Globos centro veiklos kokybės vertinimo klausimynas

Globos centro veiklos kokybės vertinimo tvarkos aprašas (toliau - Kokybės vertinimo tvarkos aprašas) nustato globos centro veiklos kokybės vertinimo (toliau - Vertinimas) paskirtį, principus ir organizavimo procedūrą. Globos centro veiklos kokybės vertinimas yra esminis aspektas užtikrinant tinkamą pagalbą tėvų globos netekusiems vaikams bei asmenims, norintiems jais rūpintis.

Vertinimą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas). Tai daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Vaiko globos organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405, Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56, ir Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28.

Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 (toliau - Projektas), Tarnybos vykdomo Projekto komanda globos centrų veiklos vertinimą ir stebėseną Projekto įgyvendinimo laikotarpiu atlieka vadovaujantis Projekto jungtinių veiklos sutarčių nuostatomis ir Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014 - 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo pertvarkos valdymo grupės patvirtintomis prioritetinėmis sritimis.

Kokybės vertinimo tvarkos aprašas

Kokybės vertinimo tvarkos aprašą reglamentuoja šie dokumentai ir teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymas, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas, Globos organizavimo nuostatai, Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1422, Laikinosios globos (rūpybos) nuostatai, Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28, ir Įvaikinimo organizavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 15.

Vertinimo Organizavimas

Planiniai globos centrų vertinimai atliekami pagal bendrą Tarnybos ir Departamento direktorių įsakymu patvirtintą planinį globos centrų vertinimo sąrašą, kuris tvirtinamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. Globos centro vertinimas gali būti atliekamas vietoje ir / ar nuotoliniu būdu. Globos centro vertinimą sudaro Tarnybos teritorinio skyriaus atstovų vizitas į globos centrą arba susitikimas su globos centro atstovais nuotoliniu būdu. Departamento atstovai atlieka globos centro vertinimą pasirinktinai: nuotoliniu būdu arba vietoje. Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus atstovai, atliekant globos centro vertinimą, pagal poreikį gali vykti vizitui į globos centrą.

Neplaninis vertinimas atliekamas pagal gautą anoniminį skundą (prašymą) dėl konkretaus globos centro galimai neteisėtų veiksmų, neveikimo ar netinkamai vykdomų funkcijų. Tarnybos direktorius tvirtina sąrašą Tarnybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurie atlieka globos centrų vertinimą (toliau - Sąrašas). Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Sąrašu, paskiria globos centro vertinimui atlikti ne mažiau kaip du Tarnybos teritorinio skyriaus atstovus, kurie neturi viešų ir privačių interesų konflikto su globos centru. Skiriami darbuotojai gali vertinti tik kitos savivaldybės teritorijoje veikiantį globos centrą.

Tarnybos teritorinis skyrius per dokumentų valdymo sistemą nukreipia susipažinti Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriui globos centro vertinimui pateiktus dokumentus. Tarnybos ir (ar) Departamento atstovai globos centro vertinimą atlieka pagal iš anksto sudarytą vizito planą: prisistato globos centro darbuotojams, pateikia vizito tikslą ir eigą, individualiai susitinka su darbuotojais, vadovu. Pagal poreikį galima gyvai susitikti arba nuotolinio ryšio priemonėmis susisiekti su globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar šeimynos dalyviais. Susipažįsta su globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų ar šeimynos dalyvių ir globojamų (rūpinamų) vaikų bylomis ir individualiais pagalbos planais, kitais globos centro dokumentais bei informacija, gali užduoti papildomus klausimus globos centro darbuotojams.

Vertinimo Metodai

Vertinimas vykdomas, analizuojant globos centro pateiktus dokumentus, atliekant užpildytame klausimyne pateiktos informacijos analizę ir viešai prieinamą informaciją apie globos centro veiklą, naudojant Socialinių paslaugų šeimai informacinės sistemos duomenis, Globos centrų informacinės sistemos duomenis, kasmetinę Tarnybos renkamą informaciją pagal nustatytus rodiklius. Vertinimas gali apimti nestruktūruoto interviu metu gautos informacijos analizę, pokalbio metu pateiktos informacijos analizę, globos centro teikiamų statistinių duomenų už vertinamąjį laikotarpį analizę, kitos globos centro pateiktos informacijos analizę, išorės subjektų pateiktos informacijos apie globos centro veiklą analizę.

