Kūdikio odos bėrimas raudonais spuogeliais: priežastys ir gydymas
Vaikų odos bėrimai dažnai kelia nerimą tėvams, nes jų priežastys gali būti labai įvairios - nuo visiškai nekenksmingų reakcijų iki rimtesnių ligų. Todėl svarbu mokėti atskirti situacijas, kai pakanka namų priežiūros, nuo tų, kai reikia laiku kreiptis į specialistą, kad būtų išvengta nereikalingos rizikos. Kūdikių organizmai, o taip pat ir oda pasižymi dideliu jautrumu. Dažniausiomis bėrimo priežastimis tampa: alergijos, karštis, trintis, drėgmė ir šlapumas, cheminės bei kvapiosios medžiagos ar net tam tikros medžiagos. Rečiau, bet pavojingiau veikia bakterinės arba virusinės kilmės bėrimai. Odos būklės niekada nereikėtų vertinti atskirai nuo bendros vaiko sveikatos. Net jei bėrimas nėra pavojingas, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti kasdienį vaiko gyvenimą. Nuolatinis, stiprus niežulys, trukdantis miegoti ir susikaupti, arba vizualiai matomas bėrimas ant veido ir rankų, sukeliantis emocinį diskomfortą ir norą vengti socialinės veiklos, yra pakankamai rimta priežastis kreiptis į gydytoją. Neįprasta bėrimo išvaizda ir tai, ar jis sukelia vaikui skausmą, yra labai svarbūs požymiai, rodantys, kad reikia kreiptis į dermatologą. Tam tikri požymiai gali tiesiogiai rodyti rimtas virusines ar bakterines infekcijas, parazitų invazijas ar kitus rimtus audinių pažeidimus, todėl pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistą.
Kūdikių bėrimų tipai ir priežastys
Kas jau augino mažus vaikus, tam ne naujiena, jog pradedant pirmosiomis savaitėms po kūdikio gimimo jis gali būti išberiamas pačių įvairiausių rūšių bėrimais. Tai gali būti ir inkštirai, ir spuogeliai, ir dėmelės. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime. Tačiau, jei bėrimas ilgalaikis, periodiškai kartojasi tose pačiose veido vietose, pavyzdžiui, ant alkūnių ar kelių, arba keičia odos paviršių, todėl ji tampa storesnė, sausesnė ir pleiskanojanti, tai gali rodyti lėtinę ligą.
Naujagimių spuogai (Kūdikių aknė)
Kūdikių spuogai, dar žinomi kaip naujagimių spuogai, yra dažna odos liga, kuria serga daugelis kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Paprastai jie atsiranda per pirmąsias kelias savaites po gimimo ir gali trukti kelis mėnesius. Kūdikių spuogai yra gerybinė odos liga, kuriai būdingi maži raudoni arba balti guzeliai kūdikio veide, ypač ant skruostų, kaktos ir smakro. Kūdikių acne yra bemaž dažniausia ant veido atsirandančių spuogelių priežastis. Kūdikių spuogus daugiausia sukelia motinos hormonai, kurie stimuliuoja kūdikio riebalines liaukas, dėl kurių užsikemša poros. Šią būklę nesukelia prasta higiena ar alergijos, ir tai nėra tas pats, kas paauglių spuogai, kurie yra susiję su hormoniniais pokyčiais brendimo metu. Kūdikių spuogai paprastai atsiranda per pirmąsias kelias gyvenimo savaites ir išnyksta iki šešių mėnesių amžiaus. Nors ir reti, nuolatiniai pažeidimai, jei netinkamai gydomi, gali sukelti randus. Kūdikių spuogai nėra užkrečiami. Švelnus valymas švelniu muilu ir vandeniu yra geriausia namų gynimo priemonė. Daugeliu atvejų kūdikių spuogai nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.
Naujagimių toksinė eritema
Naujagimių toksinė eritema (lot. Erythema toxicum neonatorum) yra nepavojinga būklė, kuri pasireiškia maždaug pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams. Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau. Simptomai: tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Tai viena iš trumpalaikių naujagimių odos reakcijų, kuri greitai nunyksta be jokio gydymo.
Baltieji naujagimių spuogai (Milija)
Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milija. Baltieji naujagimių spuogai (lot. Milia) yra nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Gydymas: nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 sav.
