Fizinis aktyvumas vaikų darželyje: visapusiškos naudos ir praktinės pratybos

Fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus vaikų sveikatai ir gerovei. Fizinis aktyvumas vaikystėje - tai ne tik būdas išleisti vaikišką energiją, bet ir investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Tai bet kokia judėjimo forma - nuo spontaniško žaidimo kieme ir šokinėjimo per balas iki organizuotų sporto užsiėmimų. Būtent šis aktyvumas padeda vaikui ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir formuoja pagrindinius įpročius, kurie išliks visą gyvenimą.

Šiame straipsnyje aptarsime sporto darželyje naudą, įvairias fizinio aktyvumo formas ir būdus, kaip sudominti vaikus judriaisiais žaidimais.

Fizinio aktyvumo svarba ikimokyklinio amžiaus vaikams

Vaikų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, o vienas svarbiausių - fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas apima bet kokį judėjimą, kurio metu naudojami skeleto raumenys ir deginama energija. Tai yra viena iš pagrindinių priemonių, gerinančių tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.

Ikimokykliniame amžiuje fizinis aktyvumas - tai viskas, kas leidžia vaikui judėti, tyrinėti, išbandyti savo kūną ir patirti jo galimybes. Judėjimas - natūralus kiekvieno vaiko poreikis ir vienas svarbiausių būdų pažinti supantį pasaulį. Tai gali būti laipiojimas, bėgiojimas, tempimo pratimai, judrūs žaidimai ar net šokinėjimas per balas ar paprasčiausias smėlio kibirėlio nešiojimas iš vienos kiemo pusės į kitą.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir kitos institucijos nuolat pabrėžia, kad fizinio aktyvumo stygius kelia rimtą grėsmę vaikų sveikatai visose amžiaus grupėse. Dar augančio vaiko kūnui labai svarbi aktyvi fizinė veikla, kuri pirmiausia tenkina fiziologinį vaiko poreikį judėti. Būtent vaikui judant formuojasi jo raumenynas, tvirtėja laikysena, skatinamas motorikos vystymasis, koordinacija.

Fizinio aktyvumo nauda vaikams

Reguliarus fizinis aktyvumas vaikystėje suteikia daugybę privalumų, apimančių fizinę, psichologinę, socialinę ir kognityvinę sferas. Fizinis aktyvumas vaikystėje yra neįkainojama investicija į ateitį, kurios dividendai mokami visą gyvenimą.

Fizinė sveikata

Viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo funkcijų - tai fizinės sveikatos palaikymas ir stiprinimas. Judėjimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą, gerina lankstumą ir koordinaciją. Reguliarūs fiziniai pratimai padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, stiprina kaulus ir sąnarius. Vaikystėje pradėtas aktyvus gyvenimo būdas kuria pamatus ilgalaikei fizinei sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad reguliari fizinė veikla vaikystėje stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išlaikyti sveiką kūno svorį ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ateityje. Kardiologai pabrėžia, kad judri vaikystė mažina tikimybę suaugus susirgti hipertenzija, diabetu ir širdies ligomis.

Kaulų vystymasis taip pat tiesiogiai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Aktyviai judant, kaulai tampa tvirtesni ir tankesni, o tai sumažina osteoporozės riziką senatvėje. Vaikui augant, jo kaulų tankis didėja, o aktyvi veikla šį procesą skatina. Taip pat svarbus yra poveikis raumenų sistemos vystymuisi. Nuolat judant, raumenys ne tik auga, bet ir mokosi koordinuotai dirbti, taip formuojant gerą laikyseną ir užkertant kelią galimoms judėjimo aparato problemoms ateityje.

Vaikų imunitetas taip pat stiprėja dėl fizinio aktyvumo. Tyrimai rodo, kad reguliariai mankštinantys vaikai serga rečiau nei jų pasyvūs bendraamžiai.