Globos centras per nustatytą terminą užpildo globos centro vertinimo klausimyną ir elektroniniu būdu pateikia Tarnybai ir Departamentui. Tarnyba ir (ar) Departamentas gali globos centrui pateikti tikslinamųjų klausimų raštu ir (ar) žodžiu bei papildyti klausimyną informacija apie globos centro veiklas ar kita svarbia informacija nuotoliniu būdu ir (ar) interviu būdu vizito į globos centrą metu. Vertinimo metu gali būti vykdomas stebėjimas, paslaugų gavėjų apklausos žodžiu.

Tarnybos ir Departamento atstovai vizito metu, esant poreikiui, pildo globos centro vertinimo lentelę (4 priedas).

Vertinimo Rezultatų Apdorojimas

Tarnybos teritorinio skyriaus atstovai globos centro vertinimo akto projektą el. paštu pateikia Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo globos centro vertinimo pradžios. Tarnybos teritorinio skyriaus atstovai patikslina globos centro vertinimo akto projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir galutinai el. paštu pateikia Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriui. Tarnyba kartu su Departamentu el.

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ veiklos kokybės aspektai

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (toliau - PPI) kokybės politika yra PPI vidaus dokumentas, apibrėžiantis PPI vykdomos veiklos kokybės politikos valdymo tvarką, kuri apima misiją, viziją, vertybes, tikslus ir įsipareigojimus bei organizacines priemones gerinti vykdomos veiklos kokybę.

Paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės koncepcija

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės koncepcijos (toliau - Gyvenimo kokybės koncepcija) tikslas - apibrėžti, kaip VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro paslaugų gavėjai individualiai suvokia ir vertina savo gyvenimo kokybę bei išmatuoti subjektyvų klientų gyvenimo kokybės vertinimo pokytį Globos centro teikiamų paslaugų kontekste. Globos centro klientų gyvenimo kokybę yra svarbu apibrėžti siekiant suprasti, kaip klientai vertina skirtingų gyvenimo sričių atitikimą jų poreikiams ir lūkesčiams, įstaigos teikiamų paslaugų kontekste bei įvertinti, kaip teikiamos paslaugos prisideda prie paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimo. Koncepcijoje yra išskiriama paslaugų gavėjų vaikų gyvenimo kokybė bei suaugusių paslaugų gavėjų (globėjų, įtėvių, šeimynos dalyvių, budinčių globotojų, besirengiančių jais tapti) gyvenimo kokybė.

Siekiant įvertinti Globos centro paslaugų gavėjų subjektyvų gyvenimo kokybės suvokimą, naudojami tokie gyvenimo kokybės matavimo instrumentai kaip darbuotojų atliekamas stebėjimas, vertinimas (prieš darbo pradžią ir pabaigus darbą su vaikais), anketinė apklausa (viena vaikams, kita suaugusiems paslaugų gavėjams, atliekama ne mažiau kaip kartą per metus).

Paslaugų gavėjų įgalinimo koncepcija

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ Globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įgalinimo koncepcija apibrėžia Globos centro darbuotojų taikomas priemones teikiant socialines paslaugas, kuriomis daromas paslaugų gavėjui poveikis formuojant galios santykius: įsitraukimą, dalyvavimą, sąmoningumą ir autonomiją, užtikrinant, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, informacinė, psichosocialinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.

Įgalinančios aplinkos kūrimas - organizacijoje yra ilgalaikė ir nuolatinė veikla. Neretai, globėjai ar įtėviai, susidūrę su problema kreipiasi į specialistus ir mano, kad netinkamas vaiko elgesys ar kitos, su vaiku susijusios, problemos bus išspręstos suteikus pagalbą vaikui. Tačiau dažnai vaiko elgesys yra tiesiogiai susijęs su aplinka, kurioje vaikas auga, todėl vienas iš pagrindinių specialisto uždavinių - įgalinti vaiko globėją pamatyti savo auklėjimo įgūdžių kokybę, įvertinti savo gebėjimus tvarkytis su iškilusiomis problemomis ir spręsti konfliktines situacijas savarankiškai. Daug dėmesio skiriama paties globėjo elgesiui koreguoti, ugdyti empatiją, suprasti ir atliepti ne tik fizinius, bet ir emocinius vaiko poreikius. Įžvelgti savo resursus tvarkytis kasdienėse situacijose be specialistų įsikišimo.

