Advento laikotarpis, ypatingas laikas, skirtas rimčiai, susikaupimui ir savianalizei, yra puiki proga peržiūrėti savo mitybos įpročius. Tai metas, kai galime ne tik apmąstyti savo veiklą ir ieškoti būdų, kaip tobulėti, bet ir skirti dėmesio savo fiziniams poreikiams, apriboti kai kuriuos produktus ir pažinti save giliau. Ilgi vakarai turėtų būti skiriami bendravimui ir dalijimuisi tuo, ką turime su kitais.
Tradiciniai Advento papročiai dažnai apima ir mitybos pokyčius. Nors šiuo metu neturėtų būti vartojamas alkoholis, rekomenduojama atsisakyti mėsos ir riboti pieno produktų vartojimą. Svarbu ne tik atsisakyti nerekomenduotinų produktų, bet ir rinktis vertingą bei sveiką maistą. Jei vienų produktų atsisakome, o kitų vartojame per daug, tai tik techninės sąlygos, o ne pasninko esmė. Būtina vengti persivalgymo ir skirti laiko maistui. Ruošiant patiekalus naudinga prisiminti senovinius receptus ir juos pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje. Pavyzdžiui, seniau burokėlius kepdavo krosnyje, o dabar juos galima kepti orkaitėje.
Akivaizdu, kad daugelis žmonių, įskaitant ir vaikus, vartoja per daug gyvūninių produktų, ypač perdirbtų mėsos ir pieno gaminių. Atsisakydami saldintų pieno produktų, mažiname gaunamo cukraus kiekį, taip stabdome uždegiminius procesus ir geriname cholesterolio rodiklius.
Pasninkas, kaip asketizmo forma, reiškia susilaikymą nuo tam tikrų valgių ir gėrimų tam tikrą laiką dėl religinių ar dvasinių motyvų. Krikščionių tradicijoje pasninkas yra viena pagrindinių atgailos ir pamaldumo formų, padedanti apvaldyti instinktus ir siekti sielos tyrumo. Pirmųjų amžių krikščionys tradiciją pasninkauti perėmė iš žydų, o vėliau pasninkavimas tapo svarbiausiu gavėnios bruožu. Po Vatikano II susirinkimo gavėnios laikotarpio atgaila tapo ne tik dvasinė, bet ir išorinė bei vieša.
Visuotinėje Bažnyčioje pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą, o ryte ir vakare - lengvai užkąsti. Vanduo, sultys, pienas pasninko nelaužo. Pagal Kanonų teisės kodeksą, šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų. Pasninkauti būtina Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį. Taip pat svarbu atskirti abstinenciją - susilaikymą nuo mėsiškų valgių, kuri draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą, bet leidžia žuvį, kiaušinius, pieno produktus ir jūros gėrybes. Šios taisyklės reikia laikytis visais metų penktadieniais, Pelenų trečiadienį ir Kūčių dieną.
Nors pasninko ir abstinencijos pagrindinis tikslas nėra graži figūra ar organizmo išvalymas, saikingiau besimaitinantys žmonės dažnai būna sveikesni ir gyvena ilgiau. Kai kurios teorijos teigia, kad pasninkavimas yra veiksminga organizmo išvalymo priemonė, padedanti atsikratyti konservantų, sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų, kurios patenka į organizmą su maistu. Tai gali padėti spręsti virškinimo problemas, nuovargį, nemigą ar didelį saldumynų poreikį.
Viena ar dvi pasninko dienos per savaitę gali tapti sveiko gyvenimo dalimi. Jei ketinate pasninkauti vartodami tik vandenį, svarbu paruošti organizmą, kelis mėnesius maitinantis ekologiškomis daržovėmis, vaisiais ir sėklomis. Pasninko dieną svarbu gerti daug vandens, o jei jaučiamas silpnumas ar alkis - taikyti saviįtaigos technikas.
Tinkamai subalansuota mityba pirmaisiais gyvenimo metais yra itin svarbi vaikų raidai ir imunitetui. Kad vaikų organizmas būtų atsparus ligoms, tėvai turėtų maitinti vaikus maistu, turinčiu įvairių maisto medžiagų. Vienerių-trejų metų vaikų organizmas smarkiai keičiasi, formuojasi, todėl jam reikalingos kuo įvairesnės maisto medžiagos. Geriausia, kad vaikai valgytų Lietuvoje užaugintus maisto produktus - grūdus, daržoves, vaisius, prie kurių mūsų virškinimo sistema yra pratusi.
Burokėliai, kuriuos vis dažniau tėvai įtraukia į vaikų mitybą, yra puikus B grupės vitaminų, folio rūgšties, kalio, magnio, kalcio, mangano, vario, geležies ir antioksidantų šaltinis. Vaikams svarbiausia neperdozuoti skysčių - geriausia gerti vandenį, saikingai pieną (apie 250-500 ml per parą). Nors pasitaiko mitų apie vitamino C ar sojos produktų naudą vaikams, svarbu atsiminti, kad bet kokių papildų ar naujų produktų vaikų mityboje reikėtų vengti be konsultacijos su gydytoju. Sojos produktai savo naudingomis savybėmis nesiskiria nuo Lietuvoje auginamų žirnių ar pupelių, be to, soja yra ganėtinai alergiškas augalas.
Gydytojai rekomenduoja vienerių-trejų metų vaikus maitinti reguliariai, kas tris valandas, keturis ar penkis kartus per dieną, siūlant pagrindinius patiekalus ir sveikus užkandžius. Augančio vaiko energija ir maisto medžiagos greitai išsieikvoja, todėl jas reikia reguliariai papildyti.
Nors patiems mažiems vaikams pasninkauti nereikia, jie jau dabar gali ruoštis gyventi pagal pasninko įstatymą. Tėvai gali įtraukti vaikus į pasninko praktiką, siūlydami jiems kartu su šeima melstis pasninko pradžioje ar pabaigoje. Galima paaiškinti, kad mielės simbolizuoja maldą, o cukrus - pasninką, ir stebėti, kaip mielės kyla inde su cukrumi, vaizdžiai demonstruojant pasninko procesą.
Pasninkas gali priartinti mus prie Dievo, nes silpstant kūnui, stiprėja dvasia. Nors paprastai pasninkaujama kartą per mėnesį, kartais susiduriama su itin sudėtingomis problemomis ar ligomis, tuomet pasninkas gali būti ypač reikšmingas.
Pasninko metu galima paruošti tradicinius patiekalus, tokius kaip pupelių ar burokėlių sriubos su grybais, nepamirštant ir vaisių. Taip pat galima išbandyti senovinius receptus, pavyzdžiui, keptus burokėlius orkaitėje.
Tradiciniai pasninko patiekalai:
| Pupelių sriuba |
| Burokėlių sriuba su grybais |
| Daržovių troškiniai |
| Rauginti kopūstai |
| vaisiai |
Pavyzdys receptui: Žuvies paplotėliai
Pavyzdys receptui: Kopūstų suktinukai su ryžių ir grybų įdaru
Pasninkas yra puiki proga ne tik apmąstyti savo mitybą, bet ir stiprinti dvasią, gilinti santykius su savimi ir aplinkiniais. Svarbiausia - suprasti jo esmę ir tinkamai pritaikyti savo gyvenimo būdui.