Sauskelnių dermatitas
Jeigu kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas. Sauskelnių zonos išbėrimus daugiausiai kartų sukelia kūdikėlio šlapimo ir išmatų rūgštingumas. Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organų oda. Šio bėrimo gydymas labai paprastas - tai tinkama higiena ir kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei pvz., tai yra sauskelnių bėrimas, tėvai turėtų dažniau jas keiti, pasirinkti valyti kūdikėlį paprastu skudurėliu, o ne supakuotomis šlapiomis servetėlėmis. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Prakaitinė
Prakaitinis bėrimas gali būti įvairus, pradedant nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimų vietas galima tepti mažylių odos priežiūrai skirtas specialus kremas. Svarbiausia, kad kūdikis visą laiką būtų švarus, saikingai aprengtas, neperkaistų ir nesikasytų spuogelių, kurie per kelias dienas išnyksta. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Atopinis dermatitas (Egzema)
Atopinis dermatitas (egzema) yra viena dažniausių lėtinių vaikų odos ligų, pasireiškianti sausomis, raudonomis, niežtinčiomis odos sritimis, dažniausiai ant skruostų, kaklo ir galūnių sąnarinių paviršių. Nors liga nekelia pavojaus gyvybei, ji labai paveikia gyvenimo kokybę dėl nuolatinio niežėjimo ir sutrikdyto miego. Tėvams dažnai sunku atskirti įprastą sausą odą, kurią sukelia, pagedui, šildymo sezonas, nuo pirmųjų atopinio dermatito požymių. Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydymui svarbu išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus. Kaip atpažinti pagrindinius skirtumus ir suprasti, kada reikia medicininės pagalbos, daugiau skaitykite mūsų tinklaraščio straipsnyje: "Sausa oda ar egzema?".
Dilgėlinė (Urtikarija)
Dilgėlinei būdingi staigūs, intensyviai niežtintys bėrimai. Jie yra rausvos spalvos, tankūs ir iškilę, panašūs į dilgėlių įgėlimus. Jie gali atsirasti ir išnykti per kelias valandas, keisdami savo vietą. Nors alerginė dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, ji dažnai išnyksta savaime arba pasikonsultavus su šeimos gydytoju.
Impetigas
Impetigas - labai užkrečiama bakterinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai. Paprastai ji prasideda kaip raudona dėmė arba pūslė, kuri greitai plyšta, palikdama gelsvą, medaus pavidalo plutelę. Impetigas dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir išvengti komplikacijų, būtinas antiseptinis odos gydymas, vietinio poveikio antibiotikų vartojimas ir maudynių/plaukiojimo ribojimas.
Užkrečiamasis moliuskas
Užkrečiamasis moliuskas yra dažna virusinė infekcija, sukelianti mažus, kietus, perlamutrinius arba kūno spalvos iškilimus su būdingu įdubimu centre. Nors molluscum contagiosum paprastai yra nekenksmingas ir kartais laikui bėgant išnyksta savaime, jis yra užkrečiamas ir gali plisti. Ši ir kitos odos infekcijos yra ypač pavojingos vaikams, sergantiems lėtiniu odos sausumu ir vietiniu dermatitu. Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Grybelinės odos infekcijos (dermatofitozės)
Grybelinės odos infekcijos (dermatofitozės) dažnai atrodo kaip raudonos, apvalios dėmės su pakilusiu, žvynuotu kraštu ir šviesesniu centru. Šie bėrimai dažnai painiojami su egzema, tačiau gydymas yra visiškai kitoks. Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.
Niežai
Niežai - vis dar plačiai paplitusi, labai užkrečiama liga, kurią sukelia maža odos erkė, gyvenanti odos raginiame sluoksnyje ir kurios negalima nuplauti kruopščia bei reguliaria higiena. Pagrindinis niežų simptomas yra itin stiprus, varginantis niežėjimas, kuris ypač sustiprėja vakarais, naktį ir po šilto dušo ar vonios. Bėrimas dažniausiai pasireiškia kaip maži, rausvi guzeliai ar pūslelės, dažniausiai tarp pirštų, ant riešų ir ant pilvo.
Infekcinės ligos su bėrimu
Kai kurios infekcinės ligos taip pat gali pasireikšti bėrimu. Svarbu laiku pastebėti ir atskirti šiuos simptomus.
Vėjaraupiai
Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai.
Tymai
Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
Raudonukė
Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.