Įvertinus problematiką, vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, yra skiriamas psichologas, tačiau su vaiku dirbantis specialistas visada įtraukia į procesą ir suaugusiuosius, auginančius vaiką, organizuoja konsultacijas, teikia rekomendacijas, suteikia grįžtamąjį ryšį apie rezultatus dirbant su vaiku. Individualaus įgalinimo esmė - nuolatinėmis paslaugų gavėjo pastangomis, suvokiant savo gebėjimus, pereiti iš pasyvios būklės į aktyviąją.

Individualaus įgalinimo veiksmai ir priemonės:

• Bendravimas su paslaugų gavėju veiksmingai ir atvirai.
• Dėmesio atkreipimas į paslaugų gavėjo asmenines patirtis.
• Dėmesio atkreipimas į paslaugų gavėjo socialines, psichologines ir emocines problemas.
• Paslaugų gavėjo supažindinimas su jo teisėmis ir kaip galima jomis naudotis.
• Pagal individualius poreikius, paslaugų gavėjui ar jo šeimai parengiamas individualus pagalbos planas, išsikeliami uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti.
• Paslaugų gavėjas išsako savo nuomonę, akcentuodamas savo poreikius ir siekius, prisiima atsakomybę už save ir savo veiksmus.
• Suteikiama galimybė paslaugų gavėjui laisvai rinktis įgalinančias priemones.
• Motyvuojama, palaikoma ir skatinama paslaugų gavėją stiprinti savo gebėjimus ir tikėti savo jėgomis.
• Konsultuojama, suteikiama informacija paslaugų gavėjui aktualiais klausimais.

Individualų įgalinimą rodantys požymiai:

• Motyvacija būti įgalintam.
• Informatyvumas, produktyvumas.
• Dalyvavimas sprendimų priėmime.
• Pasitikėjimas savimi, gebėjimas pasirūpinti savimi.
• Tinkamo elgesio įgūdžiai, atvirumas.
• Pozityvus, į problemos sprendimą orientuotas požiūris.
• Komunikacija, bendradarbiavimas.
• Grįžtamasis ryšys.

Paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą politika ir procedūros

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą politikos ir procedūrų aprašu (toliau - Aprašu) siekiama užtikrinti visapusišką paslaugų gavėjų įtraukimą į įstaigos vykdomas veiklas, jų planavimą, numatytų veiklų ir priemonių įgyvendinimą ir veiklos rezultatų vertinimą.

Paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą būdai:

• Poreikių vertinimas ir pagalbos plano sudarymas: Paslaugų gavėjai turi galimybę žodžiu, raštu ar kitokiu komunikacijos būdu išreikšti savo poreikius ir dalyvauti poreikių vertinimo ir pagalbos plano kūrimo procese. Paslaugų gavėjai pasirašo poreikių vertinimo ir pagalbos planavimo formą taip išreikšdami savo dalyvavimą ir sutikimą.
• Dalyvavimas renginiuose: Paslaugų gavėjai turi galimybę dalyvauti Globos centro organizuojamuose renginiuose; mokymuose; paskaitose; vaikų stovykloje. Kartą per metus paslaugų gavėjų prašoma užpildyti paslaugų gavėjų apklausos anketą apie paslaugų naudą, efektyvumą, pasitenkinimą globos centro teikiamomis paslaugomis, paslaugų gavėjų teisių užtikrinimą, įsitraukimą į poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą, taip pat prašoma pateikti nuomonę, kokių paslaugų ar mokymų, renginių pageidautų. Paslaugų gavėjai turi galimybę užpildyti apklausą ir įvertinti organizuojamus renginius, mokymus, paskaitas (kuriems reikalinga registracija), ir suteikti grįžtamąjį ryšį apie juos.
• Skundai, prašymai, pranešimai: Paslaugų gavėjai turi galimybę raštu, žodžiu ar elektroniniu būdu teikti skundus, prašymus ir pranešimus pagal „Skundų, prašymų ir pranešimų nagrinėjimo tvarkos aprašą“, kurie yra registruojami ir nagrinėjami atitinkamame gautų dokumentų žurnale.
• Įsitraukimo vertinimas.

