Ar krūtų implantai kenkia žindymui ir vaikams?
Nors žindymas krūtimi yra natūralus ir labai naudingas procesas tiek mamai, tiek kūdikiui, kai kurios moterys, turinčios krūtų implantus, nerimauja dėl galimų sunkumų ar neigiamo poveikio savo vaikams. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip krūtų implantai gali įtakoti žindymą ir ar jie kelia pavojų kūdikiui.
Krūtų implantai ir žindymo galimybės
Tyrimai rodo, kad moterys, turinčios krūtų implantus, rečiau žindo savo kūdikius. Dažniausia problema, susijusi su krūtų implantais - nepakankama pieno gamyba (ją minėjo maždaug 20 proc. moterų, kurioms buvo atlikta krūtų didinimo operacija). Atliekant krūtų didinimo operaciją implantai dažniausiai dedami tarp krūtinės ląstos sienelės ir krūties, vengiant kaip nors paveikti krūtų latakų ar pieno liaukų funkcionavimą. Bet jei pjūvis buvo atliktas aplink krūties areolę (tai rudas plotelis, supantis spenelį), problemų gali kilti, nes yra tikimybė, kad operacijos metu buvo labiau pažeisti pieno latakai arba nervai. Paprasčiau tariant, daugelio moterų, kurioms buvo atlikta krūtų didinimo ar bet kuri kita procedūra, organizmas gali pagaminti kažkiek pieno, tačiau ne visais atvejais bus patenkinamas visas kūdikio pieno poreikis. Tačiau gera žinia - jog laikui bėgant operacijos metu pažeisti pieno latakai gali ir vėl tapti funkcionalūs.
Labai svarbi yra pjūvio vieta. Implanto padėtis - krūtų implantas gali spausti liaukinį audinį taip trikdydamas pieno tekėjimą, jo gamybą. Liaukinio audinio kiekis, krūtų anatomija - moterims, kurioms operacinis gydymas atliekamas dėl tam tikros krūtų anatomijos, ypatingai mažų krūtų, dažnai yra anatomiškai neišsivystęs liaukinis audinys, todėl jos su žindymo sutrikimais susiduria ne dėl operacinio gydymo, o dėl buvusios krūtų liaukų patologijos.
Plastikos chirurgai teigia, kad jei moteris norės žindyti ir dės tam pastangas, ji galės tai daryti - su krūtų implantais ar be jų. Medicinos literatūroje nurodoma, kad krūtų implantai nėra kliūtis žindyti, ir tai patvirtina ne viena garsi moteris, neslepianti, kad naudojosi plastikos chirurgų paslaugomis, o po gimdymo sėkmingai žindė kūdikį. Ar moteris gali žindyti, priklauso nuo fiziologinių organizmo savybių, taip pat - nuo psichologinio moters nusiteikimo. Per krūtų didinimo operacijas dažniausiai implantai talpinami po raumenimis. Taip implantai “nesusisiekia” su pieno liaukomis ir nepažeidžia pieno latakų.
Teorinė galimybė, kad moteris negalės kūdikio maitinti krūtimi po krūtų didinimo operacijos išlieka tik tuo atveju, jei pjūvis atliekamas areolės srityje (kitaip vadinama „per spenelį”). Atliekant areolės pjūvį gali būti susilpninami nerviniai impulsai (spenelių jautrumas) bei dalinai pažeidžiami pieno latakėliai, per kuriuos išsiskiria pienas. Siekiant to išvengti, pjūvis dažniausiai atliekamas po krūtimi.
Chirurginio pjūvio vieta gali turėti įtakos maitinimui krūtimi. Jei pjūviai atliekami po krūtimi arba per pažastį, mažiau rizikos, kad jie pažeis pieno latakus ar nervus, svarbius laktacijai. O pjūviai aplink spenelį (periareoliniai) gali labiau pažeisti latakėlius, dėl to kartais kyla problemų norint maitinti krūtimi.
Taigi žindyti po taikyto krūtų operacinio gydymo galėsite, tik kruopščiau pasidomėkite apie galimus sutrikimus bei susiraskite žindymo konsultantę, kuri jums padės siekti sėkmingo žindymo.
