Nėštumas po 40 metų: rizikos, faktai ir brandžios motinystės aspektai

Pastaraisiais dešimtmečiais stebima tendencija, kad moterys motinystę atideda vėlesniam amžiui. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis - 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje buvo 30,2 metų, o vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius - 28,2 metų. Vejamės Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, kur vidutinis pirmą kartą gimdančios moters amžius - 30 metų. Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos. Priežasčių tam galima surasti įvairių - moterys siekia išsilavinimo, kopia karjeros laiptais ir tik tada planuoja atžalas. Svarbus faktorius - didėjantis skyrybų skaičius.

Visgi, visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama, yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti. Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, tačiau organizmas, laukiantis 20-ties ir 40-ties, į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika. Gydytoja akušerė-ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė atkreipia dėmesį, kad nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija.

Reprodukcinis amžius ir vaisingumo ypatumai

Moters vaisingumas ir organizmo pasirengimas nėštumui kinta visą reprodukcinį amžių, o kiekvienas periodas turi savų iššūkių ir privalumų.

Nėštumas jauname amžiuje: savi iššūkiai

Nors tai itin vaisingas moters amžius, tačiau nėštumas iki 18 metų yra rizikingas. Jauno amžiaus moterų nėštumai, H. Kažemėkaitytės teigimu, dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Nors organizmas yra labai vaisingas, jis nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius - tiek fizinius, tiek emocinius, nuotaikų svyravimus, kūno ir sveikatos priežiūrą.

Optimalus vaisingumo periodas (20-35 metai)

20-35 metai laikomi idealiausiu periodu pastoti ir gimdyti, kuomet tikimybė pastoti yra didžiausia ir išvengiama daugumos komplikacijų. Optimalus pastojimo amžius: 20-24 metai. Šis tarpsnis yra pats vaisingiausias, turintis mažiausiai nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo.

„Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra“, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.

Vaisingumo mažėjimas po 35 metų

Bėgant metams, moters galimybės pastoti ir sėkmingai išnešioti vaiką mažėja. Sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Virš 30 metų pastojimo šansai mažėja ir ciklo metu sudaro apie 10 procentų tikimybę. Vyresnio amžiaus moterims kur kas sunkiau pastoti. Pusė 30 metų moterų, kurios reguliariai mylisi, pastoja po 3-4 mėnesių, 35 metų - po 7-8 mėnesių, 38 metų - po 13-14 mėnesių. Pasitaiko atvejų, kai menopauzė prasideda (t. y. dingsta mėnesinės ir tikimybės pastoti nebelieka) jau sulaukus 37 m.

Medicininės rizikos ir priežiūra vyresniame amžiuje

Po 35-erių metų vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Pagal medicininius reglamentus, vyresnė nėščioji, jei ji yra sveika, prižiūrima įprasta tvarka ir jai papildomų tyrimų ar ypatingesnės priežiūros neskiriama, tačiau esant gretutinėms ligoms priežiūra individualizuojama.

Padidėjusių rizikų spektras

Medikai sutinka, kad vyresnio amžiaus motinos dažniau linkusios į nėštumo komplikacijas, tokias kaip placentos pirmeiga, vaisiaus augimo sulėtėjimas, vaisiaus žūtis, nėščiųjų diabetas, hipertenzija ir Cezario pjūvio operacijos poreikis gimdymo metu. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į individualią moters sveikatos būklę, rizikos gali skirtis.

• Diabetas: Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc.
• Preeklampsija: Tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas. Preeklampsijos rizika padidėja moterims, gimdančioms virš 35 -erių.
• Aukštas kraujo spaudimas: Nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.
• Daugiavaisis nėštumas: Dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
• Persileidimo rizika: Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu.
• Priešlaikinis gimdymas: Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi.

Genetinių ligų tikimybė ir tyrimai

Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. Pažeistų chromosomų, moteriai senstant, daugėja. 35 metų moterys jų turi 1 proc., 38 metų - 2 proc., o 45 metų - daugiau nei 10 proc. Tyrimai parodo, kad nėštumas vyresniame amžiuje siejamas su didesne vaiko autizmo, Dauno sindromo ir kitų sutrikimų rizika. Vyresnio amžiaus nėščiosios ir gimdyvės (35 -eri ir daugiau) priskiriamos „rizikos grupei“, joms rekomenduojami genetiniai tyrimai dėl galimų vaisiaus apsigimimų.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė sako: „Taip, nuo 35 metų moteris turi didesnę vaisiaus chromosominės ligos riziką. Šiais laikais turime platų genetinių tyrimų spektrą ir tas ligas galime diagnozuoti anksti ir priimti sprendimus.“ Vyresnio amžiaus moteris papildomai konsultuoja genetikas (11-14 savaitėmis). Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių ligų rizika.