Paslaugų gavėjų įtraukimo į individualaus planavimo proceso procedūra

Globos centro paslaugų gavėjų įtraukimo į individualaus planavimo proceso procedūra numato, kaip paslaugų gavėjai yra įtraukiami ir dalyvauja pagalbos planavimo procese. Pagalbos planas yra pagrindinis darbo su paslaugų gavėjais bei pagalbos planavimo, teikimo ir vertinimo dokumentas, kuriame atsispindi siekiami tikslai, uždaviniai, pagalbos priemonės, įsipareigojimai, terminai bei juos vykdantys asmenys. Pagalbos poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą kartu su šeima atlieka globos koordinatorius pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais.

Poreikių vertinimas:

• Globos koordinatorius (pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais) užmezga kontaktą su globojamu (rūpinamu), prižiūrimu, įvaikintu vaiku, jo globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, įtėviais bei su kartu gyvenančiais jų šeimos nariais ir įvertina visus globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko individualius sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiuosius ir kitus poreikius, atsižvelgdamas į globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje.
• Atliekant poreikių vertinimą, išskiriamos globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko, globėjo (rūpintojo), budinčio globotojo ar įtėvių ir kartu gyvenančių šeimos narių stiprybės ir silpnybės tenkinant konkretų poreikį, atsižvelgiama į šeimos siūlymus ir nuomonę.

Plano sudarymas:

• Remiantis surinkta informacija sudaromas pagalbos planas.

Pagalbos plano peržiūra:

• Pagalbos planas peržiūrimas atsiradus reikšmingoms aplinkybėms ar iškilus naujiems pagalbos poreikiams, kurie turi įtakos pagalbos plano įgyvendinimui arba kokybiškam paslaugų teikimui.

Paslaugų gavėjų įsitraukimo į individualaus planavimo procesą rezultatai vertinami remiantis paslaugų gavėjų ir specialistų vertinimu. Paslaugų gavėjai vertina savo įsitraukimą į pagalbos planavimą kartą per metus užpildydami paslaugų gavėjų apklausos anketą. Globos koordinatoriai paslaugų gavėjų įsitraukimą vertina pagal nustatytus kriterijus naudodami „šviesoforo principą“ („žalia“ - įsitraukia, „geltona“ - iš dalies, „raudona“ - neįsitraukia).

VšĮ "Pagalbos paaugliams iniciatyva" globos centro nuolatinio tobulinimosi ir mokymosi sistema

VšĮ "Pagalbos paaugliams iniciatyva" Globos centro nuolatinio tobulinimosi ir mokymosi sistema skirta sistemiškai, nuosekliai ir periodiškai planuoti paslaugų teikimą, įgyvendinti paslaugų teikimo procesus, analizuoti ir palyginti paslaugų teikimo rezultatus bei nusimatyti tobulinimosi veiksmus. Siekiant tenkinti paslaugų gavėjų, Globos centro darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių poreikius bei lūkesčius ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, periodiškai analizuojamas, vertinamas ir gerinamas paslaugų teikimas, jų naudingumas, prieinamumas, keliama darbuotojų kvalifikacija bei peržiūrimi veiklos rezultatų ar paslaugų teikimo rodikliai.

• Planuojamas bendradarbiavimas su partneriais, finansuotojais ar kitomis suinteresuotomis šalimis.
• Numatoma konkrečios paslaugų kokybės gerinimo ir organizacijos aplinkos, t.y. mikroklimato, infrastruktūros ir pan.

Pagrindinis Globos Centro Veiklos Tikslas

Pagrindinis Globos centro veiklos tikslas - užtikrinti, kad visiems tėvų globos netekusiems vaikams, įvaikintiems vaikams, globėjų (rūpintojų) globojamiems (rūpinamiems) vaikams, šeimynoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, šeimynos dalyviams, globėjams (rūpintojams), įtėviams bei kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ar asmenims, norintiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.

