Mokytojo „supergalia“: meilė vaikams ir nuolatinis tobulėjimas skaitmeniniame amžiuje
Šiandienos visuomenėje, kurioje vis dažniau kalbama apie „Google“ kartą, neatsiejamą nuo modernių technologijų, kyla klausimas: ar dar Z kartos vaikams reikia mokytojo? Pradinių klasių pedagogės Aidos Audickaitės teigimu, mokytojo vaidmuo išlieka svarbus moksleiviams. Joks modernus kompiuteris, išmanusis telefonas ar robotas nepakeis žmogaus. Mokytojas, anot ekspertų, yra daugiau nei žinių teikėjas - tai mentorius, padedantis orientuotis informacijos gausoje ir ugdyti gebėjimą pritaikyti žinias praktikoje.
Mokytojo pašaukimas ir kelias į pedagogiką
Aida Audickaitė, dvidešimt šešerių metų mergina, trejus metus dirbanti mokykloje, nuo pat mažens svajojo mokyti vaikus. „Aš visa širdimi troškau tapti mokytoja. Gyvenime vadovaujuosi taisykle - viskas yra įmanoma“, - teigė ji. Baigusi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją, ji nedvejodama pasirinko pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą Lietuvos edukologijos universitete (LEU). „Didžiausias džiaugsmas yra įstoti ten, kur tau patinka. Studijuodama labai džiaugiausi, kad pradinio ugdymo specialistus moko ne tik teorijos“, - prisimena A. Audickaitė. Kiekvieną pusmetį vykdavo praktikos, kurių metu Vilniaus mokyklose studentai stebėdavo mokymosi procesą, asistuodavo pedagogams bei patys vesdavo pamokas. Anot A. Audickaitės, universitetas ir bakalauro studijos suteikė galimybę mokyti vaikus. „Besimokydama įgavau drąsos ir pasitikėjimo savimi, kaip mokytoja. Esu laimingas žmogus, nes mano svajonė išsipildė“, - tikino Vilniaus „Pažinimo medžio“ mokyklos pradinių klasių mokytoja.
Mokytojo „supergalia“: meilė ir autoritetas
A. Audickaitės teigimu, pedagogas turi mylėti ne tik savo darbą, bet ir vaikus. „Mano pamokose dominuoja partneriškas mokymasis, kuomet mokytojas yra mokinio pagalbininkas, tačiau tuo pačiu turi būti vaikams autoritetu“, - sako ji. Mokytoja vadovaujasi žymaus pedagogo Johano Heinricho Pestalocio mintimi: „Aš nežinau nei vieno metodo ir auklėjimo meno, kuris nesiremtų paprasta mano meile vaikams. Jokio kito metodo ir nenoriu žinoti.“ Su šia mintimi Aida drąsiai žengia kasdien į mokyklą. Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza patvirtino, kad mokytojavimas iš tiesų nebėra profesija, o supergalia, gyvenimo būdas ir vertybių sistema, kurią mokytojas turi perduoti mokiniams.
Kodėl mokytojo „supergalia“ yra tokia svarbi?
- Meilė vaikams: Tai pamatinė savybė, leidžianti kurti pasitikėjimą ir teigiamą mokymosi aplinką.
- Autoritetas: Mokytojas turi būti pavyzdys, į kurį vaikai norėtų lygiuotis ir kurio patarimais pasitikėtų.
- Pagalba ir mentorystė: Šiuolaikinis mokytojas padeda mokiniams orientuotis informacijos sraute ir kritiškai ją vertinti.
- Vertybių perdavimas: Be akademinių žinių, mokytojas ugdo moralines vertybes ir padeda formuotis pilnavertėms asmenybėms.
Mokytojas iš Kauno: „Dabar – pats geriausias laikas būti mokytoju“
Diskusijos apie mokytojo profesijos prestižą ir iššūkius
Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) aktyviai dalyvavo parodoje „Mokykla 2015“, kur lapkričio 6 d. kvietė diskutuoti, kodėl jauni žmonės (ne)nori siekti pedagogo profesijos, kaip kelti mokytojo profesijos prestižą ir kodėl bei koks pedagogas yra vertas didelės pagarbos. Diskusijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza pabrėžė, kad dabar ne tik mokykla, bet ir Švietimo ir mokslo ministerija yra „be sienų“, daug dirbama kartu. Nors ir planuojama mokytojams didinti atlyginimus, R. Zuoza mano, kad svarbus ne tik jis, bet ir metodinė parama.
Mokytojo įvaizdis ir jaunimo požiūris
Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė teigė, kad šiandien mokytojo įvaizdis panašesnis į banglentininko profesiją - reikia nuolat prisitaikyti prie kintančių srautų. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka atkreipė dėmesį į pedagogo supergalią - užsiėmimą papildomomis veiklomis ir darbą su jaunais žmonėmis. Pasak jo, dabartinėje visuomenėje mokytojas neapsiriboja tik pamokomis. „Mokytojas vienu metu kartais gali būti ir psichologas, ir beveik psichiatras. Ir drauge gali mokyti ne tik, pavyzdžiui, matematikos, chemijos ar istorijos, bet ir labai elementarių gyvenimo dalykų“, - sakė M. Zakarka. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jauni žmonės žiniasklaidoje nemato gražių pavyzdžių apie mokytojus, o naujienų portalų antraštės dažniausiai skelbia apie streikus ar nepasitenkinimą. M. Zakarka ragina pažiūrėti į tai jauno žmogaus akimis ir kelti klausimą, kokį mokytojo įvaizdį jis mato viešojoje erdvėje.