Viena moteris, pastojusi 43 m., susidūrė su didelės Dauno sindromo rizikos (1:25) diagnoze po pirminių tyrimų ir svarstė apie vaisiaus vandenų tyrimą (VVS), susidurdama su dilema, ką darytų, jei diagnozė būtų patvirtinta. Kitas atvejis atskleidė genetinės diagnostikos sudėtingumą, kai 43 metų moteris, po spontaninio persileidimo ir pakartotinio nėštumo, gavo Dauno sindromo diagnozę po VVS, tačiau abejojo rezultatais ir planavo kartotinį tyrimą, atkreipdama dėmesį į galimos žmogiškosios klaidos tikimybę ir emocinį krūvį priimant sprendimus.

Nėštumo ir gimdymo eigos ypatumai

Komplikacijų spektras labai priklauso ir nuo to, ar moteris pastojo pirmą kartą, ar iki nėštumo sirgo kokiomis ligomis ir ar turimos ligos nėštumo metu gerai kontroliuojamos. Dėl hormonų amžinių pokyčių gimdymas savaime prasideda rečiau, dažniau tenka stimuliuoti gimdymo veiklą, dėl įvairių priežasčių didesnis procentas gimdymų užbaigiami operaciniu būdu. Cezario pjūvių vyresnėms moterims būna daugiau. Tai lemia pačios moters apsisprendimas, bet tikrai ne dėl to, kad jos negalėtų pagimdyti pačios.

Priežiūra ir prevencija

Pasak gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos. Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.

Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, kontakto su gyvūnais. Vengti bet kokio sąlyčio su lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams, o 11-13 savaitę (optimalu 12-ą savaitę) labai svarbi ginekologo konsultacija ir vaisiaus echoskopija. Vyresnio amžiaus moteris papildomai konsultuoja genetikas (11-14 savaitėmis), o 16-22 ir 24-28 savaitėmis atliekamas gliukozės toleravimo testas. Jei yra gretutinių ligų, galimi ir kiti papildomi tyrimai bei specialistų konsultacijos. Nuo pat pastojimo momento iki gimdymo pradžios stengiamasi kuo tiksliau įvertinti, kiek rizikingas konkrečios moters nėštumas, o gimdymui prasidėjus moteris priskiriama atitinkamai kaip mažos ar didelės rizikos gimdyvė, nuo to priklauso ir jos gimdymo priežiūra, pasiruošiant ir numatant galimas komplikacijas.

Brandžios motinystės privalumai ir psichologiniai aspektai

Nors vėlesnio amžiaus motinystė susijusi su tam tikromis medicininėmis rizikomis, ji taip pat turi daugybę privalumų ir pozityvių aspektų, susijusių su moters branda ir gyvenimo patirtimi.

Mitų griovimas: vyresnės mamos stiprybės

Daugelį metų gyvavusi tendencija visus vaikus pagimdyti iki 30 metų, keičiasi. Brandi ir sąmoninga motinystė sveikintina bet kuriuo amžiaus tarpsniu. Nors visuomenėje vis dar egzistuoja keletas mitų apie vyresnio amžiaus mamas, tyrimai ir realios patirtys juos paneigia:

