Imuninis nevaisingumas: priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės

Nevaisingumas yra sudėtinga ir dažnai varginanti problema, kuri paveikia daugelį porų visame pasaulyje. Tai jautri ir sudėtinga problema, kuri paveikia milijonus porų visame pasaulyje. Nevaisingumas - tai nesugebėjimas pastoti po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos priemonių. Manoma, kad nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Kaip teigia dr. P. Boyle, vienas iš nevaisingumo gydymo NPT metodu lyderių Europoje: „Nevaisingumas nėra diagnozė, bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją.“ Prof. Robert Winston, vienas iš Jungtinės Karalystės (JK) dirbtinio apvaisinimo pradininkų, daugiau kaip 40 metų dirbantis šioje srityje, 2015 m. išleistoje knygoje vaisingumo sutrikimų turintiems tėvams „The essential fertility guide“ rašo: „Labai svarbu suvokti, jog nevaisingumas yra tik simptomas, jog kažkas yra blogai. Tai ne liga, bet dažniausiai jos rezultatas.“

Tarp įvairių nevaisingumo tipų išskiriamas ir imuninis nevaisingumas, kuris sudaro reikšmingą dalį nepaaiškinamų nevaisingumo atvejų. Nors yra ir 10-20 proc. atvejų, kuriuose sunku ar neįmanoma nustatyti nevaisingumo priežasties, manoma, kad apie 20 proc. nevaisingumo atvejų susiję su imuninės sistemos funkcionavimu.

Kas yra imuninis nevaisingumas?

Nėštumas - išskirtinė būsena, nes 9 mėnesius moters organizme auga nauja gyvybė (tam tikra prasme ją galima traktuoti kaip svetimkūnį). Embriono imuninė sistema skiriasi nuo nėščiosios: embrionas turi tėvo genų, kurių motinos organizmas neatpažįsta. Pats embrionas paskatina motinos organizmą deaktyvuoti tam tikras imuninės sistemos ląsteles, kad embrionas gimdoje galėtų toliau augti. Imuninis nevaisingumas atsiranda, kai ši sudėtinga sistema sutrinka ir moters organizmas reaguoja į embrioną ar spermatozoidus kaip į kenksmingą svetimkūnį, atakuodamas juos.

Imuninio nevaisingumo priežastys

Imuninis nevaisingumas gali pasireikšti dėl kelių pagrindinių priežasčių, susijusių su imuninės sistemos reakcijomis į reprodukcines ląsteles ar nėštumą. Šios priežastys apima:

1. Antikūnai prieš spermatozoidus: Tai imunoglobulinai, veikiantys prieš spermos antigenus ir darantys įtaką vaisingumui. Prie spermos gali prisijungti baltymai, paveikiantys spermatozoidų gebėjimą judėti ir apvaisinti kiaušinėlį. Antikūnų prieš spermą kartais aptinkama ir gimdos kaklelio gleivėse.
2. Trombofilija: Tai autoimuninė liga, kuria sergant kraujagyslėse formuojasi krešuliai. Šie genetiniai pokyčiai gali nedaryti akivaizdaus tiesioginio poveikio moterų sveikatai. Tačiau nėštumo metu kraujo krešuliai gali pasiekti placentą ir blokuoti vaisiaus vystymąsi.
3. Antifosfolipidinis sindromas: Tai autoimuninis krešėjimo sutrikimas, kuriam būdinga padidėjusi trombų susiformavimo rizika. Antifosfolipidiniai antikūnai - imuninės sistemos ląstelių rūšis, aptinkama motinos kraujyje. Antifosfolipidinis sindromas nustatomas maždaug 15 proc.
4. Ląstelės žudikės (NK ląstelės): Kaip minėta, nėščios moters imuninė sistema embrioną atpažįsta kaip „įsibrovėlį“ ir kaip atsaką sintetina antikūnus - vadinamąsias ląsteles žudikes. Jų perteklius gali trukdyti embriono implantacijai ar vystymuisi.

Kitos galimos sąsajos

Nors tiesiogiai celiakija nėra imuninio nevaisingumo priežastis, manoma, kad ją turinčioms moterims, nesilaikančioms begliutenės dietos, gali sutrikti ciklas, galima nesėkminga implantacija ir pasikartojantys persileidimai.

