Ikimokyklinės įstaigos ir šeimos partnerystė vaiko ugdyme

Akivaizdu, kad šeimos dalyvavimas darželio veikloje yra labai svarbus vaikui ir jo šeimai, todėl geranoriška šeimos ir pedagogų sąveika - viena pagrindinių sąlygų, lemiančių visuminio vaiko ugdymo sėkmę. Šeima ir darželis turėtų tapti ugdymo partneriais. Vaiko ugdymas prasideda šeimoje, tęsiamas ir papildomas ikimokyklinėje įstaigoje, vėliau mokykloje. Šeima ir ikimokyklinės įstaigos yra įvardijamos kaip vaikų švietimo ir socializacijos pagrindas. Pedagogai ir tėvai turi tapti ugdymo proceso partneriais, sujungtais ugdomuoju objektu - vaiku.

Svarbiausias vaikų ugdymo darželyje tikslas - bendradarbiaujant su šeima puoselėti visas vaiko galias, lemiančias vaiko asmenybės vystymosi ir jo integracijos į visuomenę sėkmę. Kaip matom, būtent šių dviejų institucijų - šeimos ir darželio - tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas gali laiduoti vaiko asmenybės formavimosi sėkmę.

Partnerystės evoliucija ir svarba

Žvelgiant į ikimokyklinio ugdymo pertvarkos ištakas, negalima nepastebėti, kad visi reikšmingi poslinkiai prasidėjo nuo požiūrio į darželio paskirtį, jų funkcionavimą kitimo. Iki pertvarkos jų tikroji paskirtis buvo globoti vaikus, nes prastos socialinės-ekonominės šeimos gyvenimo sąlygos vertė abu tėvus dirbti. Tokia padėtis buvo dangstoma antihumaniška pedagogine pozicija, pabrėžiančia ikimokyklinuko mokymo svarbą ir sudėtingumą, pernelyg akcentuojančia jo rengimo mokyklai specifiškumą, praktiškai atmetančia tinkamo pilnaverčio ugdymo šeimoje galimybę. Buvo deklaruojama beveik išimtinė darželių teisė ugdyti vaiką. Pakito valstybės pozicija - vaikų auginimo ir ugdymo problemos sprendžiamos ne plečiant ir tobulinant darželių tinklą, bet teikiant pagalbą šeimai.

Dabartiniai šeimos įtraukimo į vaikų ugdymą modeliai formuojami remiantis visapusiškesniu požiūriu, kada šeima ir darželis yra institucijos, prisiimančios atsakomybę už vaikus. Darželio ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama daugelyje dokumentų, pavyzdžiui, Lietuvos švietimo gairėse (1993m.) rašoma, kad darželio ir šeimos tarpusavio santykių sureguliavimas didele dalimi priklauso ir nuo pedagogo pasirengimo bendrauti su šeima, ir nuo jos bendrojo šeimos išprusimo.

Vaikas socialinę patirtį įgyja namuose ir darželyje, o norint, kad toji patirtis būtų teigiama ir padėtų mažyliui užaugti doru, darbščiu, sveiku žmogumi, būtinas šeimos ir pedagogo glaudus bendradarbiavimas. Darželis ir šeima - tai svarbus deramos elgsenos pavyzdys. Jie gali bendradarbiauti, ugdydami vaikų meilę gamtai, kadangi šeima yra pagrindinė vertybių perteikėja vaikams.

Svarbiausi gero psichologinio bendradarbiavimo požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs, vertinami, palaiko vieni kitus, dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. Jei ugdymo poveikiai nesutampa, jei vaiką veikia du skirtingų vertybinių orientacijų auklėtojai, sunkėja pedagoginis procesas, t.y., labai sumažėja pedagoginio poveikio efektyvumas. Jeigu šeimoje auklėjimas netinkamas, žymiai lengviau padėti vaikui, kai mokytojai ir tėvai eina viena kryptimi - pasitardami, konsultuodamiesi ir diskutuodamiesi. Darželio pedagogų ir šeimos bendradarbiavimas naudingas ir tuo, kad bendra veikla suartina tėvus ir vaikus, kelia tiek tėvų, tiek pedagogų autoritetą. Neformaliai ar formaliai bendraujant su šeimomis pedagogas privalo išsaugoti konfidencialumą. Visos šeimos rūpinasi vaikais ir nori, kad jiems gerai sektųsi.