Diskusijų apibendrinimas:
- Jaunimo nenoras rinktis pedagogikos: Viena iš priežasčių - jaunimas nori greitų rezultatų, o mokytojo darbe greito rezultato dažniausiai nematome. Kita priežastis - socialinis statusas, kuris atrodo per žemas, o jaunimas nori gyventi geriau ir išlaikyti žmogišką orumą.
- Žiniasklaidos vaidmuo: Žiniasklaida dažnai akcentuoja neigiamus aspektus, o teigiamų istorijų apie mokytojų nuveiktus darbus trūksta.
- Pats mokytojų požiūris: Kartais patys pedagogai nuvertina savo profesiją, akcentuodami kitų profesijų privalumus.
Įtraukusis ugdymas ir ryšio svarba
Knygos „Nepraraskime savo vaikų“ autorius Gordonas Neufeldas teigia, kad tėvų galia auklėti vaikus kyla ne iš prievartos ar įgūdžių rinkinio, o iš tinkamai sureguliuotų santykių su vaiku, pagrįstų stipriu emociniu ryšiu - prisirišimu. Jei vaikas poreikių tenkinimo ieško ne pas tėvus, o kitur, tėvai praranda savo įtaką. Net ir svetimas žmogus gali tapti prisirišimo objektu, jei vaikas patiria artimumo trūkumą. Ši „supergalia“ - stiprus emocinis ryšys su vaiku - suteikia tėvams galią patraukti vaiko dėmesį, paskatinti jį geriems darbams, užsitikrinti jo pagarbą ir norą bendradarbiauti. Tai esminis veiksnys, lemiantis galią auklėti, mokyti ir daryti teigiamą įtaką savo atžaloms.
Įtraukusis ugdymas - ateities perspektyva
„Švietimas yra mūsų gyvenimo pagrindas. Jei augsime ir mokysimės su tais, kurie yra kitokie nei mes, būsime geriau pasiruošę pasauliui, kuriame yra įvairių žmonių, turinčių nevienodų gebėjimų, skirtumų ir panašumų“, - sako Bethel universiteto profesorė K. Įtraukusis ugdymas yra apie įvairius besimokančiųjų poreikius, jų pažinimą bei siekį užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui, nepaisant poreikių įvairovės ir vengiant bet kokios diskriminacijos. „Iš tiesų įtraukusis ugdymas yra ne tik apie šiuos vaikus, bet apie mus visus kartu, nuolatinį mokymąsi būti, gyventi, mokytis drauge, nepaisant jokių individualių skirtumų“, - teigia VDU Švietimo akademijos docentė L.
Technologijos ir mokytojo vaidmuo
Dr. Mindaugas Nefas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, teigia, kad šiandien mokytojo darbas gerokai pasikeitęs - tai nebe tik žinių perdavimas, o gebėjimas padėti mokiniui susigaudyti informacijos gausoje, atsirinkti svarbiausią ir išmokti taikyti žinias praktikoje. „Mokytojas jau nebėra tas, kuris tiesiog perduoda datas ir faktus. Šiandien jis turi padėti žmogui susiorientuoti pasaulyje, suprasti informaciją ir mokytis ją naudoti. Mokinys gali per 20 sekundžių rasti bet kokį atsakymą - įsijungia telefoną, paklausia „ChatGPT“, ir viskas. Todėl mokytojo vaidmuo tampa daug gilesnis - jis tampa mentoriumi, kuris padeda nepasiklysti“, - sako dr. M. Nefas.
Mokytojų kartų kaita ir tobulėjimas
Visgi, anot eksperto, Lietuva šiandien susiduria su vienu didžiausių iššūkių - mokytojų kartų kaita yra sustojusi. Mokyklose vis dažniau dirba pensinio amžiaus mokytojai, o jaunų pedagogų vis dar per mažai. „Be jaunų žmonių, be naujos energijos ir požiūrio, švietimo sistema toliau negalės vystytis“, - sako dr. M. Nefas. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į mokyklą šiandien galima patekti keliais skirtingais keliais: baigus pedagogikos bakalaurą ar magistrantūrą, pasirinkus profesines pedagogikos studijas ar mokytojų perkvalifikavimo programas. Tai leidžia tapti pedagogu tiek tiesiai po mokyklos, tiek ir pakeitus karjeros kryptį jau sukaupus profesinę patirtį. Valstybės finansuojamų pedagogikos specializacijų studentai turi galimybę gauti stipendijas, siekiančias 455 eurus per mėnesį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
