Ar reikia patarti suaugusiems vaikams: psichologinis požiūris į santykius

Visi tėvai jaudinasi dėl savo vaikų ateities, rūpinasi jų gerove ir auklėja juos pagal savo nustatytas taisykles. Tačiau psichologai pabrėžia, kad santykiai tarp tėvų ir vaikų yra nuolatinis mokymosi procesas, reikalaujantis taktiškumo, kantrybės ir supratingumo iš abiejų pusių. Nors tėvai labiau jaudinasi dėl nesutarimų su vaikais nei patys vaikai, svarbu suprasti, kad santykiai neišvengiamai vystosi ir keičiasi įvairiais gyvenimo etapais.

Tėvų ir vaikų santykių raida

Psichoterapeutė Viktorija Tarozienė išskiria bent tris suaugusių vaikų ir tėvų santykių etapus. Pirmuoju laikotarpiu, kai jaunas suaugęs žmogus tyrinėja gyvenimą, emocinis ir fizinis atstumas natūraliai didėja. Antrasis etapas - tai sugrįžimas į šeimą, kai susitinka suaugę lygiaverčiai asmenys, dažnai turintys bendrų tikslų, pavyzdžiui, auginant trečiąją kartą. Trečiajame etape akivaizdžiai aktualesni tampa rūpinimosi ir fizinės priežiūros klausimai.

Šiandien gyvename postmodernioje visuomenėje, kurioje šeimos nariai nebėra susaistyti gyvenamosios vietos ar bendro amato. Užaugo kartos, linkusios rūpintis savimi nesikliaudamos besąlygišku biologinės šeimos palaikymu. Todėl tėvų ir suaugusių vaikų santykius kai kuriais atvejais galime laikyti savotišku pasirinkimu, paremtu bendra istorija bei moraliniais argumentais.

Svarbiausios taisyklės ir klaidos

Psichologas Carl Pickhardt išskyrė pagrindines taisykles tėvams, padedančias ugdyti pasitikėjimą savimi. Svarbu suprasti, kad vaikai turi patys išmokti gauti tai, ko jiems reikia, be tėvų įsikišimo. Štai keletas esminių patarimų:

• Skatinkite savarankiškumą: Jei iš didelės meilės darysite viską už vaiką, jis niekada neišsiugdys ryžto ir bijos spręsti problemas pats.
• Gerbkite klaidas: Mokymasis iš klaidų ugdo pasitikėjimą savimi, jei tėvai paaiškina, kad klaida yra galimybė tobulėti.
• Venkite kontrolės: Kontrolė - kai vaikas neturi pasirinkimo teisės. Perdėtas rūpestis nepalieka vietos asmenybei augti.

Reikia neperžengti ribos ir nepradėti savo vaikui griežtai įsakinėti ar vadovauti. Tėvai neturi pamiršti, kad jie rodo pavyzdį, moko gyventi, kurti ir patirti dar neregėtus dalykus. Vaikų psichologas dr. Thomasas Gordonas pabrėžia, kad tokie veiksmai kaip pamokslavimas, kritikavimas ar įsakinėjimas suaugusiam vaikui veikia kaip barjeras, trukdantis efektyviai bendrauti.

Kaip kurti sveikus santykius?

Svarbu suprasti, kad už galutinius savo sprendimus esame atsakingi tik mes patys. Bandydami keisti tai, kas erzina, galime ramiai išsakyti, kaip jaučiamės dėl nuolatinių priekaištų ar įkyrių patarimų. Turbūt svarbiausia - abipusė pagarba ir noras suprasti, leidimas kitam žmogui būti kitokiam, nei esame mes.

Jei jaučiate, kad bendravimas su tėvais tampa nuolatiniu konfliktu ar nuoskaudų šaltiniu, verta kreiptis į specialistus. Šeimos mediacija arba psichologinės konsultacijos gali padėti rasti balansą tarp būtinybės būti savarankišku ir pagarbos savo šaknims. Atminkite, kad branda prasideda tada, kai suvokiame, jog mūsų tėvai - viso labo tik žmonės, darantys klaidų, kaip ir mes patys.

tags: #ar #reikia #patarineti #suaugusiems #vaikams

• vitaminai ir papildai besilaukiančioms
• Išsamus Navington kėdučių pasirinkimo gidas
• Daugiau apie plaučių uždegimą
• Iš ko sudarytas vaiko pasaulis
• Kelionė į praeitį: pasaulio stebuklai