Skiepai naujagimiams Lietuvoje: svarba ir BCG vakcina

Visame pasaulyje pagrindinė profilaktikos priemonė nuo užkrečiamųjų ligų yra vakcina. Medikų teigimu, svarbu paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val., nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują. Taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Vakcina nuo hepatito B yra pirmoji, kuria skiepijamas naujagimis.

Antroji naujagimiams skiriama vakcina - nuo tuberkuliozės. BCG (Bacillus Calmette-Guérin) vakcina yra skirta apsaugoti nuo sunkių tuberkuliozės formų, ypač mažus vaikus. Lietuvoje šia vakcina pagal nacionalinį skiepų kalendorių skiepijami naujagimiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis primena, kad tuberkuliozė (toliau - TB) ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl nepakankamai susiformavusio imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, BCŽ vakcina naujagimius skiepyti kaip galima greičiau. K. Rudaičio teigimu, būtent gana aukšta susirgimo rizika lemia, kad naujagimių skiepijimo apimtys nuo šios infekcijos Lietuvoje viršija 90 proc.

Sergamumo atvejų ir mažėja, sergamumo tuberkulioze lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1700 naujų TB atvejų (iš jų vaikų TB - apie 80-100 atvejų, dešimtadaliui vaikų diagnozuojama atvira TB forma). Atsižvelgiant į nepalankią tuberkuliozės epidemiologinę situaciją, Europoje dar yra 11 šalių, kuriose vaikai skiepijami nuo šios ligos, tarp jų - ir Lietuva.

Kas yra BCG vakcina?

Tai gyvoji vakcina, pagaminta naudojant susilpnintą Mycobacterium bovis bakterijų kamieną. Patekusios į organizmą, susilpnintos bakterijos nesukelia ligos, tačiau paskatina imuninę sistemą gaminti antikūnus ir specifines imunines ląsteles, kurios vėliau padeda apsisaugoti nuo tikrojo tuberkuliozės sukėlėjo (Mycobacterium tuberculosis). Svarbu suprasti, kad BCG vakcina neužtikrina visiško imuniteto nuo užsikrėtimo tuberkulioze, tačiau ji ypač efektyviai apsaugo kūdikius ir mažus vaikus nuo sunkių, gyvybei pavojingų tuberkuliozės formų, tokių kaip tuberkuliozinis meningitas ar miliarinė (išplitusi) tuberkuliozė.

Kas ir kada skiepijami BCG vakcina?

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo tuberkuliozės skiepijami visi sveiki naujagimiai 2-3 parą po gimimo, prieš išvykstant iš gimdymo namų. Anksčiau buvo rekomenduojama skiepą kartoti vėlesniame amžiuje, tačiau pagal dabartines tarptautines ir Lietuvos rekomendacijas, rutininė BCG vakcinos revakcinacija nėra atliekama, nes nėra pakankamai įrodymų apie jos efektyvumą vyresniems vaikams ar suaugusiems, kurie jau buvo paskiepyti naujagystėje.

Ankstesnėje praktikoje 7 metų amžiaus vaikams buvo visuotinai atliekamas tuberkulino (Mantoux) odos mėginys, siekiant nustatyti, ar vaikas turėjo kontaktą su tuberkuliozės mikobakterijomis. Tačiau visuotinis 7 metų vaikų testavimas tuberkulino mėginiu šiuo metu Lietuvoje nėra privalomas. Patikra dėl tuberkuliozės infekcijos (latentinės formos) dažniausiai atliekama tik rizikos grupėms priklausantiems vaikams (pvz., turėjusiems kontaktą su sergančiu aktyvia tuberkulioze asmeniu, turintiems nusilpusį imunitetą, atvykusiems iš didelio sergamumo šalių). Sprendimą dėl patikros reikalingumo priima gydytojas. Kartais vietoj tuberkulino testo gali būti naudojami modernesni kraujo tyrimai (IGRAs).

Kada skiepyti negalima (kontraindikacijos)?