• Mitas: Vyresnei mamai bus sunkiau išnešioti, pagimdyti, auginti, keltis naktimis, „lakstyti“ paskui vaiką. Jis nebus prižiūrėtas pilnavertiškai, nes mamai paprasčiausiai neužteks jėgų ir energijos.
• Tikrovė: Jaunos mamos išties turi daug fizinių jėgų, todėl lengviau ištveria nėštumo nepatogumus. Vyresnio amžiaus moterys, esant tiems patiems išbandymams, randa daugiau galimybių prisitaikyti: jei reikia, pasitelkti pagalbą, o pačiai tuo metu nusnūsti. Mama Aušra, pagimdžiusi sūnų 40-ies, sako: „Dabar jaučiuosi daug brandesnė, ramesnė ir atsakingesnė mama nei seniau. Dukrą augindama vis norėdavau kažkur lėkti, kažką veikti, o dabar suprantu, kad nieko baisaus, jeigu su drauge susitikti nenueisiu, o liksiu namie su vaiku.“
• Mitas: Vyresnio amžiaus mama daugiau linkusi globoti vaiką ir jis gali išaugti mamyčiukas.
• Tikrovė: Tai labiau susiję su mamos asmenybės bruožais, o ne amžiumi. Mamos, kurios jaučiasi saugios ir pasitiki pasauliu, yra labiau linkusios suteikti vaikui daugiau laisvės. Ryšys su vaiku daugiau priklauso nuo tėvų gebėjimo išgirsti vaiką ir juo pasirūpinti nei nuo amžiaus skirtumo.
• Mitas: Vyresni tėvai nesugebės suprasti jaunimo aktualijų.
• Tikrovė: Vaikams ne tiek svarbu, ar mama arba tėtis mėgsta jų klausomą muziką, kiek tai, ar tėvai supranta, kaip vaikas jaučiasi, ką išgyvena, ar gali išklausyti ir padėti. Šie dalykai gali būti nesusiję su amžiumi.
• Mitas: Vyresni tėvai nespės užauginti vaikų iki psichologinės, emocinės ir ekonominės brandos.
• Tikrovė: Jei vaikas nuo pat mažens augo saugus, buvo rūpinamasi jo emociniais poreikiais, jam neteko patirti prievartos, netekčių, ilgalaikių atsiskyrimų nuo tėvų, buvo geras ryšys su tėvais - būtent tai yra pati geriausia vaiko apsauga nuo bet kokių neigiamų įvykių vėliau gyvenime.

Pozityvūs tyrimų rezultatai

Moksliškai įrodyti ir vėlyvos tėvystės privalumai:

• Mažesnė priešlaikinio gimdymo rizika: Vyresnės nei 30 m. moterys daug rečiau gimdo neišnešiotus kūdikius, nei jaunesnės mamos. Tyrėjai išanalizavo 165 tūkst. gimdymų ir išsiaiškino, kad mažiausia tikimybė pagimdyti neišnešiotą kūdikį gresia 30-34 m. moterims, antroje vietoje - 35-40 m. moterims. Didžiausia pirmalaikio gimdymo rizika gresia 20-30 m. ir vyresnėms nei 40 m. moterims.
• Mažiau elgesio sutrikimų: Vaikai, kurių mamos juos pagimdė būdamos vyresnės nei 35 m., turi mažiau elgesio sutrikimų nei kiti jų bendraamžiai. Tyrimai parodė, kad vyresnės mamos rečiau naudoja verbalines ir fizines bausmes, o jų vaikai turi mažiau elgesio, socialinių ir emocinių problemų.
• Geresni mokymosi ir fiziniai rezultatai: Švedų mokslininkai atrado, kad vaikams, kurių mamos juos pagimdė būdamos vyresnės nei 35 m., geriau sekasi mokykloje, jų fizinė forma geresnė ir jie yra šiek tiek aukštesni nei tie vaikai, kuriuos pagimdė jaunesnės mamos.
• Didesnės pajamos ir ilgesnė gyvenimo trukmė: Moterys, kurios vaikus gimdo vėliau, turi daugiau galimybių uždirbti didesnes pajamas. Moterys, kurios pirmą vaiką pagimdo būdamos vyresnės nei 25 m., turi 11 proc. didesnę tikimybę sulaukti 90-ies metų, nei moterys, kurios vaikų susilaukia iki 25 m.

Emocinė gerovė ir palaikymas

Kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai. Vyresnės mamos gali sukaupti daugiau žinių apie motinystę ir vaikų priežiūrą, lyginant su jaunomis. Tyrimai patvirtina, kad vyresnes mamas rečiau užpuola pogimdyminė depresija, jos jaučiasi ramesnės nei jaunos mamos. Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu.

„Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat“, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.

Asmeninės patirtys ir gydytojų požiūris

Džiugu matyti, kad Lietuvoje sėkmingai gimdo ir vyresnio amžiaus moterys. Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovė profesorė Meilė Minkauskienė akcentavo, kad vyriausia klinikų gimdyvė pernai buvo 52-iejų.

