Maisto netoleravimo testas vaikams: kada jis reikalingas ir kaip atliekamas?

Daugelis tėvų, susidūrę su vaikų sveikatos problemomis, tokiomis kaip bėrimai ar virškinimo sutrikimai, pradeda svarstyti apie maisto netoleravimo testus. Tačiau svarbu suprasti, kad egzistuoja du skirtingi tyrimai: maisto alergijos ir maisto netoleravimo testas. Nors abu tyrimai susiję su reakcija į maistą, jų mechanizmai ir indikacijos skiriasi.

Maisto alergija vs. maisto netoleravimas

Maisto alergija - tai ūmi organizmo reakcija į tam tikrą maisto produktą, kurioje dalyvauja imuninė sistema. Dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia greitai - per kelias minutes ar valandas po produkto suvartojimo. Tai gali būti dilgėlinė, odos paraudimas, kvėpavimo pasunkėjimas, o kartais net pavojingos gyvybei reakcijos. Alergijos atveju su kraujotakoje esančiais kompleksais kovojantys IgE antikūnai sukelia ūmią organizmo reakciją.

Maisto netoleravimas, kita vertus, yra reakcija į maistą, kurioje imuninė sistema nedalyvauja. Simptomai gali pasireikšti vėliau - po kelių valandų, paros ar net ilgiau, ir dažnai būna lėtinės eiga. Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas, viduriavimas, galvos skausmai, nervingumas ar paraudimas. Svarbu paminėti, kad žmonės, netoleruojantys tam tikro produkto, kartais gali suvalgę nedidelį jo kiekį nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų.

Virškinimo sistemą sudaro ne tik skrandis, bet ir žarnynas. Tam tikros ligos, tokios kaip celiakija, Krono liga, opinis kolitas, ar įvairūs dirgikliai laikui bėgant gali pažeisti žarnyno sienelių gleivinę. Dėl to ji tampa daug pralaidesnė, ir didesnis nesuvirškintų medžiagų kiekis patenka į kraujotaką. Sveika imuninė sistema šiuos kompleksus pašalina, tačiau jei nesuvirškintų medžiagų kiekis kraujyje nesumažėja, imuninė sistema nuolat su jais kovoja ir galiausiai pradeda silpti. Taip atsiranda jautrumas tam tikram maisto produktui.

Kada ir kaip atliekamas maisto netoleravimo testas vaikams?

Maisto netoleravimo testas vaikams gali būti atliekamas nuo 2 metų amžiaus. Jaunesniems mažyliams to daryti nebūtų tikslinga, nes IgG1, IgG2, IgG3 antikūnai į kūdikio organizmą patenka per placentą ir per motinos pieną. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu iki 1 metų, tuomet jo organizme šie antikūnai išlieka iki 3 metų. Tokiu atveju tyrimą būtų tikslinga atlikti mamai. Jei kūdikis nebuvo maitinamas motinos pienu, o gavo tik mišinukus, tuomet IgG antikūnai jo organizme išlieka iki 2 metų amžiaus.

Vienas iš plačiai žinomų tyrimų yra ImuPro. Tai gerai žinomas vokiečių produktas, kuris tiria specifinių IgG antikūnų kiekį kraujyje, reaguojant į konkrečius maisto produktus. ImuPro tyrimas atliekamas imunofermentinės (IFA) analizės metu, naudojant ELISA metodą. Šis tyrimas gali ištirti reakciją į iki 270 maisto produktų. Jo esmė - nustatyti padidėjusį jautrumą maistui ir parengti individualias mitybos rekomendacijas, padedančias rasti tinkamus produktus ir tiksliai nustatyti tuos, kurie provokuoja nepageidaujamas reakcijas.

ImuPro tyrimui imamas veninis kraujas. Prieš atliekant tyrimą nebūtina specialiai pasiruošti - galima valgyti, gerti ir naudoti kosmetiką.

Taip pat egzistuoja alergologiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti tikrąją alergiją maistui. Tokie tyrimai gali būti atliekami keliais būdais:

• Odos dūrio testas: Ant vaiko dilbio užlašinami skystų maisto alergenų ekstraktai, o tuomet odos paviršius praduriamas lancetu. Jei per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės, tai gali reikšti alerginę reakciją.
• Odos lopo testas: Maisto alergenai klijuojami ant neišbertos odos.

Alergijos testas vaikui, jei atliekamas privačiai, gali kainuoti virš 200 eurų. Nėra informacijos, kad šie tyrimai būtų kompensuojami nemokamai.

Kada maisto netoleravimo testas nėra tikslingas?

Kaip minėta, jaunesniems nei 2 metų vaikams maisto netoleravimo tyrimas nėra tikslingas. Tai susiję su IgG antikūnų patekimu į kūdikio organizmą per placentą ir motinos pieną. Šie antikūnai išlieka vaiko organizme tam tikrą laikotarpį, todėl tyrimų rezultatai gali būti klaidinantys. Šiuo atveju, jei kūdikis maitinamas motinos pienu, tikslingiau atlikti tyrimą mamai.

Gydymo ir rekomendacijų svarba

Jei nustatoma maisto alergija, alergologas padės sudaryti gydymo planą. Pagrindinis gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų produktų, kurių sudėtyje jis yra. Svarbu vengti ne tik tiesioginio alergeno, bet ir panašių maisto produktų toje pačioje maisto grupėje. Jei vaikas negali vartoti tam tikro maisto, svarbu užtikrinti, kad jis gautų pakankamai vitaminų ir mineralų iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, per maisto papildus.

Kai kurių lėtinių ir periodiškai pasikartojančių ligų atvejais, vaistai gali tik numalšinti simptomus. Viena iš tokių ligų priežasčių gali būti jautrumas maistui. Tokiu atveju, pakeitus mitybą, žmogaus savijauta gali žymiai pagerėti.

Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija, gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Taip pat, suderinus su gydytoju, po tam tikro laiko gali būti bandoma vėl duoti vaikui tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.

Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % vaikų, alergiškų pienui, šią alergiją “išauga”.

Svarbu atminti, kad gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad vaikas viduriuoja, gydytojas gali ištirti, ar priežastis nėra laktozės netoleravimas.

Žmogaus organizmas gali nepriimti kai kurių produktų, kuriuos atpažinti padeda jautrumo maistui testas. Jų atsisakius, numesti svorio gali tapti lengviau.

tags: #ar #tikslingas #vaikui #atlikti #maisto #netoleravimo

• istorinės Jėzaus gimimo aplinkybės
• vaikiški akinių lęšiai
• Muzikos, mokymosi ir žaidimų pasaulis vaikams
• Kada tinkamiausias metas tapti mama?
• Giminės medis vaikams: kelionė į šeimos istoriją