Ar implantai kenkia kūdikiui?
Nerimą gali kelti ir pats faktas, kad žindančios mamos organizme yra svetimkūnių - silikoniniai krūtų implantai. Silikonas yra saugi medicininės paskirties medžiaga, ji nepatenka į motinos pieną, todėl net ir turint implantus žindyti yra visiškai saugu. Anot pašnekovo, pagrindinis nuogąstavimas kyla dėl paties implanto buvimo krūtyje fakto. „Iki šiol pasitaiko klaidinga nuomonė, esą implantas blokuos pieno gamybą. Tai - mitas. Šiuolaikiniai krūtų implantai dažniausi talpinami po raumenimis. Tai reiškia, kad niekaip nekontaktuos su pieno liaukomis, latakėliais ir nekenks pieno gamybai“- pasakoja dr. J. Dar vienas nerimo šaltinis - daugelio implantų sudėtyje esantis silikonas. „Ši medžiaga nepasižymi jokiu neigiamu poveikiu organizmui net implantui įtrūkus.
Priešingai nei daugelis moterų bijo, krūtų implantai neturi tiesioginės įtakos laktacijai. Taip yra todėl, kad krūtų implantai beveik visuomet įsodinami po krūtinės raumenimis - į krūtinės sieną, o ne į pačią krūtį, išlaikant minimalų implanto kontaktą su krūties liauka. Gijimo metu implantas „izoliuojamas“ - apgaubiamas minkšta kapsule, todėl su liaukos audiniais nekontaktuoja ir pakeisti pieno sudėties negali.
Viena dažniausių baimių, kurias pacientės išreiškia, yra vėžio rizika. BIA-ALCL (su krūtų implantais siejama anaplastinė didelių ląstelių limfoma) yra retai pasitaikanti vėžio forma, kuria gali susirgti moterys, turinčios krūtų implantus. E. Virbickaitės teigimu, tikslios priežasties, kodėl atsiranda šis vėžys, pasakyti negalima. „Tekstūriniai implantai gali iš tiesų padidinti anaplastinės didelių ląstelių limfomos riziką labiau, nei implantai lygiu paviršiumi. Taip yra todėl, kad nelygus, tekstūrinis implanto paviršius dirgina krūties audinius. Yra nustatyta atvejų, kai įvairūs tekstūriniai implantai atšaukti iš rinkos vien dėl šios rizikos.
Žindymo statistika Lietuvoje
Prieš kurį laiką Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje gimus naujagimiui, gimdymo namuose žindyti pradeda 98 proc. moterų, keturis mėnesius žindo 43,4 proc. mamų. Žindymo iki 6 mėn. trukmės rodikliai mūsų šalyje gerokai atsilieka nuo Europos, ypač Šiaurės šalių, rodiklių. Iki pusės metų Lietuvoje žindo 30,5 proc., tuo tarpu Norvegijoje - 84 proc., Švedijoje - 72 proc., Danijoje - 52 proc. moterų. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmą kartą gimdžiusios moterys rečiau teigė, jog žindys savo kūdikį, lyginant su pakartotinai gimdžiusiomis (atitinkamai, 84,1 proc. ir 92,1 proc.). Apsisprendimui žindyti buvo svarbus mamų amžius: nusprendusios nežindyti dažniau buvo jaunesnės nei 20 metų. Tokie tyrimo rezultatai gauti Kauno miesto gimdymo įstaigose atlikus anonimines moterų apklausas. Pirmą - septintą parą po gimdymo apklaustos 284 moterys. Tyrime dalyvavo 55,6 proc. pirmą kartą ir 44,4 proc. pakartotinai gimdančių moterų.
Kodėl verta žindyti kūdikį?
