas?

Gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė apie antibiotikų pasekmes vaikų sveikatai sako: „Per ilgametę praktiką aiškiai stebiu tendenciją: kuo anksčiau savo gyvenime vaikas gauna antibiotikų, tuo rimtesnės ir ilgiau sveikatą žalojančios pasekmės. Vyresniame amžiuje, ypač - suaugus, žarnyno mikroflora jau stipri, stabili - ją palaužti nėra taip lengva. Suaugusiesiems retas antibiotikų vartojimas dažniausiai nepalieka reikšmingų pėdsakų. Tačiau vaikų mikroflora, kuri dar tik formuojasi, be galo trapi. Ją pažeisti gali ir vieną kartą vartoti antibiotikai.“

Harvardo medicinos mokyklos ir Broudo instituto Masačiusetse mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu trejus metus stebėjo 39 kūdikius iš Suomijos. Mažyliai buvo pradėti tirti nuo 2 mėnesių amžiaus. Nustatyta, kad vaikų, kuriems kelis kartus buvo paskirti antibiotikai (paprastai dėl kvėpavimo takų negalavimų arba infekcijų), organizmuose buvo mažiau naudingųjų bakterijų, būtinų imuninės sistemos vystymuisi.

Vaikų, kuriems dažniau buvo skiriama antibiotikų, žarnyne buvo mažiau bakterijų rūšių, o pačios rūšys turėjo mažiau padermių. Mokslininkai rado įrodymų, kad antibiotikų atsparumo genai yra užkoduoti mikrofloros bakterijose. Per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus mikroflora yra ypač dinamiška, jos sudėtis vis keičiasi. Deja, panašu, kad, praėjus šiam laikotarpiui, ji išlieka stabili visą likusį gyvenimą.

Specialistai perspėja, kad ši praktika turi būti nutraukta, nes yra pavojinga sveikatai ateityje. Vaikų gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė akcentuoja, kad šie vaistai veikia tik bakterijas, o ne virusus, kaip kartais klaidingai manoma.

Antibiotikų veikimas ir paskirtis

Antibiotikai - tai vaistai, skirti naikinti arba stabdyti bakterijų dauginimąsi organizme. Jie veikia tik bakterijas ir nėra veiksmingi prieš virusus. Antibiotikų paskirtis - užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi arba sunaikinti jau esamas bakterijas. Yra įvairių tipų antibiotikų, kurių kiekvienas taikomas specifinei bakterijų rūšiai.

Dažniausiai antibiotikai naudojami gydyti bakterines infekcijas, tokias kaip pneumonija, šlapimo takų infekcijos, bronchitas, angina, odos infekcijos ir daugelis kitų. Gydytojai skiria antibiotikus, kai infekcija patvirtinama kaip bakterinė, nes virusinės ligos, tokios kaip gripas ar peršalimas, nereaguoja į šiuos vaistus.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pastebi, kad dažniausiai gydytojai pacientams skiria antibiotiką, kurio veiklioji medžiaga yra amoksicilinas arba amoksicilinas kartu su klavulano rūgštimi. Šis antibiotikas priklauso vaistų, vadinamų penicilinais, grupei ir yra skirtas gydyti platų spektrą ligų, tarp kurių: plaučių uždegimas, dantų ar ausų infekcijos, streptokokų sukeltos infekcijos.

„Kadangi bakteriniai susirgimai kamuoja įvairaus amžiaus, fizinių galimybių ir individualias ligos istorijas turinčius žmones, antibiotikai taip pat yra gaminami skirtingų formų. Vienos dažniausių - tabletės ir kapsulės, tačiau vaikams neretai pasitaiko sunkumų jas nuryjant, todėl galima įsigyti ir skystos formos antibiotikų. Kai infekcija būna itin sunki ar siekiama greitesnio būklės pagerėjimo, naudojami injekcinės formos antibiotikai, leidžiami į raumenis arba veną. O nustačius bakterinės kilmės odos infekciją, skiriami specialūs antibiotikų kremai ar tepalai, akių ar ausų infekcijų gydymui - lašai arba purškalai. Pacientai reikiamus vaistus gali įsigyti ir miltelių ar granulių formomis“, - sako vaistininkas.