Kognityvinės funkcijos ir mokymasis

Judėjimas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais. Pavyzdžiui, koordinuoti judesiai, reikalingi žaidžiant futbolą ar šokant, skatina skirtingų smegenų sričių sąveiką ir stiprina jų ryšius.

Šiuolaikiniai neuromokslų tyrimai atskleidžia, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia smegenų struktūrą ir funkcijas. Fizinė veikla taip pat didina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) kiekį - baltymą, kuris skatina neuronų augimą ir ryšių formavimąsi. Reguliarus judėjimas taip pat gerina smegenų kraujotaką, užtikrindamas optimalų deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą besivystančioms smegenims.

Vaikų neurologė dr. Raimonda Simonaitytė teigia: „Judėjimas padeda smegenims atlikti sudėtingesnes užduotis, gerina mąstymo greitį ir lankstumą, todėl aktyvūs vaikai dažnai greičiau ir efektyviau sprendžia problemas mokykloje.“ Tyrimai rodo, kad vaikai, reguliariai sportuojantys, pasiekia geresnių rezultatų mokykloje. Judėjimas taip pat tiesiogiai susijęs su gebėjimu susikaupti.

Emocinė gerovė

Emocinė sveikata taip pat stipriai susijusi su judėjimu. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių laimės hormonų - išsiskyrimą, todėl vaikai jaučiasi laimingesni ir mažiau patiria streso. Reguliarus aktyvumas mažina nerimo ir depresijos riziką, o tai ypač svarbu šiuolaikinėje įtemptoje aplinkoje.

Psichologė dr. Dovilė Juknevičienė pabrėžia, kad „Fizinis aktyvumas gali padėti vaikams susidoroti su emociniais iššūkiais, nes judėjimas veikia kaip natūralus streso mažinimo būdas. Tai ypač svarbu vaikams, kurie patiria mokyklos stresą arba socialines problemas“. Judėjimas gerina ne tik fizinę, bet ir emocinę vaikų savijautą - jis padeda išlieti įtampą, sumažinti nerimą, suvaldyti emocijas.

Maži vaikai dar tik mokosi suprasti ir įvardinti savo jausmus. Būtent todėl fizinis aktyvumas vaikų darželyje atlieka svarbią funkciją, padedančią emociniam intelektui vystytis. Judėjimas vaikams padeda išreikšti įvairius jausmus - pyktį, nusivylimą, džiaugsmą, baimę. Jei vaikui sunku susikaupti - judri veikla padeda grįžti į ritmą, o jei vaikas irzlus - fizinis aktyvumas padeda išsikrauti.

Socialiniai įgūdžiai ir savivertė

Komandiniuose žaidimuose ir grupinėse veiklose vaikai ne tik fiziškai aktyvūs, bet ir mokosi bendrauti, bendradarbiauti bei prisitaikyti prie taisyklių. Šie socialiniai įgūdžiai tampa pagrindu sėkmingoms draugystėms ir santykiams ateityje. Pavyzdžiui, žaidžiant krepšinį, vaikas ne tik tobulina metimo techniką, bet ir mokosi derintis prie komandos draugų, komunikuoti ir priimti bendrus sprendimus.

Pasitikėjimo savimi ugdymas taip pat yra vienas svarbiausių fizinio aktyvumo privalumų. Kai vaikas įveikia fizinį iššūkį - išmoksta važiuoti dviračiu, perplaukia baseiną ar įvaldo naują šokio judesį - jis patiria asmeninį pasiekimo jausmą, kuris stiprina jo savivertę.

Psichoterapeutė dr. Laima Gasiūnaitė pastebi: „Fizinis aktyvumas leidžia vaikui jaustis gerai apie savo kūną, o tai labai svarbu jų emocinei gerovei. Tai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir mažina įvairių psichologinių sunkumų riziką, tokių kaip kūno nepriėmimas“.

