Lietuvos ugdymo įstaigose, įskaitant ir darželius, nuolat keičiasi taisyklės, susijusios su vaikų priėmimu po ligos ir bendra sveikatos priežiūra. Pastaraisiais metais įvyko esminių pokyčių, susijusių su medicininių pažymų poreikiu ir higienos normomis. Šie pakeitimai siekia sumažinti biurokratinę naštą ir padidinti tėvų atsakomybę, tačiau kartu kelia ir naujų iššūkių bei klausimų dėl auklėtojų pareigų bei bendruomenės bendradarbiavimo.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva nuo rugsėjo mėnesio buvo atsisakyta 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą dėl ligos. Šią pažymą keičia tėvų ranka rašyti rašteliai. Teigiama, kad tai turėtų sumažinti pacientų eiles prie šeimos gydytojų kabinetų. Patiems gydytojams tokiu būdu sumažės biurokratinio darbo ir jie galės daugiau laiko skirti pacientui. Ministerijos skaičiavimais, naujoji tvarka turėtų sutaupyti apie 1,2 mln. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), atsižvelgdama į SAM tvarkos pakeitimus, įpareigojo šalies mokyklas bei darželius koreguoti vidaus tvarką. Kiek dienų galės pateisinti tėvai, pasirenka pačios mokyklos, susitarusios su tėvais. „Su ikimokyklinių įstaigų vadovais vyksta darbiniai posėdžiai ir visiems komunikuojame, kad pasikeitė tik tai, kad jei anksčiau vaiko ligą patvirtindavo gydytojas, šiandien tai daro tėvas. Jis per 3 darbo dienas turi darželį informuoti, dažniausiai informuojama grupės auklėtoja, kad vaikas sirgo.“
Vilniaus vicemerė tikino, kad naujoji ligos pateisinimo tvarka gali kelti keblumų sostinės mokyklose, nes ji reikalauja pačių tėvų sąmoningumo, atsakomybės ir kontrolės. „Kol yra mokslo metų pradžia, mes tą procesą mokyklose stebime. Darželiuose mums ta pažyma tikrai tokios įtakos neturi. Tačiau mokyklas lankančių vaikų tėvai turi būti labai sąmoningi, turi būti užtikrinama vaiko kontrolė.“
Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, jau veikia supaprastinta sistema. „Vilniaus mieste nuo 2019 m. sausio 1 d. darželinukui susirgus ar dėl kitų priežasčių apsilankius pas gydytoją, tėveliams nebereikia pateikti popierinių pažymų darželiams. Vaiko medicininės pažymos duomenys iš gydymo įstaigos automatiškai perduodami į Vilniaus miesto ugdymo įstaigų informacinę sistemą ir gali būti peržiūrimi tėveliams sukurtoje informacinėje sistemoje.“ Tokia tvarka numato, kad po konsultacijos telefonu su savo šeimos, vaikų ar budinčiu gydytoju ir vaikui pasveikus tėvams atvykti pasiimti pažymos nereikia, nes ji automatiškai nusiunčiama į Vilniaus miesto ugdymo įstaigų informacinę sistemą. Registratorė, bumbėdama išrašiusi pažymą, paėmė už tai vieną eurą.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė komentavo situaciją dėl mokesčių už nelankytas dienas: „Pažyma, kad vaikas sirgo ir dėl ligos nelankė ugdymo įstaigos, reikalinga pateisinant nelankymo priežastį. Klaipėdos miesto ikimokyklinę įstaigą be priežasties galima nelankyti 5 dienas per mėnesį (jokių pateisinamų dokumentų pateikti nereikia), tačiau tokiu atveju nėra mažinamas mokestis. Pateikus pažymą, kad vaikas nelankė įstaigos dėl ligos, yra mažinamas mokestis ir pateisinamos priežastys.“ Tėvai gali naudotis nemokama elektronine sistema, todėl ne visais atvejais reikia nuvykti pas gydytoją dėl pažymos.

Remiantis mūsų tvarka, jeigu vaikas serga arba tėvai atostogauja, arba dirba slenkančiu grafiku ir dėl to vaikas nelanko darželio, tai yra pateisinamos priežastys ir mokėti už maitinimą darželyje nereikia. Jeigu tėvas nepateisina vaiko ligos per 3 dienas, tuomet išlaikomas visas mokestis. Bet tokia tvarka galiojo iki šiol.
Klaipėdos miesto ikimokyklinę įstaigą be priežasties galima nelankyti 5 dienas per mėnesį (jokių pateisinamų dokumentų pateikti nereikia), tačiau tokiu atveju nėra mažinamas mokestis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nuo spalio 31 d. pasikeitė galiojančios higienos normos ir jose dabar teigiama, kad į darželius draudžiama priimti tuos vaikus, kurie „turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų“.
Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos patarėja Alina Žilinaitė paaiškino: „Higienos normos pakeitimas dar nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Tačiau pokytis buvo reikalingas, nes iki šiol SAM sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo. Dėl to į SAM kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą. Siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas.“
Anksčiau vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireikšdavo alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėgdavo nosis ar vaikas kelis kartus sukosėdavo. Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti.
Vis tik atkreipiame dėmesį, kad patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to reikia. „Jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų, jis ir toliau negalės būti priimamas į grupę.“ Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo.

| Buvę požymiai, galėję užkirsti kelią lankyti darželį (iki 2018 m. spalio 31 d.) | Dabartiniai požymiai, draudžiantys lankyti darželį (nuo 2018 m. spalio 31 d.) |
|---|---|
| Alerginė sloga | Karščiavimas |
| Nosies bėgimas parėjus iš lauko | Dūsimas |
| Kelių kartų kosulys | Skausmas (pasiskundimas skausmu) |
| Viduriavimas | |
| Vėmimas | |
| Nežinomos kilmės bėrimo elementai | |
| Utėlės ar glindos |
Pastaruoju metu Visuomenės sveikatos centras sulaukia daugybės skundų ir pasiklausimų dėl sergančių vaikų, atvedamų į darželius. Tačiau ne visi besikreipiantys tėveliai nurodo, apie kokį konkrečiai darželį kalba, baimindamiesi, kad darželio administracija ir auklėtojos sužinojusios nepradėtų kaip nors kenkti „skundikų“ vaikui.
Auklėtoja Evelina kovą su vaikų sergamumu darželiuose vadina kova su vėjo malūnais. „Tai priklauso tik nuo tėvų sąmoningumo“, - tikina ji. Pasak auklėtojos, tėvai meluoja tiesiog akiplėšiškai. Ryte atvedę vaiką ant laiptų išpučia nosį ir skubiai įstumia į grupę, o vakare atėję pasiimti, išgirdę auklėtojų pastabas, kad vaikas sloguoja ir kosti, „stebisi“, kad namuose jis buvo visiškai sveikas. Kitą dieną tą vaiką dažniausiai atveda vėl. Daugelis vadovaujasi nuostata, kad sloga - ne liga. „Nežinai, ar ji virusinė, ar alerginė“, - sako Evelina, bet sutinka, kad vienas vaikas tiesiog keletą dienų pasloguos be temperatūros, o kitas nuo jo „pasigavęs“ virusą ilgam atguls su sunkiomis komplikacijomis.
Teoriškai auklėtojos turi teisę, pamačiusios, kad vaikas serga, iškviesti tėvus ar netgi greitosios pagalbos medikus. Sloga ar kosulys liga nelaikoma - sergantis vaikas turi karščiuoti. Paklausta, kokia temperatūra laikoma karščiavimu, Evelina sako, jog riba 37 laipsniai. Bet pamačiusios sloguojantį vaiką - o tokių, pasak Evelinos, šiuo sezonu lopšeliuose būna ir pusė grupės - auklėtojos nepuola iš karto matuoti jam temperatūros. „Žiūrime pagal bendrą savijautą - ar linksmas, ar žaidžia, ar nesuskundžia“, - sako auklėtoja.
Mama Elinga pasakojo: „Kai auginau vyresniąją dukrą, ji daug sirgdavo. Labai pykdavau ant kitų tėvų, kai, nuvedusi pasveikusią dukrą į darželį, išgirsdavau ten kosinčius vaikus - juk aš savo vaiką ką tik pagydžiau, o jie jį vėl užkrės! Kėlėme šį klausimą tėvų susirinkime, tėvams buvo griežtai pasakyta, kad kosintiems ir sloguojantiems vaikams darželyje ne vieta, tačiau jų vis tiek atsirasdavo. O augindama antrąją dukrą, kuri sirgdavo mažiau ir lengviau, pati tapau tokia mama, kuri vaiką, kuris truputį sloguoja ar kosi, bet temperatūros neturi, į darželį leidžia.“ Jos draugė, gyvenanti Anglijoje, sakė, kad pas juos ne tik į darželius vedami sloguojantys vaikai - jei vaikui pakyla temperatūra, auklėtoja tėvams paskambina ir pasisiūlo duoti vaikui ją numalšinančių vaistų. Jei tėvai sutinka, vaikas gali likti darželyje, jei ne - turi jį pasiimti. „Ta mano draugė juokavo, kad nesupranta, kaip lietuviai apskritai gali auginti vaikus ir dirbti - juk vaikai vis serga ir serga.“
„Darželio auklėtoja reikalauja, jog Vaiko sveikatos pažymėjime būtų nurodyta, ar vaikas yra paskiepytas visais reikalingais skiepais, ar ne. Nuvykus pas pediatrą, mums buvo nurodyta, jog tokios informacijos Vaiko sveikatos pažymėjime neįrašys. Kaip elgtis tokioje situacijoje?“
Visiems darželius ir mokyklas lankantiems vaikams privaloma kasmet iki rugsėjo 15 d. pasitikrinti sveikatą. Profilaktiškai tikrintis sveikatą privalo visi lopšelius, darželius ir mokyklas lankantys vaikai iki 18 metų, taip pat ir pilnamečiai mokiniai, ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas. Atlikus sveikatos patikrinimą elektroninėje sveikatos sistemoje yra atnaujinamas Mokinio sveikatos pažymėjimas, reikalingas ugdymo įstaigoms.