Globos centras vykdo visas funkcijas, kurios išdėstytos Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28. Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba - prižiūrimo, globojamo (rūpinamo), įvaikinto vaiko, budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bei jų šeimos narių konsultavimo ir mokymo, atrankos, tarpininkavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba, psichoterapija, intensyvi pagalba, laikino atokvėpio paslaugos, budinčio globotojo vykdomos veiklos kokybės vertinimas, pasirengimo globoti vaikus vertinimas, taip pat ir pakartotinis, pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, patvirtintą VVTAĮT 2018 m. birželio 1 d.

Reikalavimai Globėjams ir Įtėviams

Norintys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką

Asmenys, norintys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą Pagrindinę dalį. Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus.

Asmens, norinčio globoti, reikalavimai:

• Ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.
• Jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai nebuvo nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.
• Kuris nėra teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
• Kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo atitinka aukščiau paminėtų 2, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytus reikalavimus, o kiti kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys - aukščiau paminėtų 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus.

Teisė įvaikinti

Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96. Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.

Įvaikinimo Procesas

Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Dokumentų Pateikimas ir Mokymai

Norint tapti globėju, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Reikalingi dokumentai: Prašymą, kuriame nurodote savo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį (-ius), elektroninį paštą (-us), pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį, kitą svarbią informaciją. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a), išduotus likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki prašymo dėl tapimo vaiko globėju (rūpintoju) pateikimo Tarnybos teritoriniam skyriui dienos; Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad Jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju (rūpintoju).

Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką. Fizinių asmenų, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju, šeimynos steigėju, dalyviu mokymai organizuojami pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą, patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. BV-112 „Dėl Globėjų ir įtėvių rengimo programos patvirtinimo“(toliau - Globėjų ir įtėvių rengimo programa). Globėjų ir įtėvių rengimo programa sudaryta iš pagrindinės programos ir specializuotos programos. Globėjų ir įtėvių rengimo programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą.

Psichologinė Pagalba

Globos centras teikia įvairias psichologines paslaugas tiek vaikams, tiek globėjams:

• Individualus konsultavimas: Padeda įveikti iškilusius sunkumus, tokius kaip nerimas, sutrikimai santykiuose, priklausomybės, netekties išgyvenimai.
• Vaikų konsultavimas: Padeda vaikams įveikti nerimą keliantį elgesį, sunkumus su draugais, šeimoje, mokykloje. Naudojamos įvairios priemonės: žaidimai, žaislai, piešimo priemonės.
• Globėjų šeimos psichologinis konsultavimas: Skirtas sunkumų šeimoje įveikimui. Į konsultacinį procesą stengiamasi įtraukti visus šeimos narius.
• Poros konsultavimas: Padeda identifikuoti poros bendravimo problemas, nusistatyti tikslus, kartu su klientais suformuluoti darbo kryptis, kad santykiai poroje pasiektų abipusį supratimą ir darną.
• Dailės terapija: Meninės priemonės naudojamos kaip pirminis raiškos ir bendravimo būdas. Svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikį gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis.
• Metaforinės asociatyvinės kortos (MAK): Tai profesionali psichologo darbui su klientu skirta priemonė, galinti padėti saugiai atsiskleisti, pradėti bendrauti, reflektuoti apie save per vaizdinius, simbolius.

Budintis Globotojas

Budintis globotojas - fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Civilinis kodeksas) globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatytus reikalavimus budinčiam globotojui, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su Globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis iš karto patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės, galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku. Tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra praėję specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Budintys globotojai yra laikina, tačiau labai svarbi stotelė. Jų dėka sudėtingą laikotarpį vaikas gali išgyventi jaukioje ir saugioje šeimos aplinkoje nepatekdamas į institucinę globą.

Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6.

tags: #globos #centro #veiklos #kokybes #vertinimo #klausimynas

• Kiaušinių kokybė ir nauda
• Kaip paruošti vaišes vaikų gimtadieniui?
• Beatos Bartoševič veiklą švietimo srityje
• Dovanojame grožį ir gerumą: mūsų pagalbos poveikis
• Kūdikių termo šaukštelių svarba