Praktinės fizinio aktyvumo formos darželyje

Darželyje didžioji mokymosi dalis vyksta ne sėdint prie stalo, o judant. Mokytojai gerai pažįsta vaikų emocinius poreikius ir leidžia jiems judėti tiek, kiek norisi. Ikimokyklinio amžiaus vaikai pasaulį nori pažinti per judėjimą. Todėl ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas yra daugiau, nei vien geras įprotis - tai ir pažinimo bei kūrybiškumo pagrindas. Judėdami vaikai kuria, sprendžia problemas, eksperimentuoja ir mokosi bendradarbiauti.

Judrieji žaidimai

Judrieji žaidimai - puiki fizinio aktyvumo forma darželyje. Ikimokyklinio/priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas (greitumas, vikrumas, koordinacija, bendroji ištvermė), kurį geriausiai atliepia judrusis žaidimas. Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai.

Judriųjų žaidimų nauda:

• Visapusiškas fizinis parengimas: Lavinamos pagrindinės fizinės ypatybės (greitumas, vikrumas, koordinacija, ištvermė).
• Motorikos įgūdžių ugdymas: Ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją.
• Socialinių ir moralinių savybių ugdymas: Aktyvėja vaikų kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinės bei moralinės savybės, ugdomas garbingas elgesys (pagarba varžovui, kai jis laimi ar pralaimi).
• Pažintinė veikla: Žaidžiant judriuosius žaidimus, vaikai patiria judėjimo džiaugsmą, patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai (džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan.).

Kaip sudominti vaikus judriaisiais žaidimais?

Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Žaidžiant judriuosius žaidimus vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų vieta su pažymėtomis ribomis, įvairiais atributais. Jeigu tokios vietos nėra, patalpoje arba lauke reikia ją pažymėti linijomis, kitais orientyrais. Šalia priemonės ir žaislai.

• Būkite kūrybingi ir išradingi: Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt.
• Derinkite įvairias veiklas: Derinti motorikos, sensorikos, jutiminės integracijos, vizualumo - erdvės ir suvokimo motorikos pratimus.
• Atsižvelkite į vaiko individualumą: Prisitaikyti prie vaiko išsivystymo lygio ir domėtis jo interesais.
• Skatinkite įvardinti judesius ir erdvines sąvokas: Sportuojant sakyti skaičiuotes, pamėgdžioti gyvūnų ar paukščių judesius ir garsus.

Judriųjų žaidimų pavyzdžiai darželyje:

• Žaltys: Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant priekyje stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva”, paskutinis - „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebt savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį, kuris laikydamasis eilės, nori nuo „galvos” pabėgti.
• Sveikas gyvas!: Visi sustoja ratu. Vienas vaikščioja aplinkui ir paliečia kuriam nors rate stovinčiam nugarą, sakydamas: „Sveikas gyvas!”, ir bėga aplink ratą. Paliestas bėga priešingon pusėn.
• Žmogelis: Vienas žaidėjas sėdasi vidury kambario, o kiti bėgioja aplink jį vis arčiau ir arčiau, kad sėdintysis galėtų juos ranka pasiekti, ir vis erzina jį sakydami: “Žmogeli, žmogeli! Trauk mus į upelį!”.
• Katė ir pelė: Žaidėjai, išskyrus du, sustoja ratu ir susiima už rankų. Iš likusiųjų vienas - „pelė” - stojasi į rato vidurį; o antras - „katė” - už rato. Katė rūpinasi įlįst rato vidun, bet žaidėjai jos neleidžia.
• Traukinukas: Keli arba keliolika vaikų sustoja į eilę vienas už kito. Pirmas eilėje - “garvežys”. Kiekvienas iš jų kairiąja ranka paima kairiąją prieky stovinčiojo koją, o dešinę ranką uždeda ant jo peties, ir visi ima šokinėti ant vienos kojos.

