Pykinimas - vienas pirmųjų ir dažniausių nėštumo simptomų. Nors daugelis moterų jį vertina kaip „neišvengiamą“ patirtį, svarbu suprasti, kada pykinimas yra normali organizmo reakcija į nėštumą, o kada - rimtas sveikatos sutrikimas, reikalaujantis gydytojo pagalbos.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis pasitaiko nuo 50 iki 90 procentų visų nėštumo atvejų. Dažniausiai vargina iki 12-16, rečiau 20-osios nėštumo savaitės. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl pykina nėštumo metu, kaip klasifikuojamas pykinimas pagal sunkumą, ką galima padaryti namuose, kad sumažintumėte simptomus, ir kada būtina sunerimti bei kreiptis į medikus.
Pykinimas gali būti tik diskomfortas, o gali būti ir signalas, kad organizmas nebesusitvarko su nėštumo iššūkiais - todėl verta žinoti viską.
Pykinimas, ypač pirmąjį trimestrą, yra susijęs su hormoniniais pokyčiais organizme. Staigus žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) lygio pakilimas, taip pat padidėjęs estrogenų kiekis ir jautresnė uoslė bei virškinimo sistema sukelia nemalonius pojūčius, ypač rytais.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja ginekologė docentė Daiva Bartkevičienė teigė, jog nėštumo metu keičiasi visas moters organizmas, pakinta hormonų koncentracija, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų. Laukiantis kūdikio pasikeičia moters virškinimo sistema - gali atsirasti seilėtekis, pykinimas, vėmimas, gali užkietėti viduriai ar pradėti juos pūsti. Taip pat daugelis nėščiųjų skundžiasi dažnu šlapinimusi bei nugaros maudimu.
Prie pykinimo taip pat prisideda:
Bene kiekvieną besilaukiančią moterį lydi pykinimas. Medikė sakė, kad juo skundžiasi iki 70 % nėščiųjų. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Docentė D. Bartkevičienė tvirtino, jog daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius pirmojo nėštumo trimestro metu. Dažniausiai šio skonio pokyčio priežastis - hormonas estrogenas, kurio koncentracija nėštumo metu stipriai padidėja ir visą nėštumo laiką kinta. Būtent tai ir paaiškina nuolatinius skonio jutimo pokyčius ir svyravimus nėštumo metu. Taip pat dažnai pasireiškia ir padidėjęs uoslės ir skonio jautrumas kartumui ir kitiems įvairiems produktams bei kvapams. Mediciniškai tokie pojūčiai aiškinami kaip sistema, kuri apsaugo vaisių nuo teratogeninių ir abortą/persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač pirmojo trimestro metu, kai embrionas yra labiausiai pažeidžiamas.
Nėštumo metu neretai pakinta organizmo jautrumas kvapams ir skoniams, tad ir seniau buvę įprasti produktai (ar higienos priemonių, kvepalų ir kt. kvapai) gali sukelti pykinimą. Didėja padidėjęs jautrumas į tabako, alkoholio, kavos produktų ar net kartaus kvapo vaisių, daržovių kvapus.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė paaiškina: „Pykinimas nėštumo pradžioje yra dažnas reiškinys ir dažniausiai nepavojingas. Tačiau kai simptomai tampa tokie stiprūs, kad moteris nebegali gerti ar valgyti - tai jau yra hiperemezė, ir tai nėra tiesiog „normalus“ pykinimas.“
Didesnė pykinimo tikimybė yra:
Kaip ir minėjome, stresas ar įtampa nėštumo metu gali būti viena iš pykinimo priežasčių. Tad labai svarbu suprasti, kad kartais staiga pasikeitusi savijauta yra normali nėštumo dalis ir nepasiduoti blogoms emocijoms.
Ne visas pykinimas yra vienodas - vienoms moterims tai trumpalaikis diskomfortas rytais, o kitoms - nuolatinis, alinantis jausmas, trukdantis valgyti ar net kvėpuoti ramiai. Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį. Pykinimo intensyvumą galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas, kurios padeda geriau suprasti, kada situacija yra normali, o kada reikia reaguoti.
Tai dažniausiai pasitaikantis atvejis - trumpas, nepastovus rytinis pykinimas, kuris gali pasireikšti ir dienos metu. Nėščią moterį gali pykinti nuo kelių iki keliolikos kartų per dieną. Jis paprastai:
Tokiu atveju pakanka nedidelių gyvenimo būdo pakeitimų: mažesnės porcijos, dažnesni užkandžiai, lengvi pusryčiai dar neišlipus iš lovos.
Ši būklė yra kiek varginanti, tačiau dažnai dar galima suvaldyti be medikamentų. Jai būdinga tai, kad vemiama iki 10 kartų per parą, nuolat jaučiamas pykinimas ir seilėtekis. Simptomai:
Jei moteris sugeba išlaikyti bent dalį skysčių ir maisto, ši būklė dažniausiai nėra pavojinga, bet verta apie ją informuoti gydytoją.
Tai reta, bet labai sunki būklė - mediciniškai vadinama hyperemesis gravidarum. Šios ligos forma pasitaiko 0,14-0,35 proc. nėščiųjų. Jai būdingas:
Tokiu atveju būtina medicininė pagalba - dažnai skiriamas gydymas ligoninėje, intraveniniai skysčiai, kartais net medikamentai. Tai nėra paprastas diskomfortas - tai pavojinga būklė, reikalaujanti priežiūros. Gydymą stacionare skiriama esant sunkiems vėmimo atvejams, o klinikinis įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į klinikos ir laboratorinių tyrimų rezultatus (jai nustatomas dehidratacijos laipsnis).