Šalutinis antibiotikų poveikis vaikams

Nors antibiotikai yra gyvybiškai svarbūs tam tikrų ligų gydymui, jie gali turėti ir šalutinį poveikį. Dažniausiai pasireiškiantys antibiotikų šalutiniai poveikiai yra virškinimo problemos, tokios kaip viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmas. Svarbu pastebėti, kad tėvai dažniausiai pastebi trumpalaikį šalutinį poveikį - pavyzdžiui, viduriavimą. Tačiau svarbu žinoti, kad net jei neviduriuojama, mikrobiotos pokyčiai vis tiek vyksta.

Disbiozė (disbakteriozė) - tai normalios žarnyno mikrofloros sudėties bei savybių pasikeitimas. Antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Šie vaistai veikia ne tik ligos sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus ir, žinoma, natūralią mikroflorą. Dėl neteisingo antibiotikų naudojimo gali pradėti vystytis disbakteriozė.

Vienas dažniausių šalutinių reiškinių vaikams - viduriavimas gydymo metu arba netrukus po jo. Tyrimais nustatyta, kad antibiotikai sukelia viduriavimą iki 40 proc. vaikų. Dėl šios priežasties vaiko organizmas gali nepasisavinti maisto medžiagų, o išmatos - pakeisti spalvą, gali atsirasti nebūdingas jų kvapas.

O pasekmės išties ilgalaikės ir sunkios - lėtinės disbakteriozės, lėtiniai virškinimo ir imuninės sistemos sutrikimai, autoimuninės ligos, alergijos. Ilgiau ar dažniau vartojant šiuos vaistus vaikui galimos ne tik alerginės reakcijos, bet ir įvairūs virškinimo sutrikimai.

Kitos galimos problemos:

• Alerginės reakcijos: Vaikui gali imti niežėti kūną, išberti, jis net gali pradėti tinti ar ištikti anafilaksija, kuri vaikui yra ypač pavojinga.
• Poveikis mikrobiotai: Tyrimais pastebėta, kad išderinta vaiko mikrobiota po antibiotikų kurso atsistatinėja ilgai, kartais - net iki 6 mėnesių.
• Imuniteto silpninimas: Kadangi mūsų imunitetas didžiąja dalimi susijęs su mūsų mikrobiota, antibiotikai gali jį susilpninti. Po gydymo antibiotikais mikroflorą atkurti nelengva.
• Toksinis poveikis: Antibiotikai taip pat gali turėti toksinį poveikį ausims, inkstams, kepenims.
• Vitaminų trūkumas: Dėl ilgo antibiotikų vartojimo žmogaus organizme gali imti trūkti vitamino B.

Atsparumas antibiotikams - pasaulinė grėsmė

Pasaulyje sparčiai daugėja bakterijų, atsparių antibiotikams. Atsparumas formuojasi, kai bakterijos išmoksta „išgyventi“ antibiotiko poveikį ir perduoda šią savybę kitoms bakterijoms. Ši grėsmė didėja, jei antibiotikai vartojami neatsakingai arba per dažnai.

Viena dažniausių klaidų - ankstyvas gydymo nutraukimas. Vaistininkė Asta Budreckienė sako: „Ankstyvas gydymo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, kadangi nebuvo sunaikinti visi ligos sukėlėjai. Vertėtų įsidėmėti, kad netgi nebaigtas antibiotikų kursas bei savo nuožiūra pakoreguota antibiotikų dozė skatina atsparių jiems bakterijų atsiradimą.“

Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir tinkamas antibiotikų vartojimas vaikams

Gydymasis savarankiškai, arba kaip „patarė“ draugai, giminaičiai, kaimynai, netinkamas vaisto dozės parinkimas, per trumpa gydymo trukmė, nebakterinės kilmės infekcijų gydymas, gydytojo nurodymų ignoravimas - tai yra didžiausios antibiotikų vartojimo klaidos.

Vaistininkas Deimantas Auškalnis primena, kad nors dažniausiai pacientai simptomų pagerėjimą pajunta per pirmąsias 24-72 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios, visas gydymo kursas gali tęstis net 6-10 dienų. Svarbu ne tik vartoti tinkamą veikliąją medžiagą, bet ir tai daryti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Nesilaikant antibiotikų vartojimo taisyklių, infekcija ne tik nebus pilnai išgydyta, bet gali kilti ir kitų sveikatos sunkumų.