Motinos piene yra antikūnių ir unikalių medžiagų, padedančių kūdikiui kovoti su bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis. Kūdikiai, maitinami tik motinos pienu, rečiau serga infekcinėmis ausų, kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto bei žarnyno ligomis. Be to, tyrimai parodo, kad kūdikiai, maitinti karvės pienu pagrindu pagamintais mišiniais, daug labiau linkę į alergijas vaikystėje ir kai suauga. Motinos pienas lengviau virškinamas, jis apsaugo žarnyną nuo uždegimų, tokiu būdu neleisdamas nesuvirškintiems baltymams sukelti alergininių reakcijų. Žindymo metu motinos organizme išsiskiria hormonai, kurie mažina stresą ir padeda jausti atsipalaidavimą. Kūdikiui yra ypač svarbus artimas fizinis kontaktas. Kai kuriais atvejais žindymas net gali padėti motinai įveikti pogimdyminę depresiją. Vienas iš maitinimo krūtimi privalumų, kuris dažnai nėra svarstomas - jis nemokamas. Maitinant kūdikius dirbtinai, tenka pirkti ne tik mišinukus, kurie yra brangūs, bet ir buteliukus bei čiulptukus. Skubančioms motinoms maitinimas krūtimi yra tikras išsigelbėjimas, nes jis nereikalauja papildomo laiko - nereikia matuoti ir maišyti miltelių, plauti buteliukų, šildyti mišinukų prieš maitinant vaiką. Amerikos pediatrijos akademijos duomenimis, žindyti kūdikiai mažiau linkę į nutukimą.
Antraisiais metais vaikas iš 448 ml pieno gauna beveik trečdalį per parą jam reikalingos energijos, 43 proc. baltymų, 36 proc. kalcio, 75 proc. vitamino A, 76 proc. foliatų, 96 proc. vitamino B12, 60 proc. vitamino C. Mano nuomone tai yra pakankamai reikšmingi skaičiai, dėl kurių verta tęsti metinuko ir vyresnio vaiko žindymą. Jau nekalbant apie tai, kad mamos piene ir toliau išlieka imuniniai faktoriai, padedantys vaikui išlikti sveikesniam ir greičiau pasveikti, jeigu susirgo, kurių nėra jokiame kitame maiste. Tyrimai rodo, kad žindomi vaikai, kurie lanko dienos priežiūros įstaigas, serga rečiau ir trumpiau nei nežindomi. Todėl skubėti nujunkyti, nes mažylis eisi į darželį, irgi neverta. Tačiau tikrai verta mamai pačiai pasiimti savo vaiką iš darželio ir ten pabendrauti su visais sirguliuojančiais. Tokiu būdu mama gaus informaciją, su kokiais virusiais ar bakterijomis, grybeliais mažylis susidūrė ir kelionės namo metu, mamos kūnas jau pradės gaminti antikūnius, kad padėtų mažyliui išlikti sveikam. Taip pat tyrimai rodo, kad vaikai, kurie ilgiau žindomi, turi aukštesnį intelekto koeficientą. O neseniai apibendrinti ilgalaikio tyrimo Brazilijoje duomenys parodė, kad mėnuo žindymo atitinka 100 JAV dolerių didesnį atlyginimą sulaukus trisdešimties metų.Tačiau žindyti iki atžalos trisdešimtmečio tikrai nereikės - dauguma vaikų, kuriems leidžiama žįsti tiek, kiek jie nori ir nėra raginami atsisakyti žindymo anksčiau, atsisako krūties sulaukę 3-4 metų. Be abejo, mūsų visuomenėje, kurioje dauguma mamų nustoja žindyti jaunesnius nei metų kūdikius, tokie skaičiai gąsdina ir atrodo nenormalūs. Tačiau kas geriau žino, kas biologiškai yra normalu, jei ne kūdikis, kuriam nerūpi dirbtinės visuomenės normos? Jeigu mums tai atrodo nepriimtina, galbūt verta apsvarstyti, ar mūsų įsitikinimai tikrai turi racionalaus pagrindo, ar tai tėra tik išmoktos reakcijos?
Žindymo poveikis
Nėštumas ir žindymas bei svorio pokyčiai tiesioginės įtakos implantams neturi, tačiau jie turi didžiulę įtaką krūties audiniams - šie veiksniai dažniausiai krūtų formą paveikia neigiamai, nesvarbu, ar krūtys operuotos, ar ne. „Krūtys nėštumo ir žindymo metu neišvengiamai keičiasi, tačiau implantai lieka savo vietoje. Baigus žindyti liaukinio audinio natūraliai sumažėja, o prasitempusi krūtų oda nebesusitraukia. Dėl šios priežasties, jei krūtys po žindymo pasmunka, o moteris jau turi krūtų implantus, neretai užtenka atlikti tik krūtų pakėlimą - koreguoti pasmukimą, visiškai neliečiant implanto. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai baigus žindyti atsistato puiki krūtų forma ir jokios chirurgijos nereikia, tačiau šie atvejai retesni ir labiausiai priklauso nuo genetikos“, - sako G. Samulėnas.