Šeimos gydytojas profilaktinio patikrinimo metu išmatuoja vaiko ūgį, svorį, įvertina jo augimą, patikrina vaiko regėjimą ir klausą, matuoja spaudimą, įvertina laikyseną, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo sistemos būklę, klausia ir vertina apie vaiko kalbinę, emocinę, socialinę raidą. „Nors dar pats vidurvasaris, tačiau laikas bėga greitai. Ruošiantis mokslo metams paprastai atsiranda nemažai visokių rūpesčių. Specialistai taip pat primena atkreipti dėmesį ir į pagal amžių vaikui priklausančius skiepus. Jei kažkurių trūksta, pasiskiepyti.“
Vis dėlto ugdymo įstaigos dažniausiai žiūri geranoriškai, jei tėvai ir vėluoja pažymas pristatyti. Tereikia apie tai pranešti ugdymo įstaigos vadovams, pranešant datą, kada toji pažyma vis dėlto bus išrašyta. Tačiau reikia atsiminti, kad ilgai neatnešus sveikatos pažymos, vaikui gali būti apribotos galimybės dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, edukacinėse ekskursijose. „Susizgrimbama yra tik tada, kai nebevertinant fizinio lavinimo pamokų (nes tiesiog jų neleidžiama lankyti), atsiranda neigiamas įvertinimas, kas prilygsta „neatestuota“. Progimnazijose tai būna po pirmo trimestro, gimnazijoje - po pirmo pusmečio. Jei tėvai yra abejingi ar piktybiškai nesirūpina vaiko sveikatos pažyma, tuomet juos kviečiamės į mokyklą.“
LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas leidžia tėvams skirti ir baudas. „Mokykla turi teisę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą kreiptis į policiją. Šis nusižengimas užtraukia ir įspėjimą, ir baudą nuo 140 iki 300 eurų. Tačiau jei tik tuo užsiiminėsime, turėsime skirti visą laiką.“
Kasmetinė nemokama vaikų sveikatos patikra Lietuvoje yra įprastas dalykas, tačiau paaiškėjo, kad ne visose šalyse vaikų sveikata tikrinama. „Tai yra prabangus dalykas, ne visos šalys tą daro. Pavyzdžiui, Anglijoje, taupydami pinigus, jie iš viso nedaro jokio tyrimo. Atvažiuoja mūsų lietuvaičių vaikai, gyvenę ten 5 metus, net kraujo tyrimas nepadarytas. Padarai tą tyrimą, matai, kad yra giliausia anemija, mažakraujystė, kad tam vaikui iš tikrųjų reikia pagalbos.“

Pažymėtina, jog Lietuvos sveikatos ministro patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 nuostata, teigianti, jog: „Priimant vaiką ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą ir vėliau kiekvienais metais vaiko tėvai (globėjai) švietimo teikėjui pateikia vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a). Jeigu vaiko sveikatos pažymėjime nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito nesant skiepų kontraindikacijų, ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą toks vaikas nepriimamas“, 2016 m. liepos 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
LVAT sprendime taip pat buvo pripažinta, jog reikalavimas: „Pildant ikimokyklines ir (ar) priešmokyklines įstaigas lankančių vaikų sveikatos pažymėjimus, laukelyje „Diagnozė“ įrašyti, ar vaikas yra paskiepytas visais skiepais, kurie yra reikalingi, norint lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas (tymai, raudonukė, poliomielitas)...“ prieštarauja teisės aktams. Teismas išaiškino, jog teisės į fizinę asmens neliečiamybę, kaip asmens teisės į privatų gyvenimą dalies, apimtis negali būti ribojama poįstatyminiu teisiniu reguliavimu. Kadangi LVAT priimtas sprendimas yra galutinis, ir negali būti skundžiamas, atsižvelgiant į teismo išaiškinimus, 2016 m. liepos mėnesį buvo atlikti atitinkami teisės aktų pakeitimai, įsigalioję nuo 2016 m.
