Galvos svaigimas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir ką daryti

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Vienas dažnesnių, bet nerimą keliančių simptomų yra galvos svaigimas. Jis gali pasireikšti tiek nėštumo pradžioje, tiek vėlesnėse savaitėse, ir nors dažniausiai tai yra fiziologinis reiškinys, svarbu žinoti, kada jis gali signalizuoti apie rimtesnes problemas.

Nėštumo metu moters organizmas patiria reikšmingus hormoninius, kraujotakos ir medžiagų apykaitos pokyčius. Šie procesai tiesiogiai veikia kraujospūdį, gliukozės lygį ir nervų sistemą, todėl gali atsirasti silpnumas ar nestabilumo jausmas.

Greita santrauka: galvos svaigimas nėštumo metu

• Kada dažniausias? - Pirmąjį trimestrą ir staiga atsistojus.
• Pagrindinė priežastis - Hormoniniai pokyčiai ir kraujospūdžio svyravimai.
• Ar pavojinga? - Dažniausiai ne, tačiau būtina stebėti intensyvumą.
• Ką gali lydėti? - Silpnumas, pykinimas, prakaitavimas.
• Kada kreiptis į gydytoją? - Jei svaigimas stiprus, pasikartojantis ar lydi alpimas.

Vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių galvos svaigimą nėštumo metu, yra hormoniniai pokyčiai. Progesteronas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujospūdis gali sumažėti. Dėl to trumpam sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis, o tai sukelia svaigimo jausmą. Be to, nėštumo pradžioje sparčiai didėja kraujo tūris, tačiau organizmui reikia laiko prisitaikyti. Šis prisitaikymo laikotarpis dažnai ir yra susijęs su galvos svaigimu, ypač greitai keičiant kūno padėtį. Kai kurioms moterims svaigimą sustiprina pykinimas, sumažėjęs apetitas ar ilgesnės pertraukos tarp valgymų. Tuomet svarbus tampa ir gliukozės kiekio svyravimas kraujyje.

Galvos svaigimas skirtingais nėštumo trimestrais

Nors galvos svaigimas gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, jo priežastys ir intensyvumas dažnai skiriasi priklausomai nuo trimestro. Tai susiję su tuo, kad organizmas kiekviename etape prisitaiko prie skirtingų fiziologinių pokyčių.

Pirmasis trimestras: hormonų įtaka

Pirmąjį trimestrą galvos svaigimas dažniausiai susijęs su staigiais hormonų pokyčiais. Progesteronas plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis gali sumažėti. Dėl to atsiranda silpnumas, „apsvaigimo“ jausmas, ypač greitai atsistojus ar ilgiau stovint. Šiuo laikotarpiu svaigimą dažnai lydi pykinimas ir sumažėjęs apetitas. Jei moteris mažiau valgo ar vemia, sumažėja gliukozės kiekis kraujyje, o tai dar labiau sustiprina silpnumą.

Antrasis trimestras: kraujotakos prisitaikymas

Antrąjį trimestrą organizmas dažniausiai prisitaiko prie padidėjusio kraujo tūrio, todėl svaigimas gali sumažėti. Tačiau jis vis dar gali pasireikšti ilgai stovint, per karštį ar esant dehidratacijai. Šiame etape svarbu atkreipti dėmesį į geležies kiekį kraujyje. Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę, kurios vienas simptomų - galvos svaigimas.

Trečiasis trimestras: spaudimas kraujagyslėms

Trečiąjį trimestrą didėjanti gimda gali spausti stambiąsias kraujagysles, ypač gulint ant nugaros. Tai gali sumažinti kraujo grįžimą į širdį ir sukelti staigų silpnumą ar galvos svaigimą. Dėl šios priežasties nėščioms moterims rekomenduojama gulėti ant šono, o ne ant nugaros. Jei svaigimas atsiranda būtent gulint ant nugaros ir praeina pakeitus padėtį, tai dažniausiai yra fiziologinė reakcija.

Kada galvos svaigimas nėštumo metu gali būti pavojingas?

Nors daugeliu atvejų galvos svaigimas nėštumo metu yra fiziologinis ir susijęs su hormoniniais ar kraujotakos pokyčiais, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti rimtesnę būklę. Pirmiausia svarbu įvertinti intensyvumą ir lydinčius simptomus. Jei svaigimas trumpalaikis, praeina atsisėdus ar atsigulus ir nėra kitų pavojingų požymių, dažniausiai tai nėra grėsminga. Tačiau situacija keičiasi, jei atsiranda papildomų simptomų.