Tridienė karštinė
Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
Meningokokinė infekcija
Meningokokinė infekcija - pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Peršalimo požymiai: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
Skarlatina
Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
Rankų, kojų ir burnos liga
Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtiniausiai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
Alerginės reakcijos
Alergija - tai imuninės sistemos reakcija į paprastai nekenksmingas medžiagas. Alerginis bėrimas gali pasireikšti įvairiai.
Kontaktinė alergija
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno.
Alergija maistui
Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją. Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai. Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo.
Alergijos maistui ar maisto netoleravimas?
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis kūdikių bėrimų yra nekenksmingi, svarbu žinoti, kada reikalinga medicininė pagalba. Jei spuogai atsirado po šeštosios gyvenimo savaitės ir ilgai nepraeina, tada vertėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu bėrimas sustiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją. Jei Jūsų vaiko odos sveikata kelia nerimą ir reikalinga tiksli diagnozė, „Adoria“ sveikatos ir grožio centro dermatologai, turintys patirties gydant vaikų odos ligas, teikia profesionalią pagalbą vaikams nuo gimimo. Kūdikių spuogų diagnozei paprastai reikalingas išsamus klinikinis pediatro arba dermatologo įvertinimas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant bėrimo pradžią ir trukmę, visus susijusius simptomus ir odos ligų šeimos anamnezę. Daugeliu atvejų kūdikių spuogams nustatyti nereikia jokių specialių diagnostinių tyrimų.
Diagnostika
Kad konsultacija būtų kuo veiksmingesnė, tėvams patariama iš anksto surinkti svarbiausią informaciją apie savo vaiko sveikatą. Kuo tikslesni atsakymai, tuo lengviau gydytojui bus nustatyti galimas bėrimo priežastis.
Anamnezė ir apžiūra
Pirmiausia surenkama išsami ligos istorija (anamnezė) - tėvų klausiama apie nusiskundimų atsiradimą, pokyčius, vaiko mitybą, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius. Po to atliekamas išsamus odos tyrimas. Odos pokyčių „laiko juosta“: Kada ir kur ant kūno pirmą kartą atsirado bėrimas? Kaip jis keitėsi ar išplito laikui bėgant? Dažnai vien vizualinio patikrinimo nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti.
Papildomi tyrimai
Prireikus taip pat skiriami papildomi tyrimai ir analizės. Įtarus alerginę reakciją, sisteminę ligą ar specifinę infekciją, gali būti paskirti papildomi tyrimai ir analizės. Tai gali būti kraujo tyrimai uždegimui ar specifinių antikūnų kiekiui nustatyti, odos išgrandų mikroskopinis tyrimas grybeliams ar parazitams nustatyti arba net odos biopsija, jei įtariama retesnė ar sunkesnė liga. Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama. Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo.
Gydymas ir prevencija
Daugeliu atvejų kūdikių spuogai išnyksta be komplikacijų. Tačiau jei atsiranda antrinių infekcijų, gali prireikti papildomo gydymo. Kūdikių spuogai paprastai išnyksta savaime per kelis mėnesius. Dauguma kūdikių pastebimo pagerėjimo pastebi iki šešių mėnesių amžiaus. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių. Svarbiausia, kad vaikas visą laiką būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją. Visiems jauniems tėveliams pasidaro labai neramu, kuomet sušlubuoja jų mažylių sveikata. Ypač neramina įvairūs bėrimai, kurie kūdikiams gali būti ganėtinai pavojingi. Kol dar nežinome visų jų alergijų ar detalių apie sveikatą, būtina nedvejoti kontaktuoti su dermatologais iš Lazerinis centras ar kitų profesionalių įstaigų. Jie gali padėti užkirsti kelią bėrimo plitimui, jį sumažinti, suvaldyti ar visiškai pašalinti.
Visiems daiktams, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių. Vėliau, kai ūminė situacija stabilizuosis, gali prireikti dermatologo, kad būtų galima toliau spręsti konkrečias odos problemas.
Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją. Kaip gydomos lėto tipo alerginės reakcijos maistui? Kaip jau buvo minėta šiame straipsnyje - alergija tėra viena iš daugelio odos bėrimų priežasčių. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto. Kaip ir greito tipo alergijų maistui atveju, taip ir lėto tipo alergijos maistui dažniausiai paveikia mūsų mažuosius. Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo.
tags: #kudikio #berimas #raudonais #spuogeliais
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