Rytinė mankšta darželyje

Rytinė mankšta - vienas pirmųjų vaiko dienos rėžimo elementų darželyje. Ji ,,pažadina“ vaikų organizmą, suteikia jam darbingą nuotaiką, aktyvina širdies, kvėpavimo takų organų darbą, formuoja laikyseną, gražią eiseną. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas: jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas, lavėja dėmesys, jie pratinasi sąmoningai siekti tikslo, ugdosi atkaklumą. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą.

Kaip paversti rytinę mankštą smagia veikla?

Visų pirma reikia atrasti sau tinkamą sporto rūšį. Norint, kad rytais būtų lengviau sportuoti, tam galima pasiruošti dar prieš einant miegoti. Tarkime, verta įsivaizduoti mielą rytą su gera nuotaika, skambančia pakilia muzika be jokio skubėjimo. Iš vakaro kambaryje, kuriame sportuosite ryte, galima palikti sporto kilimėlį, buteliuką vandens, paruoštą ausinuką su patinkančia muzika. Svarbu susidaryti mankštos planą, kad žinotumėte, ką kiekvieną rytą turite padaryti. Pratimai turėtų būti įdomūs ir įvairūs, nes tik taip rytinis sportas netaps alinančia rutina.

Idėjos aktyviam laisvalaikiui ir mankštai:

• Žaidimas "Twister".
• Kakės Makės žaidimas.
• Žaidimai su kempinėlėmis.
• Velykinių lobių paieškos.
• Pratimų kompleksas pagal vardą.
• Žaidimas "Šokinėti gumą".

Sporto dienos darželyje ir projektai

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansuojamas projektas „Mes - būsimieji olimpiečiai“ skirtas populiarinti vasaros olimpinių žaidynių sporto šakas, skatinti vaikus aktyviai judėti, suvokti sveikos gyvensenos (judėjimo, vandens gėrimo) naudą organizmui. Pavyzdžiui, 2021 m. birželio mėnesį lopšelyje darželyje ,,Žibutė“ startavo šis projektas.

Kiti pavyzdžiai: 2023-07-04 d. Vilniaus lopšelio-darželio „Delfinukas“ vaikai buvo pakviesti į vasaros sporto pramogą „Sportuojame drauge“, kur atliko įvairias užduotis. Daugiausiai dėmesio sulaukė vaikščiojimas ant kojokų, futbolas ir kt. Meškuičių lopšelio - darželio ugdytiniai, vasario 26 dieną, smagiai leido laiką sporto salėje per „Olimpinę dieną“, kur ne tik linksmai pasimankštino, atliko įvairias užduotis, bet ir sužinojo daržovių bei vaisių naudą, paragavo jų.

Beveik ketverius metus VšĮ ,,Edulandas“ dalyvavo Sporto ir paramos fondo finansuojamame projekte ,,Kompleksinis vaikų fizinio aktyvumo didinimas Kauno mieste“. Per šį laiką į organizuotus sporto būrelius, tokius kaip Judriųjų žaidimų, Savigynos ir kovos menų, Fechtavimo, įsitraukė 664 vaikai. Jų metu treneriai kviesdavo vaikus susipažinti su skirtingomis sporto šakomis, jų technikomis, kalbėdavo apie sveiką gyvenseną ir sveikos gyvensenos įpročius.

Šių renginių metu į aktyvaus laisvalaikio veiklas buvo įtraukti ne tik mažieji būrelių dalyviai, bet taip pat ir šeimos. Pavasarį šeimos drauge su vaikais žingsniavo Panemunės šile, žygio punktuose įsitraukė į Savigynos ir kovos menų treniruotes, atliko judriųjų žaidimų užduotis ir savo miklumą išbandė elegantiškose fechtavimo užduotyse.

Fizinio aktyvumo rekomendacijos vaikams

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinės Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) yra parengę fizinio aktyvumo rekomendacijas įvairioms amžiaus grupėms.