Iššūkiai ir problemos bendradarbiaujant

Paskutiniu metu atlikta daug tyrinėjimų, kurių pagrindinis tikslas - išaiškinti tėvų požiūrį į vaikus, šeimos ir darželio bendradarbiavimą bei taikomus ugdymo metodus. Išvada, kad tik tarpusavio pasitikėjimu ir pagalba pagrįstas šeimos ir darželio bendradarbiavimas gali laiduoti sėkmę ugdant vaiko asmenybę. Tačiau reali situacija dažnai rodo, kad toks bendradarbiavimas susiduria su tam tikrais iššūkiais.

Pavyzdžiui, Skuodo vaikų lopšelyje-darželyje atliktas tyrimas „Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo svarba ugdant 4-5 metų amžiaus vaikus“ parodė, kad kiek didesnė dalis ugdytinių tėvų niekada arba labai retai kreipiasi norėdami gauti informacijos ar pagalbos, kuriant vaikų edukacinę aplinką namuose, o mokytojai labai retai kreipiasi pagalbos, kuriant edukacinę aplinką vaikams grupėje. Todėl, remiantis šiuo tyrimu, buvo nuspręsta stiprinti mokytojų, kitų pagalbos vaikui specialistų ir šeimos bendradarbiavimą.

Šiandien susidariusi atmosfera, kai abi pusės (tėvai ir mokytojai), atrodo, nelabai nori suprasti, koks iš tikro turi būti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas, kas, kiek ir kam turi padėti. Pagrindinės problemos, trukdančios efektyviam bendradarbiavimui, yra šios:

• Reti ir netikslingi tėvų ir auklėtojų susitikimai. Dažnai aptariami tik mokymosi ir drausmės klausimai, piniginiai dalykai, o pedagoginiam švietimui bendra tėvų auditorija retai panaudojama.
• Prastas tėvų požiūris į mokyklą/darželį ir mokytojus/auklėtojus. Tėvai dažnai į auklėtojus žiūri vaiko akimis, o vaikai, ypač judresni ar delinkventiško elgesio, gali parsinešti namo nusiskundimų, kurie formuoja neigiamą tėvų nuomonę.
• Tėvų nenoras ar nesugebėjimas auklėti savo vaikų. Dažnai tėvų auklėjimas apsiriboja vaiko sveikatos ir mitybos klausimais, kur kas mažiau rūpinamasi psichiniu bei dvasiniu vaiko vystymusi.
• Nepakankama tėvų pedagoginė kultūra. Neturėdami pedagoginės patirties, reikiamų žinių, tėvai kartais nesugeba efektyviai perteikti vaikams svarbių charakterio savybių ar pasaulėžiūros principų.
• Nesuderinti reikalavimai, kuriuos mokytojai ir tėvai kelia vieni kitiems. Skiriasi kiekvienos šeimos tikslai ir vertybės, be to, egzistuoja abipusis nepasitikėjimas.
• Grynai psichologinės priežastys. Mokytojai/auklėtojai kartais neįvertina tėvų pagalbos tiek mokymo, tiek auklėjimo srityje.
• Neįvairios auklėtojo ir šeimos bendradarbiavimo, pedagoginio tėvų švietimo formos. Tai riboja galimybes efektyviai bendrauti ir spręsti problemas.
• Tėvai nėra tikri darželio ar mokyklos šeimininkai, auklėtojų pagalbininkai. Trūksta įsitikinimo tėvų aktyvo reikalingumu ir naudingumu.