„Nuolat raginame pacientus nevartoti namuose užsilikusių antibiotikų be gydytojo paskyrimo. Kai kurie žmonės yra linkę išgerti antibiotikų tabletę vos pradėjus skaudėti gerklę, tačiau tai - rimta klaida, kuri gali lemti bendrą savijautos suprastėjimą ir atsparumo veikliosioms medžiagoms išsivystymą. Pastaruoju atveju, susirgus ta pačia liga, pakartotinis gydymas antibiotikais gali būti nebeveiksmingas“, - sako D. Auškalnis.

Vaistininkė A. Budreckienė perspėjo: „Skirtingi antibiotikai atlieka skirtingą poveikį organizmui - vieni sunaikina mikrobus, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi, todėl nevertėtų jų taupyti, pavyzdžiui, šeimos nariams, draugams, galvojant, kad galbūt jie tiks kitam žmogui. Vartojant antibiotikus be gydytojo paskyrimo gali būti parenkamos nepakankamos antibiotikų dozes, gydymo trukmė, netinkamas intervalas tarp vaistų vartojimo, parenkamas netinkamas antibiotikas ištikusiam negalavimui gydyti.“

Kuo rečiau vaikas vartoja antibiotikus, tuo jie geriau padeda. Jei vaikas nėra vartojęs antibiotikų, pirmą kartą niekas jam neskirs plataus spektro antibiotikų. Jei jis jau gėręs kokius šešis antibiotikus per metus, be abejo, bus galvojama apie kitus.

Pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės:

1. Tik su gydytojo paskyrimu: Antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. Neatlikus išsamių tyrimų, nustatyti, ar ligos sukėlėjas yra bakterija ar virusas, gali būti labai sudėtinga.
2. Laikykitės gydytojo nurodymų: Visada būtina laikytis gydytojo nurodymų ir savarankiškai nekoreguoti vaistų dozių bei gydymo trukmės. Stengtis vartoti antibiotikus tuo pačiu paros metu.
3. Užbaikite visą kursą: Net jei savijauta ir pagerėjo po kelių dienų, būtina pabaigti vartoti visą antibiotikų kursą. Tai svarbu tam, kad infekciją sukėlusios bakterijos būtų visiškai eliminuotos iš organizmo.
4. Stebėkite būklę po 3 dienų: Ar skirti antibiotikai naikina galimą ligos sukėlėją, išryškėja po 3 antibiotikų vartojimo dienų. Paprastai antibiotikai pradeda veikti per 24-48 valandas po pirmosios dozės suvartojimo. Tačiau simptomų palengvėjimas gali užtrukti keletą dienų.
5. Kilus naujiems simptomams: Atsiradus naujiems simptomams arba pastebėjus neįprastą šalutinį poveikį, labai svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. „Jei pavartojus antibiotikų atsirado niežtinčių bėrimų, tinimų, vadinasi, vaikas gali būti alergiškas antibiotikams“, - sako gydytoja.
6. Dozavimas ir paruošimas: Vaikams skirtos antibiotikų suspensijos yra miltelių pavidalo. Į juos reikia pripilti vandens iki ant buteliuko pažymėtos žymos, sukratyti ir laikyti vaistą šaldytuve. Būtina žinoti, kad jei paskiriama 3,5 ml dozė, tiek reikia ir duoti.
7. Laiko intervalai: Vaikui duokite vaistus tik taip, kaip skyrė gydytojas, ne rečiau ir ne dažniau, pasistenkite išlaikyti vienodą laiko intervalą tarp vaistų davimo. Organizme turi būti pakankamas kiekis antibiotikų, kad bakterijos žūtų arba nesidaugintų.
8. Nemaišykite su kitais vaistais iškart: Antibiotikų geriau neduoti kartu su kitais vaistais - nuo temperatūros ar kosulio, nes kiekvienas vaistas veikliausias tuomet, kai duodamas atskirai. Po antibiotikų išgėrimo ir iki kitų vaistų vartojimo palaukite bent pusvalandį.

Svarbu tėvams: kada duoti antibiotikus, o kada laukti?

Vaikų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė tėvams, kurių vaikai susirgo, pataria nuoširdžiai ir atvirai bendradarbiauti su šeimos gydytoju - neskubėti vartoti antibiotikus, o leisti vaikui sveikti, pažinti savo organizmą, pailsėti.

