Patys didžiausi mūsų pasaulio stebuklai dažniausiai vyksta nepastebimai ir natūraliai: šitaip ateina pavasaris, šitaip šviečia saulė, šitaip auga vaikai… ir kažkaip tarsi netyčia prabyla ta kalba, kuria kalba jų tėvai. Tačiau jei pavasaris ir saulė - dalykai visiškai nepriklausomi nuo mūsų valios, tai vaikų kalbėjimui tėvai visgi turi lemiamos įtakos. Ir paprasta bei natūralu tikėtis, kad mažylis prabils lietuviškai, būtų tik tuo atveju, jei vaikas gimęs šeimoje, kurioje abu tėvai lietuviai, jei lietuviška visa jį supanti aplinka.

Vaikai visą informaciją apie supantį pasaulį atranda patys, stebėdami aplinką, klausydamiesi kitų žmonių kalbėjimo ir mėgindami tai kartoti. Tai pats paprasčiausias ir lengviausias tiesioginis kalbos mokymosi metodas, kai visa kalbos srauto nešama gramatika tiesiog nusėda mažo žmogučio galvoje ir susidėlioja į aiškią ir tikslią sistemą. Be to, vaikams tai yra malonu, įdomu ir reikalinga - juk reikia susikalbėti su kitais vaikais, kad su jais žaistum! O tai, kas susiję su malonumais ir džiaugsmu, priimama ir įsisavinama kur kas paprasčiau, greičiau ir kokybiškiau.
Gyvenant kitakalbėje aplinkoje, pirmasis tėvų uždavinys būtų padaryti lietuvių kalbos „saleles“ vaikui ne varginančia prievole, o žaismingu malonumu. Jei norite, kad vaikas kuo geriau pramoktų kalbos namuose, nepraleiskite progos su juo pažaisti, pajuokauti, papasakoti kokį nors pokštą lietuviškai. Daugeliui vaikų patinka kurti, žaisti, fantazuoti, vaidinti - ypač jei tai daroma drauge su tėvais.
Mokant vaiką kalbos, mokymo priemonė yra praktiškai bet kas, iš ko jis gali pasisemti naujų žodžių, išgirsti sakinių. Štai keletas efektyvių būdų:

Tikriausiai pasitaiko situacijų, kuomet susimąstome - vaikas manęs neklauso. Tad, norint, kad tėvystė keltų pozityvias emocijas, visų pirma, tėvams svarbu pakeisti ir savo požiūrį. Psichologė Isabelle Filliozat isterijos apimtą vaiką pataria apkabinti. Tvirtas apkabinimas leis jūsų vaikui pasijusti saugiam ir mylimam. Taip pat ji pataria duoti savo vaikui užduotį, kuri atitiktų jo gebėjimus. Pririšdami vaiko vertę prie pasiekimų, darome jį priklausomą nuo jų, o tuo pačiu pažeidžiamą. Svarbu vaiką nukreipti teisinga kryptimi vengiant įsakinėjimo ir paliekant apsiprendimo teisę.