„Cezario grupė“: Kūrybinis kelias ir išskirtiniai spektakliai
„Cezario grupė“ - tai teatras, kuris savo kūrybiniame kelyje siekia netikėtų posūkių ir eksperimentų. Šiame straipsnyje apžvelgsime teatro veiklą, spektaklius ir jų ypatumus, atkreipdami dėmesį į tai, kaip teatras interpretuoja tradicijas ir siekia įtraukti žiūrovus į vaizduotės pasaulį.
„Cezario grupės“ įkūrimas ir principai
Režisierius Cezaris Graužinis, baigęs Maskvos teatro institutą GITIS, 1992 m. stažavosi Japonijoje pas garsų teatro meistrą T. Suzuki, dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Malmės ir Helsinkio aukštosiose teatro mokyklose. Jis priklauso menininkų, pastaruoju metu intensyviai kuriančių Vakarų Europoje, kartai. Režisierius turi sukūręs savitą darbo su aktoriais metodiką bei teatro stilistiką, kurios nevysto jokia kita teatro trupė Lietuvoje.
2003 m. C. Graužinis Vilniuje įkūrė „Cezario grupę“. Nuo tada jis pastatė su ja aštuonis spektaklius. Beveik visi „Cezario grupės“ spektakliai rodomi iki šiol, ne tik teatro „Cezario grupė“, bet ir kitų teatrų repertuaruose. Spektakliai „Arabiška naktis“, „Užsispyrėlės tramdymas“, „Už geresnį pasaulį“ (neberodomas), „Pasikėsinimai (TM), „Drąsi šalis“, „Bučiuoju, Oskaras”, „Viskas arba nieko“, „Nutolę toliai“ labai skirtingi, tačiau visus juos vienija “vaizduotės teatro” principas ir pozityvus, kiek ironiškas požiūris į pasaulį. Pasak Cezario Graužinio, savo spektakliais visų pirma stengiamasi neteršti dvasinės aplinkos ir neskleisti negatyvizmo.
Šis sezonas teatrui „Cezario grupė“ - devintasis. Tačiau beveik visi sukurti spektakliai rodomi iki šiol, teatras išsaugojo visus aktorius, o praeitą sezoną parodė daugiausiai spektaklių ir sulaukė daugiausiai žiūrovų per pastaruosius aštuonerius metus.
„Cezario grupės“ aktoriai
„Cezario grupę“ sudaro aktoriai Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė ir Julius Žalakevičius. Ši aktorių komanda kartu vaidina visuose Cezario Graužinio lietuviškuose pastatymuose. 2011 m. „Cezario grupės“ aktoriai studijavo LMTA Cezario Graužinio, Vlado Bagdono ir Irenos Bučienės kurse.
Spektakliai ir Jų Ypatumai
„Drąsi šalis“ - asmeninis santykis su Lietuva
2007 m. „Cezario grupė“ pastatė pirmą spektaklį pagal paties režisieriaus pjesę „Drąsi šalis“ (ankstesnis pavadinimas „Lietuvos diena“). Nuo tada Cezaris Graužinis pradėjo atsiskleisti kaip dramaturgas, kurio pjesės įvertintos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Spektaklis „Drąsi šalis“ buvo sukurtas dar 2007 m. (tuomet pavadintas „Lietuvos diena“) kaip reakcija į diskusiją apie Lietuvos įvaizdį, į dirbtinai aktualizuojamas (politizuojamas) „tautinio identiteto paieškas“. 2011 m. spektaklyje „Drąsi šalis“ „Cezario grupė“ siekia išreikšti asmeninį santykį su dabartine Lietuvos realybe ir kartu ieško atsakymų į universalius klausimus. Ką reiškia gyventi čia ir dabar - XXI a. pradžios Lietuvoje, kuri pirmauja Europoje pagal savižudybių statistiką, kenčia nuo politikų korupcijos, pilietinio susvetimėjimo, emigracijos, karo baimės ir kartu karštligiškai rūpinasi geresniu savo įvaizdžiu pasaulyje?.. Tai chameleoniškas spektaklis apie chameleonišką mūsų laikų ideologiją.
