Ar nėštumo testas gali nustatyti sėklidžių vėžį?
Nors buitiniai nėštumo testai yra plačiai žinomi kaip priemonė vaisingoms dienoms sekti, jų veikimo principas kartais gali būti pritaikytas ir kitais medicininiais tikslais. Namuose atliekami nėštumo testai aptinka hormoną, vadinamą chorioniniu gonadotropinu (hCG). Jei jis gaminamas, tai galima panaudoti diagnostinėms ir stebėjimo reikmėms.
Tiesa ta, kad kai kurie sėklidės vėžio tipai sekretuoja tą patį hormoną, todėl sergant kai kuriomis sėklidės vėžio formomis gali būti padidėjusi hormono koncentracija kraujyje, taip pat ir šlapime. Tokiu atveju, nėštumo testas gali sureaguoti į vyro šlapimo sudėties pokyčius ir būti teigiamas. Kitaip nėštumo hormonu vadinamas gonadotropinas dažnai (bet ne visada) vyro organizme gali pradėti gamintis dėl sėklidėse esančių auglių.
Svarbūs įspėjimai
Turiu pabrėžti, kad neigiamas nėštumo testas nereiškia, kad pacientas neserga sėklidės vėžiu, nes yra sėklidės vėžio formų, nesekretuojančių šio hormono. Be to, prostatos vėžio atveju šis testas nėra informatyvus. Nors nėščios moterys patiria panašius hormonų svyravimus kaip ir prostatos vėžiu sergantys vyrai, šie susirgimai reikalauja skirtingų diagnostikos metodų.
Sėklidžių vėžio atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau riziką juo susirgti didina endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), kuriuos gali lemti genetiniai veiksniai ir mitybos ypatumai, taip pat persirgtos infekcinės bei venerinės ligos. Sėklidžių vėžys dažniausiai diagnozuojamas 15-45 metų vyrams, tačiau didžiausiai rizikos grupei priskiriami vyrai iki 35-erių.
Diagnostikos eiga ir tyrimai
Pirmiausia gydytojas išklausys Jūsų nusiskundimus, apžiūrės sėklides, kitus organus, paskirs tyrimus. Neretai gydytojas, apžiūrėjęs sėklides, apytikriai gali įvertinti, ar pakitimai panašūs į būdingus sėklidžių vėžiui. Siekiant pakitimus įvertinti tiksliau, atliekamas sėklidžių tyrimas ultragarsu. Šis tyrimas leidžia tiksliau įvertinti, ar mazgas sėklidėje arba sėklidės padidėjimas yra dėl vėžio ar dėl kitos priežasties.
Pagrindiniai diagnostikos metodai:
- Kraujo tyrimai: Vertinami vėžio žymenys, tokie kaip alfa fetoproteinas (AFP), beta chorioninis gonadotropinas (hCG) ir laktatdehidrogenazė (LDH).
- Echoskopija: Parodo organų struktūrą, jos pakitimus ir organų tarpusavio santykį.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Atliekama dubens, pilvo srities, krūtinės ląstos KT, siekiant nustatyti, ar nėra vėžio metastazių.
- Magnetinio rezonanso tyrimas: Naudojamas nebūtinai kiekvienu sėklidžių vėžio atveju, tačiau padeda tiksliau įvertinti patologinius procesus.
Gydymo principai
Vienintelis būdas iki galo ištirti ir patvirtinti vėžio diagnozę yra chirurginė operacija. Jei nustatomas sėklidės vėžys, tuomet atliekama orchofunikulektomija, t. y. pašalinama visa sėklidė. Pašalintą sėklidę patologas ištiria mikroskopu patikslindamas naviko tipą. Daugiau nei 95% visų sėklidžių piktybinių navikų išsivysto iš sėklinių latakėlių epitelio - tai seminomos ir neseminomos (kitaip germinogeniniai navikai).
Jei vėžys nėra išplitęs už sėklidės ribų, gali būti, kad pakaks atliktos orchofunikulektomijos, kitokio gydymo nereikės. Tačiau keletą metų reikės nuolat tikrintis sveikatą. Vienos sėklidės pašalinimas neturi įtakos vyro lytiniam pajėgumui, neužkerta galimybės turėti vaikų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