„Iš tiesų geriau yra tuomet, kai gydytojas išrašo, bet pataria kol kas neduoti, nei kad liepia gerti „dėl visa ko“. Būna situacijų, kai vaiko būklė yra stabili, kraujo tyrimai nerodo bakterinės infekcijos, bet liga užsitęsusi ir gydytojas negali numatyti tolimesnės jos eigos. Tokiu atveju ir pasiūlo tėvams palaukti, stebėti situaciją ir, jei pablogės, duoti antibiotikų. Tam, kad nereikėtų pakartotinai eiti pas gydytoją, paaiškina tam tikrus simptomus, kurie byloja apie prasidėjusią bakterinę infekciją“, - aiškina dr. I. Plėštytė-Būtienė.

Ji pabrėžia: „Ir aš visada sakau, kad ne gydytojas gydo vaikus, jis tik rekomenduoja gydymą. Vaistą į burną deda tėvai ir jie turi suprasti, kodėl yra duodamas vaistas, kokio atsako iš to medikamento norima ir ar jis tikslingai skiriamas. Šiandien jau nebegalioja taisyklė, kai aklai vykdomi visi gydytojo nurodymai. Patarimų paisyti reikia, bet vadovautis sveiku protu - irgi.“

Jei matome, kad vaikui bakterinės infekcijos požymiai ryškėja - jau pavargo nuo ligos, bendra būklė blogėja, nevalgo, jo liežuvis pabalęs, apveltas, nenori gerti skysčių, atsirado pūlinga sloga ar kosulys, ypač jei pradėjo intensyviai karščiuoti, tokiu atveju sakau, kad jis neturėjo tiek jėgų, kad pasveiktų be antibiotikų. Tuomet tikrai reikia gerti antibiotikus.

„Vis tik pasitikėkite savo nuojauta ir savo vaiku. Stebėkite jį. Jei sirguliuojantis vaikas dūksta, laksto, atrodo kaip sveikas - viskas gerai. Jei vaikas pradėjo dejuoti, dusti, vemti, jį išbėrė, skundžiasi galvos ar kt. skausmu, nieko nelaukiant reikia važiuoti į priėmimo skyrių“, - pataria dr. I. Plėštytė-Būtienė.

Jei vaiką pykina, o tėvai priversti antibiotiką girdyti per prievartą, reikėtų ieškoti kitų būdų. Yra įvairių antibiotikų formų - suspensijos, tabletės, suleidžiami vaistai. Jei vaiko skrandis labai jautrus, galima pasirinkti tinkamą variantą. Jei reikia sugirdyti 5 ml, tėvai turi žinoti, kad nebūtina jų išgerti vienu metu. Galima tą padaryti per kelias minutes. Kita vertus, jei tėvai žino, kad nuo vieno antibiotiko vaikas vemia, tegu pasako tai gydytojui, pabandys skirti kitą antibiotiką.

Po antibiotikų kurso organizmui reikia pailsėti ir atsistatyti. „Kai vaikas pasveiko nuo bakterinės infekcijos, jei įmanoma, savaitę dar neleiskite jo į ugdymo įstaigą“, - sako gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė.

Kaip stiprinti vaiko organizmą gydymo metu ir po jo?

Vaistininkas Deimantas Auškalnis skatina nepamiršti, kad antibiotikai turi ir tamsiąją pusę. Jų neigiama įtaka žarnyno mikroflorai yra plačiai aptariama ir gerai žinoma jau daugybę metų: sunaikindami blogąsias organizme besidauginančias bakterijas, kartu jie sutrikdo ir gerųjų bakterijų dauginimąsi. Kadangi didžioji dalis gerųjų bakterijų kolonizuojasi žarnyne, dažniausiai šie vaistai paveikia virškinimo procesą ir išbalansuoja žarnyno mikrobiotą. Tuo pačiu - silpnėja ir imunitetas.

„Žarnyne yra per 1000 skirtingų - tiek gerųjų, tiek blogųjų - bakterijų rūšių, kurių kiekviena atlieka skirtingą vaidmenį - nuo infekcijų sukėlimo iki smegenų, širdies ir bendros organizmo sveikatos stiprinimo. Kadangi vartojant antibiotikus nyksta abi rūšys bakterijų, žarnynui būtina skirti daug dėmesio: laikytis visavertės mitybos principų, gerti pakankamai vandens, vengti alkoholio ir rūkymo, kokybiškai ilsėtis, stengtis suvaldyti patiriamą stresą bei nepamiršti su maistu ar maisto papildais gauti didelį kiekį probiotikų“, - paaiškina D. Auškalnis.