„Nutolę toliai“ - poezijos spektaklis
Spektaklis „Nutolę toliai“ pristatomas kaip netikėtas posūkis C. Graužinio ir teatro „Cezario grupė” aktorių kūrybiniame kelyje. Tai poezijos spektaklis, kuris remiasi poeto Pauliaus Širvio kūryba. Į Lietuvos kultūros erdvę režisierius siekia grąžinti P. Širvio pasaulį, jo unikalią etiką ir poetiką. Anot jo, „laikmečiu, kai cinizmas virsta vertybe, poeto lyriškas atlapaširdiškumas įgyja sukrečiamos, apvalančios jėgos“.
Įspūdis buvo pritrenkiantis pirmiausia dėl to, kad spektaklio tekstas visas sumontuotas iš eilėraščių, bet tai ne poezijos skaitymas, juolab „deklamavimas“, kaip mes įpratę girdėti ir regėti. Tasai triukas, efektas ir ženklas spektaklyje kartojasi keliskart, ir yra labai svarbus. Nes kitas ryškus spektaklio įspūdis - tai ypatinga aktorių vaidyba, jų gilus pasinėrimas į Širvio tekstų terpę. Poeziją aktoriai perteikia ne kaip meniškus žodžių derinius, ne kaip kažkur ore tarp skaitovų ir publikos užgimstančius spalvingus įvaizdžius. Jų judesiai lakoniški ir šiek tiek mechaniški, tarsi figūrų, iškaltų Egipto šventyklų bareljefuose. Jų žvilgsniai tokie skvarbūs, kad visų akys staiga pasidaro tos pačios spalvos ir išraiškos. Kalbama apie labai proziškus ir materialius (ir materialistiškus!) dalykus - apie pokario kaimą, atgimstančias žmonių viltis ir jausmus, apie „tarybinę“ tikrovę, kuri kažkada kažkam (ir Poetui taip pat) su tomis viltimis buvo susijusi... Tą poetinį akimirkos įprasminimą savo ruožtu per ritualinį sceninį vyksmą dar sykį įprasmindami, „Cezario grupės“ aktoriai atlieka įspūdingą kelių lygių prasminę transformaciją. Spektaklyje nuolat kartojamas apdulkėjusio kareivio įvaizdis taip pat tapo kone mitologine, amžina, o kartu labai apčiuopiama, regima ir uždegančia metafora.
Yra žinoma, kad tie patys spektakliai, daug sykių rodomi, visuomet vaidinami įvairiai. Gali būti, kad ir šis spektaklio „Nutolę toliai“ variantas buvo kažkuo ypatingas, nes juo paskutinę minutę pakeistas prieš tai skelbtas tų pačių aktorių atliekamas spektaklis „Viskas arba nieko“. Tokią pat reinkarnuotos būties ir dvasios transliavimo dovaną parodė ir aktorius Paulius Čižanauskas. Vilius Kontrimas nustebino lakoniškų, bet išraiškingų priemonių perteikiant aplinkybių, situacijų ir emocijų spektrą gausa. Šis spektaklis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už nacionalinę dramaturgiją. Kadangi spektaklį Vilniuje bilietų neliko jau likus savaitei iki pasirodymo, teatras „Cezario grupė“ ir Menų spaustuvė ieškojo būdų patenkinti teatro ir poezijos pasiilgusių vilniečių lūkesčius. Šių pastangų rezultatas - spektaklis bus papildomai parodytas spalio 19 d. Žiūrovai papildomą Cezario Graužinio spektaklio “Nutolę toliai” seansą galės išvysti spalio 19 d. 21 val. Spektaklį taip pat bus galima pamatyti spalio 30 ir lapkričio 5 dienomis Vilniuje, lapkričio 13 d. - Kaune.
