Asociali šeima ir vaikai: kas slepiasi už etiketės?
Statistiniai duomenys rodo, kad mūsų šalyje socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų yra apie 16 tūkst., jose auga per 36 tūkst. vaikų. Liūdesį keliantis skaičius, deja, vis didėja: Lietuvoje probleminių šeimų grupę kasmet papildo apie 2 tūkst. šeimų, kuriose auga 3-4 tūkst. vaikų. Dažnai nelabai gilindamiesi į varganai gyvenančią šeimą pavadiname ją asocialia. Užlipdoma etiketė, uždaranti visas duris į aplink verdantį gyvenimą.
Toli gražu ne visos šeimos, patekusios į vadinamąsias socialinės rizikos aplinkybes, yra asocialios. Vis dėlto šiandien tiek buitiniame, tiek socialiniame, tiek moksliniame, o dažnai ir teisiniame kontekste susiduriame su sąvoka „asociali šeima“, kai kalbama apie šeimas, pakliuvusias į socialinės rizikos padėtį. Tačiau kad ir kaip jas vadinsi, labiausiai nuskriausti šiose šeimose yra vaikai.
Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų kasdienybė
„Laiko“ kalbinta socialinė pedagogė pasakojo, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai ne tik neprausti, ligoti, pusalkaniai, bet ir nemoka kalbėti, nes tėvai su jais nebendrauja. Pasak specialistės, sunku patikėti, tačiau neretai į vaikų darželį pirmą kartą atvestas penkerių metų vaikas iki tol nėra matęs spalvotų pieštukų ir net nežino, kas yra televizorius.
Pagrindinės bėdos, su kuriomis susiduria socialinės rizikos šeimose augantys vaikai, yra ne vien skurdas, fizinis, emocinis smurtas ir nesibaigiančios ligos. Skaudžiausias ir ateityje reikšmingiausias padarinys tai, kad šie vaikai neturi galimybių įgyti visuomenėje priimtų socialinių įgūdžių. Gyvenimo būdas suformuoja atitinkamą pasaulėžiūrą. Elgsenos modelių vaikas mokosi iš to, ką mato.
Problemos mastas ir pagalbos keliai
Socialinės rizikos šeimų daugiau yra mieste, tačiau vaikų, augančių šiose šeimose, daugiau yra kaimo vietovėse. Miestuose socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams steigiami dienos centrai. Tai kol kas vienintelis būdas ištraukti vaikus iš luošinančios namų aplinkos ir bent dalį dienos sudominti juos kokia nors kryptinga veikla, suteikti psichologinę pagalbą, pagaliau pamaitinti ir nuprausti.
| Problemos sritis | Pagrindiniai rizikos veiksniai |
|---|---|
| Socialinė aplinka | Tėvų dėmesio stoka, skurdas, smurtas |
| Vaiko raida | Socialinių įgūdžių nebuvimas, emocinis atsilikimas |
| Pagalbos priemonės | Dienos centrai, socialinių darbuotojų darbas |
Trauma ir asocialaus elgesio sąsajos
Daugybė tyrimų, atliktų pasaulyje, fiksuoja stiprų tiesioginį ryšį tarp traumos ir asocialaus, smurtinio elgesio. Santykių traumos, kurias vaikai patiria iš artimiausių prieraišumo asmenų, dažnai prasideda anksti ir tęsiasi ilgą laiką. Tokiam patyrimui kartojantis vaikas negali suprasti, kas vyksta ir priimti savo emocinio patyrimo. Smurtaujantis prieraišumo asmuo vaikui sukuria neišsprendžiamą dilemą: saugumą ir nusiraminimą turintis teikti žmogus kartu tampa ir grėsmės šaltiniu.
Kaip padėti vaikui?
Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti:
- Mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai).
- Pedagoginės psichologinės tarnybos.
- Vaikų dienos centrai ir krizių centrai.
- Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
Svarbu, kad specialistai turėtų žinių apie paauglių elgesio problemų kilmę. Traumos prevencija ir gydymas dar iki vaikas pasiekia minimalios priežiūros sistemą yra neabejotinos svarbos, nes šiems jaunuoliams sunku kurti prasmingus santykius tol, kol neatsižvelgiama į jų skausmingą patirtį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