Apibendrinus išvardintus trūkumus, norisi prisiminti A. Faber ir E. Mazlish žodžius: „Tėvų ir mokytojų pastangos bus veltui, jei jie nesujungs savo jėgų ir kartu nesinaudos tais metodais, kurie padėtų įgyvendinti jų geranoriškus siekius“. Taigi viena aišku, kad, siekdami remti vaikų mokymąsi ir tobulėjimą, tėvai ir mokytojai turi veikti išvien, negalima pasiekti gerų rezultatų atsiskyrus nuo šeimos, ypač tokiu metu, kai socialinėje aplinkoje ryškus laisvės ir atsakomybės nesupratimas arba neteisingas interpretavimas. Būtina jausti atsakomybę bendram darbui, visą laiką norėti, kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti.

Efektyvaus bendradarbiavimo strategijos ir formos

Norint įveikti iššūkius ir sukurti veiksmingą partnerystę, reikia aktyviau dirbti šviečiamąjį darbą - skatinti tėvus vis labiau domėtis savo vaikais ir jų ugdymu, propaguoti pažangiausius ugdymo metodus ir būdus, suteikti tėvams kai kurių praktinių žinių. Pedagogai turėtų būti tėvų konsultantai, privalantys juos išmokyti elgesio keitimo būdų, tuomet ir tėvai tai galės pritaikyti, keisdami savo ir vaikų elgesį.

Bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais programa darželyje parengta vadovaujantis LR švietimo įsakymo 2 straipsniu („Mokyklos bendruomenė - vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti asmenys, siejami toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų“) ir 65 straipsniu („Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme“). Programą parengė specialiai sudaryta mokytojų ir tėvų darbo grupė.

Rengiant bendradarbiavimo su šeima programos veiksmų planą, buvo atsižvelgiama į tai, kad svarbu kurti kokybišką tėvų informavimo sistemą, kuri leistų suformuoti ugdymo įstaigos ir šeimos partnerystę. Taip pat svarbu kurti tėvų skatinimo strategijas, šviesti tėvus, nes tėvai vertina profesionalumą, tikisi profesionalios informacijos, konsultacijų, svarbu kurti teigiamos komunikacijos aplinką grupėse. Programos sudarytojų nuomone, kuriant programą, ypač svarbu buvo galvoti apie efektyvius tėvų informavimo būdus, metodus ir formas. Informacija turi būti lengvai tėvams suprantama, greitai prieinama, aktuali, konkreti, aiški, teikiama sistemingai, periodiškai ir būti naudinga.

Informacinės ir bendravimo priemonės

• EDUKA dienynas: Viena iš naujausių, skatinančių efektyvų tėvų informavimą, bendravimą ir bendradarbiavimą su tėvais priemonių, įstaigoje pradėta naudoti EDUKA dienynas. Naudojant šį elektroninį dienyną, bus geriau tenkinami tėvų poreikiai ir interesai, tėvai lengviau susipažins su vaikų pasiekimais bei pažanga, tėvų informavimas darys teigiamą poveikį vaikų ugdymosi pasiekimams.
• Užrašai, keliaujantys iš darželio į namus ir atgal: Tinka, kai namiškiams stinga laisvo laiko arba neturi telefono. Tokiems užrašams tinka paprasti sąsiuviniai, kuriuos vaikai papuošia ir atsineša į darželį. Rašoma bent kartą savaitėje apie vaiko sėkmes ir padėties pokyčius.
• Informaciniai laiškai: Įrašomi renginiai, veiklos temos, kuo gali prisidėti tėvai, kaip tęsti temos plėtotę namuose.
• Šeimos kambarys: Jame gali būti įrengta biblioteka, žaislų, imami į namus, susirinkimų vieta. Būtina nurodyti laiką, kada kuo galima naudotis.
• Atmintinės tėvams: Įvairios atmintinės, pvz., „Atmintinė tėveliams“, „Patarimai tėvams“, „Gyvenimiški patarimai“ ir kt., skatina tėvus geriau pažinti savo vaikus, susimąstyti apie įvairias problemas, suvokti atsakomybę už vaikų auklėjimą ir ugdymą.