BCG vakcina, kaip ir kitos vakcinos, turi tam tikrų kontraindikacijų:

• Alergija bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai.
• Įgimtas ar įgytas imunodeficitas (pvz., ŽIV infekcija, piktybinės kraujo ligos kaip leukemija, limfoma).
• Gydymas imunitetą slopinančiais vaistais (pvz., chemoterapija, radioterapija, didelės kortikosteroidų dozės). Taip pat, jei kūdikio motina nėštumo metu gavo imunitetą slopinantį gydymą.
• Ūmi liga su karščiavimu (skiepijimas atidedamas, kol pasveiksta).
• Išplitusi odos infekcija.
• Teigiamas tuberkulino odos mėginys ar anksčiau diagnozuota tuberkuliozė.
• Tam tikros sunkios naujagimio būklės (sprendžia gydytojas).

Pastaba: Egzema paprastai nėra kontraindikacija, tačiau skiepyti reikia į sveiką odos plotą.

Kaip skiepijama ir ko tikėtis po skiepo?

Vakcina leidžiama į odą (ne po oda ar į raumenis!), dažniausiai kairiojo žasto viršutinėje dalyje. Kūdikiams iki 12 mėnesių leidžiama 0,05 ml dozė. Skiepo vietoje po kelių savaičių paprastai atsiranda nedidelis paraudimas ir sukietėjimas, vėliau - pūslelė, kuri gali pratrūkti ir palikti nedidelį randelį. Tai normali reakcija, rodanti, kad vakcina „prigijo” ir formuojasi imunitetas. Šios vietos negalima tepti jokiais tepalais ar dezinfekuoti, reikia saugoti nuo trynimo, leisti gyti natūraliai (galima pridengti sausu steriliu tvarsčiu, jei šlapiuoja). Gijimas gali užtrukti kelis mėnesius.

Mažiausiai 3 mėnesius po BCG skiepo negalima skiepyti į tą pačią ranką kitomis vakcinomis dėl galimo regioninių limfmazgių padidėjimo (limfadenito) rizikos.

Galimas šalutinis poveikis

Kaip ir po bet kurio skiepo, galimos nepageidaujamos reakcijos, nors sunkios pasitaiko retai:

• Dažnesnės (pasitaiko maždaug 1 iš 100): Nedidelis karščiavimas, pažasties limfmazgių padidėjimas (daugiau nei 1 cm), ilgiau neužgyjanti opelė ar pūlinukas skiepo vietoje, galvos skausmas.
• Retos (mažiau nei 1 iš 1000): Sunkios alerginės reakcijos (veido, kaklo tinimas, bėrimas, kvėpavimo sunkumai), limfmazgių uždegimas (limfadenitas), labai retai - išplitusi BCG infekcija (esant sunkiam imunodeficitui).

Pūlinys: Kartais dėl per stiprios reakcijos ar netinkamos injekcijos technikos (pvz., suleidus per giliai) skiepo vietoje gali susiformuoti pūlinys.

Komedikų teigimu, vaikams iki 2 metų didžioji dalis profilaktinių skiepų numatyta dėl to, kad turėtų apsaugą nuo išorinių virusų ir bakterijų, kurie gali būti perduodami iš aplinkos. Užkrečiamųjų ligų protrūkiai rodo, kad ne visi tėvai apsisprendžia savo vaikus skiepyti. O šios ligos gali būti valdomos skiepais. Tačiau dažnai bijoma nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Medikų teigimu, labiau bijoti reikėtų ne skiepo, o pačios ligos ir jos komplikacijų. Nedidelei naujagimių daliai - iki 2 proc. - vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos problemų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.).

Prieš vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai kiekvieną kartą turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.

Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parolito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko. Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2-4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau.

Tuberkuliozės skiepą (BCŽ) naujagimis gauna dar gimdymo namuose 2-3 gyvenimo parą. Šis skiepas yra vienkartinis, užtikrinantis nuo sunkių, mirtinų ligos formų, tokių kaip išsėtinė tuberkuliozė ar meningitas.

Gydytojų teigimu, svarbu paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val., nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują. Taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Pirmoji naujagimiams skiriama vakcina - nuo tuberkuliozės.

Pneumokokinė vakcina skirta apsaugoti nuo pneumokokų bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas. MMR vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, o šios ligos gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą ar nevaisingumą. ŽPV vakcina skirta 11 metų mergaitėms ir berniukams. Nuo praeitų metų rudens sezoninio gripo vakcina nemokamai pradėti skiepyti visi 2-7 metų (imtinai) vaikai. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti nuo gripo, jiems reikalingos dvi vakcinos dozės, antrąją galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių. Įkandus bet kokiam gyvūnui, vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės.

