Nors pandemijos laikai jau praeityje, 2025 metais COVID-19 virusas vis dar išlieka tarp mūsų ir yra laikomas sezonine kvėpavimo takų infekcija, panašia į gripą ar peršalimą. Vaikai dažniausiai serga besimptome arba labai lengva COVID-19 forma, o sudėtingesni ligos eigos atvejai yra itin reti. Statistikos duomenimis, koronavirusą ligoninėje reikia gydyti iki 2 proc. vaikų, o didžiausia tikimybė būti hospitalizuotiems kyla kūdikiams ir vyresniems nei 12 m. vaikams.

Virusas nuolat mutuoja, o viena naujausių COVID-19 atmainų - XFG, dar vadinama „Stratus“ - šiuo metu sparčiai plinta JAV ir daugelyje Europos šalių. Šis variantas pasižymi didesniu užkrečiamumu, tačiau dažniausiai sukelia lengvesnę ligos eigą, palyginti su ankstesnėmis COVID-19 bangomis. Mokslininkai pastebi, kad „Stratus“ turi tam tikrų mutacijų, kurios leidžia virusui lengviau prisitaikyti prie žmogaus imuninės sistemos, tačiau nesukelia itin agresyvios infekcijos.
Koronavirusinės infekcijos simptomai šiek tiek primena gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Dažniausiai COVID-19 užsikrėtę vaikai nejaučia jokių ligos simptomų. Kai pasireiškia, simptomai iš esmės panašūs į ankstesnius, o dabartinė „Stratus“ atmaina išlaiko tipiškus simptomus, būdingus viršutinių kvėpavimo takų infekcijai:
Pagrindinis skirtumas tarp COVID ir įprasto peršalimo yra simptomų trukmė, intensyvumas bei bendras nuovargis. Peršalimas dažniausiai prasideda greitai ir praeina per 2-3 dienas, tuo tarpu COVID infekcija dažniausiai vystosi palaipsniui, o simptomai gali tęstis ilgiau - net iki savaitės ar daugiau. Dar vienas požymis, padedantis atskirti šias infekcijas, yra stiprus jėgų trūkumas ir užsitęsęs nuovargis.
Jeigu vaikas turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 arba jeigu vaikui pasireiškė COVID-19 simptomai, reikėtų nedelsiant vaiką izoliuoti. Vaikui reikėtų laikytis atokiau nuo kitų šeimos narių, ypač jeigu drauge gyvena senyvo amžiaus ir/arba lėtinėmis ligomis sergantys artimieji. Jeigu vaiko būklė prasta, būtina stebėti jo savijautą.
Jeigu vaikui reikia atlikti tyrimus, nemeluokite, bet ir negąsdinkite. Vaikui lakoniškai, paprastai, perdėm nedetalizuojant paaiškinkite, kas bus daroma ir ko galima tikėtis. Padrąsinkite savo pavyzdžiu, suplanuokite apdovanojimą ar susitarkite su vaiku, kad išsityrę nuveiksite kažką malonaus.

Kai kuriems vaikams praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo COVID-19 virusu pasireiškia viso kūno uždegimas (MIS-C sindromas, angl. Multisystem Inflammatory Syndrome in Children). Jis gali paveikti daugybę skirtingų kūno sistemų, įskaitant plaučius, širdį, smegenis, inkstus, kraujagysles, odą, akis ir virškinimo traktą. Daugumai MIS-C sergančių vaikų pagerėja taikant specialią priežiūrą ligoninėje.
Tad jeigu COVID-19 virusu persirgęs vaikas praėjus 2-6 savaitėms po infekcijos staiga ima ūmiai karščiuoti arba jam pasireiškia kitų neraminančių simptomų (dažniausiai tai kvėpavimo sutrikimai, stiprus pilvo skausmas, mieguistumas, sumišimas ir kt.), reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba vykti į gydymo įstaigą.
Organizmo atsparumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip sunkiai žmogus perserga infekcija. Imunitetą galima stiprinti įvairiomis priemonėmis:
| Priemonė | Nauda |
|---|---|
| Vitaminas C | Padeda palaikyti normalų imuninės sistemos funkcionavimą. |
| Vitaminas D | Svarbus ne tik kaulams, bet ir imuninei apsaugai. |
| Žuvų taukai | Mažina uždegiminius procesus. |
Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, svarbu laikytis higienos - reguliariai plauti rankas, vengti artimo kontakto, vėdinti patalpas bei skiepytis pagal rekomendacijas.