Krūtų implantai ir maitinimas krūtimi
Ką turi valgyti ir ko turi vengti žindanti motina?
Visą žindyvės mitybą apibendrinantis sakinys galėtų būti toks “Žindanti mama turėtų maitintis įvairiu, sveiku, subalansuotu maistu“. Kava ir alkoholis tikriausiai į tokio maisto kategoriją nepatenka? Kofeino iš mamos organizmo į pieną patenka labai nedaug. Tačiau naujagimių organizmai labai lėtai kofeiną šalina, todėl mamai geriant daug kavos ar kitų gėrimų, turinčių kofeino, jis gali kauptis kūdikio organizme ir sukelti nepageidaujamus poveikius: nemiegojimą, dirglumą ir pan. Todėl nuo kofeino pirmaisiais mėnesiais verta susilaikyti, tačiau taip netruks visada. Jau pusės metų kūdikis šalina kofeiną iš organizmo tokiu pačiu greičiu kaip ir suaugęs žmogus. Tuomet kofeinas nebesikaups kūdikio organizme ir mama galės pasimėgauti puodeliu kavos. Dideli kiekiai kavos taip pat gali mažinti geležies kiekį piene.
Alkoholio mamos piene yra tiek, kiek ir kraujyje, todėl išgėrus didesnį kiekį alkoholio nėra prasmės pieną, pvz., nutraukti ir išpilti. Tenka laukti, kol mamos kepenys suskaidys ir pašalins alkoholį iš organizmo. Tyrimai rodo, kad retkarčiais išgerta taurė vyno (apie 200 ml) ar taurelė likerio (apie 50 ml) nekelia problemų žindymui ir žindomam kūdikiui. Alkoholio kiekis didžiausias mamos kraujyje ir piene praėjus maždaug 0,5-1 val. po išgėrimo, tačiau tai gali priklausyti ir nuo kitų aplinkybių. Po tokio kiekio išgėrimo rekomenduojama lukterėti 2 valandas prieš žindant arba sulaukti tokio laiko, kai mama jaučia, kad poveikis jos nervų sistemai praėjęs. Daugelis ekspertų nerekomenduoja gerti alkoholio dažniau nei 1-2 kartus per savaitę. Nors vis dar yra tikima, kad alkoholis gali paskatinti pieno gamybą, tyrimais nustatyta, kad yra priešingai...
Ne kartą esu girdėjusi pirmagimį pagimdžiusias mamas skundžiantis: neturiu pieno. Kaip yra iš tiesų? Kiek procentų moterų fiziologiškai negali maitinti krūtimi? Ką dažniausiai reiškia pasakymas: „neturiu pieno“? Dažniausiai mokslininkų įvardijamas skaičius kiek moterų negali turėti pieno yra vos 1-2 procentai. Tai moterys, kurios dėl fiziologinių ar anatominių priežasčių visai negali pagaminti pieno.Dalis moterų negali pagaminti pakankamai pieno, t.y. negali kūdikio išmaitinti išimtinai vien savo pienu pirmuosius šešis mėnesius. Pieno trūkumo priežastys dažniausiai yra anatominės ir fiziologinės: krūtys gali būti nepakankamai išsivysčiusios, gali sunkiai veikti endokrininė sistema, nuo kurios priklauso krūtų vystymasis ir pieno gamybos pradžia. Tačiau ir tokios moterys nėra „nurašytos“ - gamta stengiasi kaip galėdama mums padėti išauginti savo palikuonis, todėl kiekvieno nėštumo metu liaukinis audinys krūtyse, kuris gamina pieną, yra auginamas ir ruošiamas pieno gaminimui. Tie pokyčiai, kurie vyksta pirmo nėštumo metu, nepraeina be pėdsako - krūtys išlieka labiau pasiruošusios gaminti pieną nei buvo iki pirmojo nėštumo. Todėl antrojo nėštumo metu pieno gamybos procesas jau yra geresnės būklės. Kitaip tariant, su kiekvienu nėštumu moters organizmas yra vis geriau pasiruošęs gaminti pieną. Todėl