Gydytoja neonatologė V. Gedvilienė sako, jog vėliau skiepijami šešių mėnesių kūdikiai. Neskiepijami tik neišnešioti, sergantys sunkia infekcine liga, karščiuojantys naujagimiai. Pasveikę jie skiepijami. Anot V. Gedvilienės, mamos ir tėveliai yra labai sąmoningi - atsisakymo skiepyti naujagimius lygis yra labai nedidelis. Skiepyti nuo hepatito medikai ragina ypač dėl to, kad nėščiosios netiriamos nuo šios infekcijos. Skiepais siekiama užkirsti galimybę ligą perduoti iš motinos naujagimiui. Mat hepatito B simptomai gali ilgai nepasireikšti, todėl moterys dažnai nežino, kad serga. Gimdant infekuotai moteriai virusas patenka į naujagimių organizmą. Tad ankstyvas naujagimių skiepijimas yra efektyviausia hepatito B profilaktikos priemonė.

Medikai pastebi, jog dažniausiai vaikus skiepyti atsisako kitokio mąstymo, kito tikėjimo žmonės. Dažniausiai - save laikantys natūralistais, vegetarais, veganais. Atsisakiusioms skiepo mamoms tenka aiškinti, kodėl jų sprendimas klaidingas. Kiti mano, jog skiepuose esančios nuodingos medžiagos kenkia vaikui. Dėl to baimintis neverta, nes naujausios vakcinos yra labai išgrynintos ir saugios. Gydytoja V. Gedvilienė nesupranta manančiųjų, kad geriau vaikui susirgti ir įgyti imunitetą visam gyvenimui, nei skiepyti. Mat skiepai suformuoja imunitetą tik dešimčiai ar penkiolikai metų. „Bet nežinau, ar kas nori rinktis ligą - tuberkuliozę, kuri tikrai sunkiai, ilgai gydoma toksiškais vaistais, - stebisi V. Gedvilienė tokiu tėvų pasirinkimu. Yra ir manančių, kad skiepų vaikams yra per daug, o skiepijama - per greitai, kad skiepai gali „sujaukti“ vaiko imuninę sistemą. Egoistiškai nusiteikę tėvai argumentuoja, jog kai aplink visi pasiskiepiję, jo vaikas bus saugus ir neskiepytas. Gydytojos džiaugiasi, kad dauguma tėvų visgi skiepija savo vaikus. Tačiau pasitaiko, kad tėvai siekia išsiskirti, vaikosi madų ir skiepų atsisako.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tėvams baiminantis skiepo, gydytojai visuomet pataria labiau bijoti ligos. „Vaikai iki 2 metų gauna didžiąją dalį profilaktinių skiepų dėl to, kad gimsta neturėdami jokios apsaugos nuo išorinių antigenų, o susiduria su pasauliu, kuriame virusai gali persiduoti jau ir gimdymo metu. Žvelgiant toliau, jei šeimoje yra vyresnių brolių ar sesių, šeimą lankančių senelių ar kitų giminaičių, kurie taip pat neskiepyti, imuniteto neturintis kūdikis yra itin imlus užkrėtimams. Ligos pavojingiausios ne tik simptomais, bet ir komplikacijomis kalbant apie bet kurią infekcinę ar virusinę ligą, valdomą skiepais. Kūdikiai iki 1 metų yra pažeidžiamiausi“, - akcentavo D.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje 2022 m. turėjome užregistruotus 23 vaikų TB atvejus. Pernai BCŽ paskiepyta 93,20 proc. naujagimių, tačiau lieka dar 7 proc. Komplikacijos (opa, abscesas, limfadenitas, osteomielitas ir kt.) po BCŽ vakcinacijos yra retos, pavyzdžiui, 2023 m. jos pasireiškė tik 11 vaikų.

tags: #ar #skotija #skiepija #ka #tik #gimusius

• Akmens terapija būsimoms mamoms
• Sužinokite daugiau apie embrionų saugojimo reglamentavimą ir tarptautinę praktiką
• Emocinės ir elgesio problemos ikimokykliniame amžiuje
• Vaikų požiūris į aktorystę
• Žemaičių Naumiesčio mokykla