Imuninio nevaisingumo diagnostika

Imunologinio nevaisingumo tyrimai - išsamūs, kompleksiniai. Tiksli diagnostika yra pagrindinis žingsnis siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis. Svarbu žinoti, kad įprasto kraujo tyrimo pakitimai nebūtinai rodo, kad analogiški pakitimai bus ir gimdos gleivinėje. Tiriami abu partneriai. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. Tyrimai, padedantys nustatyti imuninį nevaisingumą, apima:

• Imunologinis antikūnų tyrimas, įskaitant antikūnų prieš spermatozoidus nustatymą.
• NK ląstelių (ląstelių žudikių) aktyvumo įvertinimą.
• Citokinų tyrimai, kurie padeda nustatyti uždegiminius procesus.
• HLA-KIR suderinamumo tyrimai.
• Spermos-gleivinės imuninio ir kt. sutapimo mėginiai (Simso-Hunerio ir kt.) yra svarbūs vertinant vyro spermos reakciją su moters gimdos kaklelio gleivėmis.

Imuninio nevaisingumo gydymo būdai

Imuninio nevaisingumo gydymo būdų yra įvairių, priklausomai nuo nustatytos priežasties. Pagrindinis tikslas yra sušvelninti imuninės sistemos reakciją, kuri trukdo pastoti ar išnešioti vaisių.

• Medikamentinis gydymas: Jeigu tyrimų metu aptinka ląstelių žudikių, labiausiai paplitęs tokio nevaisingumo gydymo būdas - skiriant kortikosteroidų (antinksčių žievės steroidinių hormonų). Jei diagnozuota įgimta trombofilija ar kitų imuninės sistemos pakitimų, reikės gydyti nevaisingumą, nes kitaip gali nepavykti pastoti.
• Mitybos korekcija: Jei nustatyta celiakija, rekomenduojama begliutenė dieta, kuri gali padėti atkurti normalų ciklą ir pagerinti implantacijos tikimybę.
• Pagalbinio apvaisinimo būdai:
  • Intrauterininė inseminacija (IUI): Pasitelkus IUI, sperma kateteriu įvedama tiesiai į gimdos dugną. Tokiu būdu spermatozoidai nepatiria sąlyčio su spermos antikūnais, o imuninės sistemos ląstelės jų nepuola. Ši procedūra taikoma nepasiduodančiai korekcijai gimdos kaklelio gleivių patologijai bei imuniniam nevaisingumui gydyti.
  • Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Jei antikūnų prieš spermatozoidus yra daugiau arba jie pasklinda po moters reprodukcinę sistemą, tuomet taikomas dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Tai viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo.
  • Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI): Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta.
  • Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI): PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai.

Svarbu pažymėti, kad nevaisingumo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Kiekvienas gydymo planas yra individualus ir pritaikytas konkrečiai porai. „Gydymo metodai priklauso nuo nevaisingumo priežasties ir trukmės. Konsultacijų metu mes, vaisingumo specialistai, detaliai aptariame poros lūkesčius ir pageidavimus“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė dr. L.Mockevičienė.

Kada kreiptis į specialistą dėl nevaisingumo?

Nevaisingumas dažnai sukelia emocinį stresą, todėl svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine būkle. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:

• Moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau.
• Moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė. Amžius yra reikšmingas vaisingumo veiksnys, nes moterų vaisingumas mažėja su amžiumi, ypač po 35 metų.
• Žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. L.Mockevičienė teigia, kad kartais reikėtų susirūpinti anksčiau, jei pora žino apie problemas, kurios gali trukdyti pastojimui. Pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas, patirtos uždegiminės mažojo dubens ligos, buvusios operacijos pilvo ertmėje ar sunki endometriozė yra požymiai, kad pastoti gali būti sudėtingiau. Ji taip pat sako, kad nereikėtų ilgai laukti nėštumo testo rezultatų ir toms moterims, kurios yra susidūrusios su onkologinėmis ligomis, ypač toms, kurios yra gavusios chemoterapiją ar radioterapiją.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Modernios medicinos pasiekimai kiekvieną dieną padeda vis daugiau šeimų sulaukti laukiamos žinios apie būsimą tėvystę.

tags: #imuninio #nevaisingumo #sprendimai

• greitesniam atsistatymui po gimdymo
• Sužinokite daugiau apie kūdikio vidinio kraujavimo priežastis
• kaip policija moko vaikus saugumo
• Tarptautinė vaikų gynimo diena: istorija ir svarba
• Patarimai renkantis patalynę kūdikiui