Pauliau Širvio eilėraščiai
„Lai lai lai“ - mitologijos pradžiamokslis mažiausiems
Pirmoji premjera žaismingu pavadinimu „Lai lai lai“ - mitologijos pradžiamokslis patiems mažiausiems vaikučiams bei jų mamytėms ir tėtukams. Teatras „Cezario grupė“ imasi to, ko niekas Lietuvoje iki šiol nedarė - į sceną suprantamai ir šiuolaikiškai perkelti autentiškus lietuvių mitų herojus, papasakoti apie pasaulio atsiradimą. Naujajame teatro „Cezario grupė“ darbe siekiama poetiškai interpretuoti tradicijas, remiantis lietuvių mitologijos tyrinėtojų apibendrinančiais moksliniais darbais. Ir šiame spektaklyje teatras „Cezario grupė“ lieka ištikimi „vaizduotės teatro“ principams, šiuolaikiškai interpretuodami mūsų paveldą, mitologiniams elementams suteikdami šilumos, žavesio ir žmogiškumo. Teatro „Cezario grupė“ nuomone, vaikų vaizduotė ir kūrybiškumas geriausiai lavinami žaidžiant ir džiugiai atsiveriant pasauliui.
Spektaklis „Lai lai lai“ ne tik deklaratyviai, bet ir iš tikro skirtas patiems mažiausiems žiūrovams - tiems, kurių kaip velnias kryžiaus baidosi visi spektakliai vaikams: nuo metų iki septynerių. Pirmosiomis reginio minutėmis, kai vaidintojai pradėjo be saiko vartyti akis, vaikiškai švepluoti, kikenti, rėkauti ir strikinėti po sceną, apėmė šioks toks siaubas. Taip pat išspręsta dar viena aplinkybė - kad su savo įvairaus pasiutimo laipsnio „angeliukais“ reginį paprastai stebi ir jų jaunos mamytės. Čia neišvysite, kaip kitur, kad kuris nors iš aktorių, šelmiškai mirktelėjęs, „suimprovizuotų“ mamytėms kokią nors televizinę nešvankybę. Mamytės su įvairiai šėlstančiais angeliukais įdėmiai seka pasakojimą, kaip baltaplaukis Dievas (Vytautas Kontrimas) iš pradžių sukūrė... Kipšiuką (Paulius Čižinauskas), paskui Kipšiukas pasėjo Žemę, o jau po to atsirado Ugnis, Jūra ir Akmenys, kurie iš pradžių šoko ir dainavo, ir tik po to sustingo. Oranžinis apskritimas scenoje vaizduoja lyg Žemę, lyg cirko areną ar smėlio dėžę žaidimams... Iš užkulisių tai atsiranda, tai išnyksta dvasios, kurias vaidina tie patys linksmi vaidintojai, patys panašūs į kipšiukus. Finale skamba tarsi ir švelni melodija, bet ji žadina ir grėsmingas nuojautas ir panaši į mistinio trilerio „Tvin Pykso miestelis“ temą. Aktorių komanda ir siekė, kad vaikai grįžę namo žaistų, prisimindami matytus personažus, naujomis akimis pažvelgtų į pasaulio stichijas ir reiškinius.
„Metamorfozė“ - Franzo Kafkos interpretacija
Kitas šį rudenį repetuojamas spektaklis - pagal Franzo Kafkos apysaką „Metamorfozė“. Tai vienas mįslingiausių visų laikų literatūros kūrinių, jau visą šimtmetį audrinantis vaizduotę ir provokuojantis ginčus. Ar tai - paveikus košmariško sapno atpasakojimas, ar kandaus humoro sklidina žmonių susvetimėjimo ir nesusikalbėjimo kritika? O gal pasakojimas apie komivojažierių, pavirtusį didžiuliu vabalu - fantasmagoriška Jėzaus Kristaus istorijos parafrazė?
„De Sadas - Žiustinai“
Kiek vėliau, įpusėjus teatro sezonui, režisierius Cezaris Graužinis ketina pastatyti dvi savo paties parašytas pjeses. Vieną jų - „De Sadas - Žiustinai“ - režisierius pastatė Atėnuose dar 2008 m., spektaklis jau trejus metus sėkmingai rodomas ir sulaukė didelio atgarsio.
tags: #cezario #grupe #atsiliepimai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