mama, kuri neturėjo pakankamai pieno pirmajam kūdikiui, gali turėti jo pakankamai antrajam. Deja, mūsų kūnai laikui bėgant nejaunėja, žindymo sėkmei įtakos turi prasidėję senėjimo procesai ir gyvenimo būdas. Gali būti, kad vyresnio amžiaus moteris, kuri anksčiau sėkmingai išmaitino kelis kūdikius, vėliau patirs pieno nepakankamumą. Tačiau be šių nukrypimų, dalis visiškai sveikų moterų kartais vis tiek skundžiasi pieno trūkumu. Dažniausia to priežastis būna netinkamas pieno gamybos valdymas. Pirmosios dienos po gimdymo ir pirmosios 4-6 savaitės po gimdymo yra tas laikas, kai „užsakomas“ pieno kiekis, kurio reikės kūdikiui išmaitinti išimtinai motinos pienu pirmuosius 6 mėnesius. Todėl reikia žindyti dažnai, pagal naujagimio poreikį, dieną ir naktį, neduoti jokių mamos pieno pakaitalų, arbatėlių, čiultptukų; dirbtinai neilginti tarpų tarp maitinimų, mamai būti kartu su kūdikiu. Jeigu šiuo laikotarpiu elgiamasi netinkamai, pieno kiekio gali ir nepakakti tiek naujagimystės laikotarpiu, tiek ir vėliau. Todėl labai svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis ir kaip suprasti, kad naujagimiui pakanka mamos pieno, nes be reikalo duoti mamos pieno pakaitalai gali užsukti spirale žemyn besileidžiantį ratą, mažinantį pieno gamybą, kurio pabaigoje tenka liūdnai ištarti: „pienas baigėsi“... Taip pat tikriausiai yra ir dalis moterų, kurios nenori žindyti dėl kokių nors asmeninių priežasčių. Dalis jų taip ir pasisako, tačiau kita dalis, galbūt baimindamasi aplinkinių nepritarimo, savanorišką žindymo nutraukimą dangsto „pieno neturėjimu“.
Dėl kokių priežasčių gali dingti pienas? Esu girdėjusi ne vieną istoriją: viena mergina išsigando į namus įsilaužusių plėšikų ir nuo tada nebegali maitinti krūtimi, kita pasakojo apie „žirkles“, kai neva natūraliai „nukerpamas“ pieno tiekimas po trijų, šešių ar devynių mėnesių. Ką jūs manote? Priežasčių gali būti labai įvairių. Be jau aptarto neteisingo žindymo valdymo, prie pieno dingimo gali prisidėti hormoninės kontraceptinės tabletės, nėštumas, pervargimas, labai griežta dieta, ypatingai didelis fizinis krūvis ir stresas. Streso ar išgąsčio metu yra blokuojama ne pieno gamyba, o pieno ištekėjimas, kuriam įvykti reikalingas hormonas oksitocinas. Jis išsiskiria, kai esame atsipalaidavę, saugūs, taip pat tada, kai kūdikis žinda krūtį. Jeigu mama jaučia nesaugumą, baimę, stresą, pienui ištekėti bus daug sunkiau arba visai neįmanoma. O krūtyse likęs pienas stabdys tolimesnę pieno gamybą. Tokiais atvejais reikėtų ieškoti pagalbos, leidžiančios atsipalaiduoti ar kuriam laikui atsiriboti nuo problemų, kad būtų galima žindyti kūdikį. Dėl pieną nukerpančių “žirklių”, tai minėti laikotarpiai galėtų turėti ir kitus paaiškinimus. Apie trečią mėnesį gali išryškėti labai gausios savaiminės pieno gamybos, kuri pirmaisiais mėnesiais maskavo netaisyklingą žindymo valdymą, pasekmės. Gamta nemėgsta pertekliaus ir netaisyklingo žindymo valdymo atveju galiausiai sureguliuoja pieno kiekį į mažesniąją pusę. Kūdikis, pratęs prie greito pieno patiekimo be didelių pastangų, taip ir neišmokęs efektyviai žįsti, gali