Kiekvienas iš tėvų svajoja, kad jų vaikas augtų laimingas ir protingas. Visi kūdikiai yra genetiškai užprogramuoti tapti gudriais, o noras gyventi ir mokytis yra įgimtas kiekvienam sveikam vaikui. Visgi, pamatinis pasitikėjimas - tai stebuklingas žodis, padedantis pasiekti didžiausių rezultatų. Kūdikiai geriausiai išmoksta atrasti ir suprasti pasaulį jusdami nuolatinį tėvų ar kitų jiems artimų žmonių artumą ir apsaugą.
Vaiko, kuriam nuolat reikia įsitikinti, ar jis nepaliktas vienas, smegenyse nebelieka pajėgumų apdoroti svarbius atradimus. Tvirtas ryšys su mama ir tėčiu susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais, kai kūdikis jaučiasi suprastas, o jo poreikiai maistui, šilumai, švelnumui ir naujiems stimulams yra patenkinami.

Smegenys yra sparčiausiai augantis kūdikio organas, o centrinė nervų sistema ir smegenys - pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Jau po trijų savaičių ima formuotis neuroninis vamzdelis, o trečiąją nėštumo savaitę nervinės ląstelės ima dalytis labai greitai. Jau nėštumo laikotarpiu pasireiškia vaisiaus smegenų jutiminiai, regėjimo, emociniai ir motoriniai gebėjimai. Pavyzdžiui, vaisius 19-ąją savaitę reaguoja į skausmą, nuo 26-osios savaitės girdi, nuo 29-osios jaučia skonį, o nuo 32-osios mato.
| Laikotarpis | Pagrindinis raidos pokytis |
|---|---|
| Gimimas | Smegenų masė apie 300 g, 100 mlrd. neuronų. |
| 1-ieji metai | Smegenų masė pasiekia 750 g. |
| 3-ieji metai | Sinapsių skaičius pasiekia 200 bilijonų. |
| 5-ieji metai | Smegenų masė pasiekia apie 1300 g. |
Nuo pat gimimo kūdikio smegenų neuronai godžiai priima visus signalus, o sinapsės - jungtys tarp neuronų - formuojasi itin intensyviai. Pirmaisiais mėnesiais kiekvienam raidos žingsniui turi atsirasti nauji neuronų ryšiai. Kūdikis pasaulį pažįsta ir patirties įgauna per pojūčius - regą, klausą, lietimą. Būtent šiuo laikotarpiu naujagimis yra atviras pačioms skirtingiausioms kultūroms ir aplinkai.
Anot ergoterapeutės Miglės Bukauskaitės, iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirtys ir jų kartojimas yra raktas į stabilų smegenų darbą.
Mokslininkai atrado, kad ankstyvi vaiko įspūdžiai ir pojūčiai skatina susidaryti jo smegenų fizinę struktūrą. Kūdikio smegenims reikia kuo įvairesnių įspūdžių: sudainavote lopšinę - jau yra naujas ryšys smegenyse, paglostėte kojytę - dar vienas ryšys. Tuo pačiu metu svarbu pabrėžti, kad vaikas iki 6 metų amžiaus nėra sąmoningas, t. y. jo smegenys veikia „programavimo“ režimu. Visas patirtis, kurias vaikas priima šiame etape, jo pasąmonė įrašo kaip „programą“ visam gyvenimui.

Nuo 10 metų amžiaus įsivyrauja principas „Naudok arba prarask“: smegenys yra optimizuojamos, tos sinapsės, kurios buvo dažnai naudojamos, išlaikomos, o kitos eliminuojamos. Sėkmingas mokymasis vėlesniuose amžiaus tarpsniuose remiasi „išmokimu mokytis“, kuomet vaikas jau žino, kad mokymąsi reikia planuoti ir yra įgijęs įgūdžių tai daryti. Taigi, kuo įvairesnė ir platesnė smegenų struktūra susiformuoja vaikystėje, tuo daugiau ateityje bus sričių, kuriose jaunas žmogus ar suaugusysis galės padaryti pažangą.
tags: #kada #formuojasi #kudikio #smegenys