Tikri pasakojimai

• Mama Sandra, gausios šeimos narys, susilaukė ketvirto vaikelio būdama 40 metų, nors pastoti nepavyko beveik 3 metus. „Ačiū Dievui, esu stiprios sveikatos, vartoju daug natūralių maisto papildų, galbūt tai ir turėjo įtakos. O gal dar padėjo ir mano nepataisomas optimizmas. Man ir vyrui vaikai - didžiausias turtas.“ Ji teigia, kad auginti mažiuką būnant 40 metų yra net lengviau, nes į daugelį dalykų žiūri paprasčiau, ramiau.
• Adomo mama susilaukė sūnaus būdama 43 metų, praėjus kelioms dienoms po savo gimtadienio. Tai buvo Dievo dovana, nes nesitikėjo pastoti. Nėštumas praėjo normaliai, mama jautėsi gerai ir sportavo iki 3 mėnesių, važinėjo dviračiu iki 6 mėnesių.
• Mama Aušra, auginanti 2 m. sūnelį Beną, kurį pagimdė, kai jai buvo 40 m., taip pat turi dukrą, kurios susilaukė būdama 22-ejų. Ji teigia: „Dabar jaučiuosi daug brandesnė, ramesnė ir atsakingesnė mama nei seniau.“
• Mama Renata susilaukė dukrytės būdama 41 m. ir vadina ją „netyčiuke“. Jai situaciją palengvina tai, kad dabar vaikus auginti lengviau nei prieš keliolika metų. „Didžiausias skirtumas, kuris skiria vyresnę mamą nuo jaunesnės, manau, yra kantrybė. Net pati savimi pasidžiaugiu, kaip dabar aš moku vaikams viską kantriai aiškinti ir pasakoti.“

Daugybė įžymių moterų taip pat rinkosi vėlesnę motinystę, pavyzdžiui: aktorė Kelly Preston, Susan Sarandon, Brooke Shields, Geena Davis, Julianne Moore, Madonna, Marcia Cross, Halle Berry, Nicole Kidman, Salma Hayek. Dainininkė Mariah Carey pirmagimių dvynukų susilaukė būdama 42 m. Aktorė Susan Sarandon vaikų susilaukė būdama 39, 42 ir 45 metų. Dainininkė Gwen Stefani trečią vaiką pagimdė 44-erių. Aktorė Halle Berry pirmojo vaiko susilaukė 41 m., antrojo - 47 m.

Medikų ir psichologų rekomendacijos

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. sako: „Mes, medikai, kalbėdami apie vėlyvus nėštumus, išskiriame du rizikos aspektus - tai didesnė genetinių problemų, didėjančių su amžiumi, tikimybė ir bendra vyresnio amžiaus nėštukės būklė. Juk sendama moteris „užgyvena“ įvairių ekstragenitalinių ligų.“

Ginekologė Violeta Jonaitienė teigia: „Manau, visos moterys norėtų pagimdyti būdamos kur kas jaunesnės nei 40-ies, bet gyvenime susiklosto visaip. Tad besilaukiančias 40-metes aš tik sveikinu.“

Psichologė Valdereza Svetikienė pataria: „Jeigu tikrai jaučiatės norinti ir galinti būti mama, tai ir galite mėginti ja tapti. Ir nereikia dėl nieko kompleksuoti. Visiška nesąmonė yra galvoti, ką apie jūsų sprendimą pasakys kiti žmonės.“

Iš tiesų šiais laikais vis daugiau moterų ryžtasi sąmoningai vėlyvai motinystei, taip pat dažniau priima sprendimą gimdyti, net jei pastojimas joms visiškai netikėtas. Konsultacijų metu visada aptariame moterų planus ir galimybes pastoti, išdiskutuojame amžiaus pliusus ir minusus. Be abejo, raginame neatidėlioti nėštumo itin ilgai, o ypač pirmojo, nes dar nežinia, ar nesusidursime su vaisingumo problemomis. Mažėjant gimstamumui Lietuvoje, labai svarbi ir brangi kiekviena nauja gyvybė. Vien tik amžius nėra pati didžiausia rizika. Nedvejokite ir nebijokite, jei norite susilaukti naujos gyvybės.

tags: #ar #pavojingas #nestumas #40 #metu

• ištraukiamos dvigulės lovos vaikams
• Nepamirštama diena vaikams Palangoje
• Teikiamos paslaugos
• daugiau apie lopšelį-darželį „Genys“
• Kaip megzti kelnes naujagimiams