Nors pykinimas nėštumo metu dažnai erzina ir trukdo kasdienybę, daugeliu atvejų tai yra visiškai normalus, fiziologinis reiškinys. Tai vienas dažniausių nėštumo simptomų, kuris rodo, kad organizmas reaguoja į nėštumo hormoninius pokyčius. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Apie keturiems penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį.
Normalus pykinimas dažniausiai:
Gera žinia, kad didžiajai daliai nėščiųjų pykinimas savaime praeina iki 16-20 nėštumo savaitės. Kai kuriais atvejais pykinimas gali užsitęsti iki 20 savaitės ar net visą nėštumą, bet jei nėra vėmimo, svorio kritimo ar dehidratacijos požymių - tai vis tiek laikoma normos ribose. Tiesiog kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė pabrėžia: „Pats pykinimo buvimas nėra pavojingas - netgi šiek tiek siejamas su sumažėjusia persileidimo rizika. Tačiau jei pykinimas pereina į nesuvaldomą vėmimą ir silpnumą, būtina ieškoti pagalbos.“
Svarbu stebėti save, nebijoti užsirašyti simptomų dienoraščio ir informuoti savo gydytoją, jei kyla abejonių ar pykinimas keičiasi.
Jeigu pykinimas nėštumo metu vargina kasdien, labai svarbu žinoti, ką galima padaryti saugiai, natūraliai ir be vaistų. Daugybę moterų padeda paprasti, bet tikslingi pokyčiai kasdienėje rutinoje. Žemiau pateikiami pagrindiniai metodai, padedantys sumažinti pykinimo intensyvumą ir dažnį.
Maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbus kovos su pykinimu įrankis. Tinkamai parinktas maistas gali reikšmingai palengvinti savijautą.

Papildomi kasdieniai įpročiai taip pat gali padėti kontroliuoti pykinimą:
Kai kurios natūralios priemonės pasiteisina daugeliui moterų:
Svarbu: jei jokios priemonės neveikia, o pykinimas stiprėja, nebandykite slopinti simptomų savarankiškai - geriau kreiptis į gydytoją, kuris įvertins būklę ir pasiūlys individualų sprendimą. Galimi homeopatiniai lašiukai, o kraštutiniais atvejais, kai savijauta labai prasta, ligoninėje skiriamos lašelinės, kurios atstato reikalingų medžiagų ir vitaminų kiekį organizme.
Nors dauguma atvejų pykinimas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas, kai kuriais atvejais jis peržengia diskomforto ribas ir tampa sveikatai pavojinga būkle. Svarbu žinoti, kada reikia nebeeksperimentuoti su namų priemonėmis, o kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kyla pavojus, kad moteriai gali pritrūkti skysčių ir (ar) maistinių medžiagų bei sutrikti elektrolitų pusiausvyra, todėl gali prireikti gydymo vaistais ar priežiūros ir gydymo ligoninėje.
Jeigu moteris negali išlaikyti net gurkšnio vandens, kyla grėsmė organizmo skysčių pusiausvyrai. Dehidratacija yra rimta būklė, ypač nėštumo metu. Pavojingi simptomai:
Jei pykinimas pereina į nuolatinį vėmimą, o organizmas nepriima nei maisto, nei vandens, tai jau nebėra „normalus nėštumo pykinimas“. Kai moterys negali nei valgyti, nei gerti, be to vemia, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų, o vėliau ir medžiagų apykaita. Net jei simptomai atrodo „ištveriami“, ilgainiui jie gali sukelti elektrolitų disbalansą ir grėsmę vaisiaus vystymuisi. Tokiais atvejais, kai per 12-24 val. neįmanoma nuryti skysčių, būtina kreiptis į gydytoją.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė aiškina: „Hiperemezė - tai ne stiprus pykinimas, tai liga. Jeigu moteris negali nei gerti, nei valgyti, pradeda kristi svoris, ji praranda jėgas - tai jau nebe klausimas „ką suvalgyti“, tai klausimas „kada vykti į ligoninę“.“
Nėštumo metu svoris turėtų pamažu augti. Jei pastebite, kad pradėjote mesti svorį, tai aiškus signalas, kad organizmas negauna reikalingų medžiagų. 5% ar daugiau kūno svorio netekimas per trumpą laiką (arba didelės kūno masės dalies) yra pavojingas tiek mamai, tiek vaisiui. Kai kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos ir svorio sumažėjimo požymių, būtina kreiptis į gydytoją.
Jeigu bet kuris iš šių simptomų pasireiškia - nedelskite. Gydytojas gali paskirti lašinę infuzinę terapiją, saugius medikamentus ar net hospitalizaciją, kad būtų atkurta organizmo pusiausvyra ir išsaugotas nėštumas. Vaistus gydytojas skiria atsižvelgdamas į naudos ir žalos vaikui santykį. Skiriama mažiausia efektyvi vaisto dozė.

Pykinimas dažniausiai prasideda tarp 5-6 nėštumo savaitės ir stipriausias būna apie 8-10 savaitę.
Dažnai taip. Lengvas ar vidutinio sunkumo pykinimas yra dažnas simptomas ir siejamas su sveikais hormoniniais pokyčiais.
Rekomenduojama valgyti lengvą, sausą maistą: džiūvėsėlius, ryžius, trapučius, bananus. Venkite riebių, aštrių ir stipriai kvepiančių patiekalų. Gerkite daug skysčių mažais gurkšneliais.
Taip, bet tik paskyrus gydytojui. Visuomet būtina pasitarti su gydytoju dėl bet kokių vaistų ar maisto papildų vartojimo nėštumo metu.