Ekspertai pabrėžia: mikrobiotos apsauga reikėtų pasirūpinti nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos ir tęsti dar kurį laiką pabaigus jų kursą. Jei po antibiotikų vartojimo nedingo dažnesnis tuštinimasis, vidurių pūtimas ar neįprastas išmatų kvapas, gerųjų bakterijų duokite bent 2 mėnesius.

Probiotikai - tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, gali būti naudingi žarnyno veiklai. Mažiausia rekomenduojama probiotikų paros dozė yra 10-20 milijardų kolonijas formuojančių bakterijų vienetų. Vartojant antibiotikus, didžiausią naudą teikia *Bifidobacterium* ir *Lactobacillus* bakterijos, apsaugančios žarnyno sieneles ir padedančios išvengti virškinimo sutrikimų. Taip pat yra probiotinių preparatų, kurių sudėtyje yra ne bakterijų, o mieliagrybių. Tokie mikroorganizmai pasižymi kitokiomis savybėmis nei bakteriniai probiotikai, todėl gali būti tinkami vartoti kartu su antibiotikais.

Vartojant antibiotikus svarbu žinoti ne tik jų teikiamą naudą, bet ir šalutinius reiškinius. Todėl visų pirma vartoti juos derėtų pasitelkti, kai rekomenduoja gydytojas. Vartojant antibiotikus, juos naudoti rekomenduotina prieš valgį arba tarp valgymų, kadangi maistas trukdo antibiotikams greitai rezorbuotis iš virškinamojo trakto.

Vartojant antibiotikus patartina gerti gerųjų bakterijų, tačiau jokiu būdu nederėtų jų vartoti iškart, patartina daryti bent kelių valandų pertrauką, kad geroji mikroflora galėtų įsivirtinti žarnyne.

Po antibiotikų vartojimo, vertėtų į mitybą įtraukti skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse ir vaisiuose. Rekomenduotina naudoti raugintų maisto produktų - kefyro, rūgpienio, raugintų daržovių, kadangi pastarieji organizmą aprūpina probiotikais. Vaikų, maitintų mišiniais, mikrofloroje buvo mažiau naudingųjų bifidobakterijų.

Ką vengti vartojant antibiotikus:

• Pieno produktai: Kai kurių rūšių antibiotikų negalima vartoti kartu su pieno produktais, nes jie gali prarasti savo veiksmingumą. Rekomenduojama vartojant tam tikros rūšies antibiotikus, atsisakyti pieno produktų, nes pastarieji silpnina antibiotikų poveikį.
• Alkoholis: „Gydymosi metu alkoholio vartoti tikrai negalima, nes jis dirgina skrandį, netgi skatina daugumos antibiotikų irimą jame (skrandyje) dėl to gali pakisti pačių antibiotikų veiksmingumas ir netgi kepenų veikla“, - perspėjo A. Budreckienė.
• Greipfrutų sultys: Nedera jų vartoti kartu su greipfrutų sultimis, nes jos gali padidinti kai kurių rūšių antibiotikų toksinį poveikį. Taip pat su antibiotikais nederėtų vartoti ir kitų rūgščių vaisių sulčių, padažų, konservų su acto rūgštimi.
• Kontraceptikai: „Kontraceptikus ir antibiotikus vartojančios moterys turėtų žinoti, kad kai kurių rūšių antibiotikai silpnina kontraceptikų veiksmingumą, todėl vertėtų pasitelkti papildomas apsaugos priemones.“

Vartojant antibiotikus ir po jų vartojimo vertėtų taip pat nepamiršti naudoti pakankamo kiekio skysčių, geriausia būtų rinktis vandenį ar mineralinį vandenį. Vis dėlto maisto ir gėrimų vartojimas naudojant priskirtus vaistus yra itin reikšmingas ir turi įtakos vaisto veikimui bei pasisavinimui, todėl siekiant maksimalių gydymo rezultatų vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ir su kuo vartojame vaistus, o iškilus klausimams visada pasitarkite su specialistais.

tags: #antibikai #7 #menesiu #vaikui

• Noros Žaliūkės stiprybės ir meilės istorija
• kaip taikyti Montessori metodiką namuose
• Kaip išsirinkti tinkamiausias sauskelnes suaugusiems?
• Sfinksų veislės istorija
• Vaiko adaptacijos darželyje vadovas