„Jaunėlį į darželį išleidome pusantrų metukų. Sūnus dar nemokėjo pats gražiai, neišsitepęs pavalgyti, o ir kelnytėse vis dar įvykdavo „avarijų“. Todėl darželyje visuomet jam palikdavome drabužėlių persirengti. Nepaisant to, gana dažnai rasdavome vaiką vaikštantį po grupę murziną, o kartais - ir šlapiomis kelnytėmis. Auklėtoja, pamačiusi mūsų nepatenkitus žvilgsnius, tik skėsteldavo rankomis ir tiek. Labiausiai nerimą kelia, ar šlapio neišves į lauką. Juk žiema. Norėtume sužinoti, ar mes turime teisę auklėtojų prašyti, kad šios pasirūpintų, jog vaikas persirengtų švarius drabužius?“
Darželio vedėja sako: „Be abejo, auklėtojos pareiga yra pasirūpinti darželinukų gerove: kad šie būtų saugūs, sotūs ir švarūs. Pastebėjusios, kad mažieji yra sušlapę, auklėtojos visuomet turėtų juos perrengti. Žinoma, jeigu tik yra kuo. Palikti spintelėje dar vieną komplektą švarių drabužėlių - tėvų pareiga. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad auklėtoja yra viena, o vaikų - daug. Todėl visa darželio bendruomenė turėtų sutelkti pastangas mažųjų globai.“ „Puiku, kad Adomo mama atlieka savo pareigą ir pasirūpina papildomais drabužėliais. Reikalavimas, kad berniukas darželyje nevaikščiotų šlapias, neabejotinai yra teisėtas.“ Pavyzdiniame auklėtojo pareigybių aprašyme įrašyta pareiga saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, užtikrinti jų fizinį ir psichinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt.

„Atėjusi pasiimti sūnaus iš darželio ne kartą esu radusi vaikus paliktus tik su auklėtojo padėjėja. Mat auklėtoja vis būdavo kažkur labai skubiai ir labai svarbių reikalų tvarkyti išėjusi. Auklėtojos padėjėja su vaikais tuo metu neužsiimdavo, tik prižiūrėdavo, kad šie nenusisuktų galvų. O neretai dar ir dirbdavo jai priklausančius darbus.“
Savivaldybė paaiškina: „Auklėtojo padėjėjas nėra pedagoginis darbuotojas, tačiau daugelyje darželių jis nėra tik valytojas, bet ir dirba su vaikais: padeda grupėje tvarkyti buitį, darželinukams pavalgyti, pasirūpinti jų asmens higiena, susitvarkyti drabužius, avalynę. Auklėtojui padeda mažuosius išvesti pasivaikščioti į lauką, organizuoti žaidimus bei kitus užsiėmimus lauke, dalyvauja ugdant juos. Tačiau Simono mama yra visiškai teisi, kritikuodama situaciją, kai grupėje vaikai paliekami tik auklėtojo padėjėjos priežiūrai.“
Darželio vedėja priduria: „Kartais išties būna tokių situacijų, kai auklėtojoms tenka trumpam iš grupės išeiti, pavyzdžiui, pažymėti atvykusius ir neatvykusius grupės vaikus. Savo darželyje ir to stengiamės išvengti: kiekvieną rytą visose grupėse apsilanko dietologė, kuri ir atlieka šį darbą. Mūsų darželyje šios darbuotojos yra labai jautrios ir išsilavinusios, todėl tikrai nieko blogo nenutinka, jeigu jos laikinai lieka su vaikais.“
„Šiuo metu vaikai ruošia šokį darželio šventei. Grįžęs iš darželio sūnus papasakojo, kaip auklėtoja vienam berniukui, kuris nelaikė už nugaros rankų, jas surišo juostele.“
Darželio vedėja šiuo atveju yra kategoriška: „Šiuo atveju būsiu kategoriška - smurtaujantiems pedagogams darželyje ne vieta. Visuomet galima pasikalbėti su vaikais. Kartais padeda neilgas neklaužados pasodinimas ant kėdutės, kad šis galėtų ramiai pamąstyti, ką negero padarė. Tokiu būdu mažylis iš žaidimų erdvės pereina į apmąstymų erdvę. Tik svarbu, kad kėdė nebūtų atokiame grupės kampe.“