imti pykti prie krūties. Išvada - pieno “žirklės”. Taip pat tiek šis, tiek vėlesni laikotarpiai yra susiję su ypatingų, naujų gebėjimų atradimu: kūdikis ima aktyviai domėtis aplinka, išmoksta atsisėsti, judėti erdvėje ir tai gali jį atitraukti nuo valgymo. Daugelis pusmetinukų dienos metu būna tokie užimti, kad juos sunku įtikinti pažįsti pakankamai. Tačiau jie mielai valgo naktimis. O jeigu tėvai siekia išmokyti kūdikį miegoti naktį kuo daugiau, tokiu atveju pieno kiekis gali smarkiai sumažėti. Devintą mėnesį yra labai didelis socialinis šuolis kūdikio gyvenime, jis išmoksta skirti savus nuo svetimų, tai gali taip pat sukelti sunkumų ramiai žįsti. Dalis kūdikių gali sureaguotį į atsinaujinantį mamos vaisingumo ciklą. Žindymas pagal poreikį stipriai slopina mamos vaisingumo funkcijas, o pradėjus duoti kitą maistą situacija pasikeičia. Kai kurie kūdikiai gali sureaguoti į pasikeitusį pieno skonį, o mamos tai gali palaikyti pieno atsisakymu ar pieno kiekio sumažėjimu.
Ar motinos pienas gali būti per liesas? Ne. Mamos piene visada yra naujagimiui ir kūdikiui pirmąjį gyvenimo pusmetį reikalingas kiekis baltymų, riebalų ir angliavandenių. Tačiau neteisingai elgiantis kūdikis gali gauti nepakankamai riebaus pieno. Riebalų kiekis mamos piene keičiasi tuo metu, kai kūdikis valgo: pradžioje valgymo riebalų būna mažiausiai, valgymo eigoje pamažu daugėja, o riebiausią pieną mažylis suvalgo pačioje maitinimo pabaigoje. Todėl labai svarbu, kad kūdikiui būtų leidžiama žįsti tiek laiko, kiek jam reikia, o ne tiek, kiek kažkas iš šalies pasakė. Jeigu valgymo trukmė ribojama, nurodomas tikslus minučių skaičius, kiek kūdikis gali žįsti, tuomet jis gali gauti nepakankamai riebalų. Beje, pats riebiausias pienas būna praėjus pusvalandžiui po maitinimo pabaigos. Galbūt todėl daugelis kūdikių mėgsta po pusvalandžio paprašyti krūties dar kartą.
Naktinis maitinimas: už ar prieš? Kai kurių teorijų šalininkai pasisako prieš kūdikio žindymą naktimis. Panašu, kad ir tėvai susiskirstę į kelias stovyklas: vieni giriasi paliekantys kūdikį jo kambaryje visai nakčiai, kiti miega visi kratu vieni lovoje ir žindo mažylius per miegus, treti keliasi kelis per naktį pamaitinti, po to vėl guldo kūdikį į lovelę... Naujagimiui, kuris gimimo metu „atsijungė“ nuo visą parą nenutrūkstamo maitinimo sistemos yra labai svarbu valgyti dažnai, nedideliais intervalais tiek dieną, tiek naktį. Tai taip pat labai svarbu ir pakankamai pieno gamybai užsakyti. Vos gimusio naujagimio skrandis yra visiškai mažas, talpina vos kelis lašus. Pirmomis dienomis skrandis padidėja, tačiau mamos pienas yra greitai virškinamas, jau po 15 minučių skrandis gali būti pustuštis. Ilgiausias intervalas, kurį gali išlaukti naujagimis, kuris puikiai auga, ir nepradėti naudoti savo kūno atsargų, yra penkios valandos, tačiau ne kiekvienas naujagimis ar kūdikis gali ar turi tiek išlaukti. Žindymo dažnumas priklauso ir nuo to, kiek mama gali sukaupti pieno krūtyse, kol krūtys dar nepradeda stabdyti pieno gamybos. Vienoms moterims šis kiekis gali būti mažesnis, kitoms didesnis. Nuo to priklauso ir