Ar vaikai siurbia tėvų energiją: emocinis ryšys ir iššūkiai
Šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau diskutuojama apie energetinius mainus tarp žmonių. Nors oficialus mokslas į tokius teiginius žiūri atsargiai, buitiniame lygmenyje dažnai jaučiame, kad bendraudami su tam tikrais asmenimis tampame išsekę. Ar vaikai, ypač hiperaktyvūs, gali „siurbti“ tėvų energiją? Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Energijos „vampyrizmas“ ar emocinis egoizmas?
Liaudies medicinos atstovė Vilija Lobačiuvienė teigia, kad mes nuolat esame donorai arba vampyrai vieni kitiems. Tai esą vyksta net ir nesąmoningai. Profesorius Jurgis Brėdikis pritaria, kad energijos prasme vyksta nutekėjimas iš stiprios į silpną, o mintis yra pati galingiausia jėga. Visgi psichologas Olegas Lapinas siūlo į tai žvelgti racionaliau: „Energija pati savaime pas mus cirkuliuoja viduje, tai nei pagal fizikos, nei pagal medicinos dėsnius neskirta tam, kad ji spinduliuotų į išorę. Mes galime šildyti vienas kitą, bet taip tiesiogiai imti kažką iš kito - negalime.“
Pasak psichologo, kai po bendravimo jaučiamės išsekę, tai dažniausiai yra emocinio nesusikalbėjimo pasekmė. Jei žmogus, kuris informaciją reiškia emocijomis, bendrauja su logikos besilaikančiu žmogumi, abu jaučiasi tarsi išvarginti. Tokia dinamika ypač ryški šeimose, auginančiose hiperaktyvius vaikus.
Kaip išeiti iš toksiškų santykių?
Hiperaktyvūs vaikai ir tėvų kantrybės ribos
Pasitaiko atvejų, kad vaikai, net labai maži, reikalaudami dėmesio, elgiasi kaip energetiniai „vampyriukai“, sukeldami tėvams nemalonius jausmus. Profesorė S. Lesinskienė pabrėžia, kad hiperaktyvumas nėra tiesiog auklėjimo spraga - tai genų ir aplinkos sąveika. Tokie vaikai būna impulsyvūs, jiems sunku susikaupti, jie dažnai provokuoja konfliktus.
| Hiperaktyvaus vaiko elgesys | Patarimas tėvams |
|---|---|
| Dėmesio stoka | Naudokite vaizdinę medžiagą užduotims |
| Impulsyvumas | Būkite nuoseklūs ir ramūs |
| Perteklinė energija | Užtikrinkite fizinį aktyvumą |
Kaip atkurti balansą šeimoje?
Svarbiausia tėvams - suprasti, kad jų vaikas nėra „priešas“. Jei mažasis „vampyriukas“ elgiasi neramiai, su juo reikia praleisti daugiau laiko emocinės artumos atmosferoje. Labai svarbu, kad artumas būtų tiek emocinis, tiek fizinis: vaiką kuo dažniau stenkitės paglostyti, priglausti, pamyluoti. Tada jo elgesys darysis ramesnis.
Taip pat svarbu nepamiršti savo energijos išteklių. Tėvams, auginantiems kitokį vaiką, neišvengiamai teks ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su mokytojais ir ieškoti pagalbos sau. Neužsidarykite savyje: konsultuokitės su specialistais, kurie padėtų įvertinti esamą situaciją. Kiekvienas vaikas unikalus, todėl svarbu ieškoti individualių sprendimų, atsižvelgiant į jų poreikius ir charakterį.
Skyrybų poveikis ir tėvų vaidmuo
Tėvų skyrybos yra viena iš dažniau pasitaikančių krizinių situacijų, sukeliančių nerimą ir nesaugumo jausmą vaikams. Šiuo laikotarpiu svarbu vengti emocinio smurto ir patyčių. Psichologė Vaida Gabė primena: „Elgesys, kai iš tavęs tyčiojasi, nepriima, yra patyčios ir psichologinis smurtas.“ Svarbu, kad vaikas jaustų, jog tėvai, net ir išsiskyrę, išlieka palaikančia jėga.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