5-17 metų vaikai

PSO ir CDC 5-17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 minučių trunkančią vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą. Ši veikla turėtų būti reguliari, įdomi ir smagi, stiprinanti sveikatą. Be to, bent 3 kartus per savaitę į kasdienį fizinį aktyvumą turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti veikla.

• Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis: Spartus ėjimas, žygiavimas, važinėjimas riedlente, mechaniniu paspirtuku, riedučiais, važinėjimas dviračiu lygia ar mažai kalvota vietove, šuns vedžiojimas. Vidutiniškai aktyvios veiklos metu vaikas gali palaikyti pokalbį, bet negali padainuoti dainos.
• Didelio intensyvumo fizinis krūvis: Energingi šokiai, gaudynės, šokinėjimas per virvę, plaukimas, bėgimas, gimnastika, futbolas, krepšinis, ledo ritulys, kovos menai, važinėjimas dviračiu kalvotomis vietovėmis. Didelio intensyvumo veiklos metu vaikas negali pasakyti daugiau nei kelių žodžių be stabtelėjimo atsikvėpti.
• Raumenis ir kaulus stiprinantys pratimai (3 k./sav.): Gimnastika, lipimas virve ar šokinėjimas per ją, tenisas, futbolas, krepšinis, regbis, bėgimas, laipiojimas, pritūpimai, atsispaudimai, pratimai su svarmenimis, pasipriešinimo juostomis.

Vaikai iki 5 metų

Nors aiškiai apibrėžtų rekomendacijų šiai amžiaus grupei nėra, kasdienis fizinis aktyvumas yra būtinas sveikam kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų augimui ir vystymuisi. Vaikai iki 5 metų neturėtų būti fiziškai pasyvūs ilgą laiko tarpą, išskyrus miego valandas.

• Kūdikių fizinis aktyvumas: Kūdikiams svarbu būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną, paskirstant aktyvumą per visą dieną. Bent 30 minučių (atsibudus) rekomenduojama gulėti kniūbsčia (ant pilvo).
• Nuo 1 iki 2 metų: Vaikams rekomenduojama skirti bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai, įskaitant vidutinio ir didelio intensyvumo veiklą.
• 3-6 metų vaikai: Rekomenduojama per parą skirti bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai (nesvarbu kokio intensyvumo), iš kurių bent 60 minučių būtų vidutinio ir didelio intensyvumo fizinė veikla.

Fizinio pasyvumo padariniai ir iššūkiai

Nepakankamas fizinis aktyvumas, kitaip tariant, fizinis pasyvumas, yra viena aktualiausių vaikų sveikatos problemų. Tai didina nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, nuotaikos ir nerimo sutrikimų riziką. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis, lemianti apie 21-25 proc. krūties ir gaubtinės žarnos vėžio, 27 proc. diabeto ir apie 30 proc. išeminės širdies ligų atvejų.

Remiantis 2018 m. PSO duomenimis, Lietuvoje pakankamai fiziškai aktyvūs buvo tik 10 proc. 10-17 metų vaikų. Tai reiškia, kad didžioji dalis vaikų (78,1 proc. mergaičių ir 59,6 proc. berniukų) yra fiziškai pasyvūs. Kasmet blogėja moksleivių ir studentų fizinis aktyvumas, vietoje jo mokiniai renkasi pasyvias laisvalaikio veiklas ar laiką praleidžia prie išmaniųjų įrenginių. Dėl pasyvėjančio moksleivių aktyvumo - žemėja ir jų organizmų funkcijų galimybės, prastėja mityba, didėja besivystančių ligų grėsmė.