kaip dažnai kūdikis gali norėti žįsti. Mamos, kurios krūtys konkrečiu momentu gali talpinti mažiau pieno, kūdikis žįs dažniau, o mamos, kurios krūtys nestabdydamos pieno gamybos gali sukaupti didesnius pieno kiekius, kūdikis gali žįsti ir rečiau, taigi ir naktį išmiegoti ilgiau. Tiek pirmoji, tiek antroji mama gali pagaminti pakankamą pieno kiekį savo kūdikiui išmaitinti, tačiau jeigu pirmoji mama nuspręstų pritaikyti antrosios mamos kūdikio elgesio modelį saviškiui, pasekmės greičiausiai bus liūdnos: pieno kiekio sumažėjimas, kūdikis nepriaugs svorio ir teks imtis dirbtinių mamos pieno pakaitalų. Svarbu prisiminti, kad kūdikis per pirmąjį pusmetį turėtų padvigubinti gimimo svorį. Ką jūs darytumėte, jeigu jums per pusmetį reikėtų padvigubinti svorį? Tikriausiai keltumėtės valgyti ir naktį! Taip pat naujagimių ir kūdikių miegas yra kitoks, nei suaugusiųjų. Vienas naujausių tyrimų parodė, kad 6-12 mėnesių kūdikiai atsibunda naktimis net jeigu visą kalorijų normą suvartoja dienos metu. Kitais žodžiais sakant, tai reiškia, kad jie atsibunda ne dėl to, kad yra alkani, o dėl to, kad toks yra normalus jų miegas. Žinoma, galima išmokyti kūdikį išmiegoti visą naktį nepabundant ar bent jau nesukeliant tiek šurmulio, kad pabustų tėvai (pastarasis variantas yra labiausiai tikėtinas, kai tėvai sako, kad vaikas išmiega visą naktį), tačiau toks mokymas gali turėti neigiamas pasekmes vaiko vystymuisi, o kai kuriais atvejais ir pieno gamybai. Kartais raginama atsisakyti naktinio žindymo dėl dantų sveikatos. Svarbu suprasti kai kuriuos dalykus. Mamos piene yra daug antibakterinių medžiagų, o mineralinės medžiagos, esančios piene skatina dantukų sutvirtėjimą. Tačiau kitas maistas, kurį kūdikiams rekomenduojama pradėti duoti sulaukus pilnų 6 mėnesių, yra puikus maistas kariesą sukeliančioms bakterijoms. Beje, ir pačios bakterijos savaime neatsiranda kūdikio burnytėje, jomis jis užsikrečia nuo artimųjų, kurie jas nešiojasi burnoje, ir kurie aplaižo šaukštelį, kuriuo maitinamas kūdikis, ar čiulptuką ar kitais panašiais būdais. Kai valgomas kitas maistas, mamos pienas negali padėti išlaikyti dantukų sveikatos, todėl būtina valyti dantis. Ypatingai prieš naktį, po paskutinio košės valgymo, prieš einant miegoti.
Turbūt svarbiausia tai, kad žindymas mažina krūties vėžio tikimybę. Ir kuo ilgiau moteris žindo, tuo labiau tikimybė susirgti krūties vėžiu mažėja. Čia svarbus ir žindymo stažas: jei mama žindė kelis vaikus, tai kiekvieno vaiko žindymas padeda tą vėžio tikimybę sumažinti. Žindymas mažina gimdos, kiaušidžių ir gimdos gleivinės vėžio riziką. Taip pat žindymo dėka mažėja rizika susirgti osteoporoze, širdies ir kraujagyslių ligomis, reumatoidiniu artritu. Cukriniu diabetu sergančioms moterims žindymo metu reikia mažiau insulino, taip pat mažėja rizika susirgti antro tipo diabetu. Tiesa, išimtinai žindančioms moterims slopinama kiaušidžių funkcija ir daliai gali būti atidėtas vaisingumo sugrįžimas. Žindančios mamos lengviau meta svorį, nes pieno gamyba reikalauja papildomų energijos sąnaudų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