Tėvų įtraukimas į bendras veiklas

Ypač didelis dėmesys skiriamas ugdytinių šeimoms pažinti, tam tikslui siekiama įtraukti tėvus į bendras veiklas grupėse, organizuoti bendrus renginius, šventes, projektus, išvykas, popietes ir kt. Tam reikalingos įvairios pedagoginio švietimo formos: klausimų - atsakymų vakarai, disputai, dalykiniai žaidimai, reglamentuotos diskusijos, atvirų durų dienos, konsultacijos, konferencijos ir kt.

Tėvų susirinkimas yra viena iš svarbiausių šeimos ir ikimokyklinių įstaigų bendradarbiavimo formų. Labai svarbu, kad susirinkime dalyvautų kuo daugiau tėvų. Tai priklauso ne tik nuo tėvų pareigingumo, bet ir nuo to, kaip tėvai yra kviečiami į susirinkimą. Tai gali būti ne tik paprastas skelbimas lentoje, nurodant datą bei dienotvarkę. Tėvus labiau sudomina, pavyzdžiui, pačių vaikų paruošti kvietimai, į kuriuos auklėtoja įklijuoja kvietimo tekstą. Puikus būdas sukviesti daugiau tėvelių į susirinkimą - tai vaikų dalyvavimas: įvairūs koncertėliai, spektakliukai, išmoktų eilėraščių deklamavimas ir t.t. Į tokį susirinkimą paprastai susirenka beveik visi tėvai, netgi ateina seneliai ir močiutės.

Susirinkimo sėkmė priklauso ir nuo vietos (patalpos) paruošimo. Grupėje surengta vaikų piešinių, darbelių paroda leidžia tėveliams apžiūrėti vaikų aplankus su kelių metų vaikų piešiniais, palyginti juos, pasigrožėti. Taip pat susirinkimo sėkmė priklauso ir nuo pasirinktos susirinkimo temos aktualumo, todėl auklėtoja apmąsto, kas šiuo metu tėvams yra svarbiausia, kas jiems labiausiai rūpi. Pavyzdžiui, pranešimas apie sėkmingą vaikų adaptaciją įstaigoje ar apie tėvų ir pedagogų įtaką, skatinant vaikų kalbos raidą, gali būti labai aktualus.

Pabrėžtina, jog kalbos ugdymas - tai nenutrūkstamas procesas. Tik aktyvus šeimos ir įstaigos pedagogų bendradarbiavimas, bendras naujų idėjų, pasiūlymų įgyvendinimas leis pasiekti kokybiškų pokyčių vaiko kalbos raidoje. Ugdant vaikus labai svarbu suvokti, jog vaikai nežiūri į pasaulį suaugusiųjų akimis, todėl pedagogai ir tėvai privalo išmokti žvelgti jo akimis. O šiais laikais tėvai mažokai atranda laiko savarankiškai studijuoti pedagoginę - psichologinę vaiko auklėjimui bei ugdymui skirtą literatūrą. Todėl pedagogai ir turi ateiti į pagalbą organizuojant tėvų pedagoginį švietimą.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir kontekstai

Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Gairėse pateikiama ir nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Tai apima:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuria džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą keliančią aplinką, akcentuoja patį kūrybos procesą, leidžia vaikams eksperimentuoti ir išreikšti save.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Vaikų pasiekimų vertinimas ir informacijos teikimas tėvams

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”, kuriame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Pavyzdžiui, pasiekimo sritis „Mūsų sveikata ir gerovė“ apima tokius gebėjimus kaip mityba, higiena ir saugus elgesys.

Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesio. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.

tags: #ikimokyklines #istaigos #santykis #su #seima

• Apie aktyvumą ir sveikatą vaikams Šarkuvoje
• Kaip sportininkės suderina motinystę ir olimpines ambicijas?
• Kaip placenta užtikrina vaisiaus vystymąsi?
• Universalus ryžių salotų receptas
• Ignalinos krašto olimpietis