Šiuolaikiniai iššūkiai, prisidedantys prie sėslaus gyvenimo būdo:

• Ekranų laikas: Televizija, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės konkuruoja dėl vaikų dėmesio ir laiko, kurį anksčiau jie praleisdavo aktyviai žaisdami. Sėslus gyvenimo būdas, susijęs su ilgu ekranų naudojimu, didina nutukimo riziką ir neigiamai veikia fizinę sveikatą.
• Motyvacijos trūkumas: Šiuolaikiniai vaikai dažnai labiau domisi virtualiomis pramogomis nei fizine veikla, todėl tėvams tenka ieškoti kūrybiškų būdų, kaip sudominti vaikus judėjimu.
• Užimtas tėvų tvarkaraštis ir mokymosi krūvis: Daugelis šeimų susiduria su iššūkiu rasti laiko fizinei veiklai tarp mokyklos, namų darbų ir kitų užsiėmimų.
• Finansiniai apribojimai ir prieinamumo problemos: Ne visos šeimos gali sau leisti mokamas sporto veiklas ar klubus. Tačiau fizinis aktyvumas nebūtinai turi būti brangus - parkų lankymas, žaidimai kieme, dviračių važinėjimas ar šokinėjimas per šokdynę nereikalauja didelių investicijų.

Tėvų ir suaugusiųjų vaidmuo skatinant fizinį aktyvumą

Tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant vaikų fizinį aktyvumą. Psichologė V. Šulskytė įsitikinusi, kad vaiko žaidimo kokybę nulemia tėvai. Šeimos vaidmuo šiame procese yra neįkainojamas. Tėvai, kurie patys aktyviai leidžia laiką ir į šią veiklą įtraukia vaikus, perduoda jiems ne tik konkrečius įgūdžius, bet ir vertybinį požiūrį į judėjimo svarbą.

Kaip mažinti vaiko fizinį pasyvumą:

• Būkite pavyzdžiu: Vaikus labiausiai įkvepia tai, ką daro jų tėvai. Aktyvus tėvų gyvenimo būdas yra geriausia motyvacija vaikams. Sportuokite kartu su vaiku, rodykite jam, kad fizinis aktyvumas yra smagus ir svarbus.
• Leiskite laiką kartu: Organizuokite bendras aktyvias veiklas - važinėkite dviračiais, keliaukite, žaiskite lauke. Šeimos žygiai, dviračių iškylos ar bendros sportinės veiklos kuria tvirtą įpročių pagrindą.
• Nustatykite limitus ekranams: Sukurkite kasdienį sėdėjimo prie įrenginių laiko limitą ir skatinkite vaikus užsidirbti laiką prie ekranų per fizinę veiklą.
• Įtraukite į namų ruošos darbus: Pagal amžių vaikai gali padėti tvarkyti namus, gaminti maistą, pavedžioti šunį.
• Dovanokite fizinį aktyvumą skatinančius žaislus: Paspirtukas, dviratis, riedučiai - puikios priemonės skatinti judėjimą.
• Padėkite atrasti patinkantį sporto būrelį: Svarbu, kad vaikas rastų veiklą, kuri jam teikia džiaugsmą. Būkite palaikantys: Skatinkite vaiką sportuoti, net jei jam ne viskas iš karto pavyksta. Svarbu savo pavyzdžiu rodyti tinkamą reakciją nepavykus laimėti, o tada galima padejuoti kartu ar pabandyti dar kartą.

Tikriausiai geriausias paskatinimas skirti laiko vaiko sportinio hobio paieškoms, kol kažkas „užkabins“, skatinti, palaikyti susidomėjus. Vaikai kopijuoja savo tėvus. Be to, jiems vis dar patinka aktyvūs žaidimai, kurių išmanieji žaidimai negali pakeisti. Skatinkime vaikus judėti, žaisti ir sportuoti ne tik dėl šiandienos džiaugsmo, bet ir dėl rytojaus sveikatos.

tags: #fizinis #aktyvumas #vaiku #darzelyje

• Visiška vystymosi laisvė kūdikiui su Fisher-Price
• kompleksinė pagalba vaikams su raidos sutrikimais
• Kaip tiksliai nustatyti gimdymo datą
• Sužinokite apie pagalbinį apvaisinimą
• Patarimai hormonų pusiausvyrai atkurti