Į ką būtina atkreipti dėmesį?

Jei galvos svaigimą lydi:

• Alpimas arba sąmonės netekimas
• Stiprus galvos skausmas
• Regėjimo sutrikimai
• Pilvo skausmas ar kraujavimas
• Staigus patinimas ir aukštas kraujospūdis

būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kai kuriais atvejais svaigimas gali būti susijęs su mažakraujyste, dehidratacija, nėščiųjų diabetu ar net preeklampsija. Todėl svarbu neignoruoti dažnų ar stiprėjančių simptomų.

Alpimo rizika

Net jei svaigimas nėra susijęs su rimta liga, jis gali padidinti kritimo riziką. Tai ypač aktualu nėštumo metu, kai pasikeičia kūno svorio centras ir pusiausvyra. Jei svaigimas kartojasi, rekomenduojama vengti staigių judesių, atsikelti lėtai ir užtikrinti saugią aplinką namuose.

Gydytojo komentaras: ar galvos svaigimas nėštumo metu dažnas reiškinys?

Akušeriai-ginekologai pabrėžia, kad galvos svaigimas nėštumo metu yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių būsimos mamos kreipiasi konsultacijos. Daugeliu atvejų tai susiję su natūraliais organizmo pokyčiais - kraujagyslių išsiplėtimu, padidėjusiu kraujo tūriu ar gliukozės svyravimais. Tačiau svarbiausia - įvertinti visą klinikinį vaizdą. Jei svaigimas epizodinis ir praeina pakeitus kūno padėtį ar pavalgius, dažniausiai jis nėra pavojingas. Jei jis stiprus, progresuojantis ar lydimas kitų simptomų, būtinas išsamesnis ištyrimas.

„Galvos svaigimas nėštumo metu dažniausiai yra fiziologinis, tačiau bet koks staigus ar neįprastas simptomų pasikeitimas turėtų būti aptartas su gydytoju.“ - dr. Mary L. Rosser

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Ar normalu, kad nėštumo metu dažnai svaigsta galva? Taip, ypač pirmąjį trimestrą. Galvos svaigimas dažnai susijęs su hormoniniais pokyčiais ir kraujospūdžio svyravimais.
• Kodėl svaigsta galva atsistojus? Staigiai atsistojus gali sumažėti kraujo pritekėjimas į smegenis, todėl atsiranda trumpalaikis silpnumas ar svaigimas. Nėštumo metu ši reakcija pasireiškia dažniau.
• Ar galvos svaigimas gali būti mažakraujystės požymis? Taip. Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę, kurios vienas simptomų yra galvos svaigimas.
• Kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją? Jei svaigimą lydi alpimas, stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, kraujavimas ar pilvo skausmas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Kaip sumažinti galvos svaigimą nėštumo metu? Rekomenduojama valgyti reguliariai, gerti pakankamai skysčių, vengti staigių judesių ir ilsėtis ant šono, o ne ant nugaros.

Kiti nėštumo simptomai ir galimos priežastys

Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti naujų simptomų ar paaštrinti jau esamus. Šie simptomai yra dažni ir dažniausiai normalūs, tačiau kai kurie gali rodyti komplikacijas ir reikalauti gydytojo dėmesio. Pokyčiai nėštumo metu dažnai susiję su hormonų svyravimais, augančiu vaisiumi ir padidėjusia kūno apkrova.

Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV) yra dažnas reiškinys. Jis gali būti lengvas, kai pykina ne nuolat ir vemiama 3-4 kartus per dieną. Vidutinio sunkumo NPV pasireiškia nuolatiniu vėmimu (apie 10 kartų per dieną), nuolatiniu seilėtekiu (ptializmu) ir svorio kritimu (apie 5 proc.). Sunkus NPV pasižymi vėmimu ne mažiau kaip 10 kartų per parą, nuolatiniu pykinimu ir seilėtekiu, apetito nebuvimu, didesniu nei 5 proc. svorio netekimu ir ketozės vystymusi. Esant sunkiam NPV, gali atsirasti elektrolitų disbalansas (kalio, natrio, chloro, magnio netekimas), dehidratacija (sausa oda, apsinešęs liežuvis), sutrikti medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Taip pat gali pakilti temperatūra iki 38 °C, padažnėti pulsas (iki 110 k./min.), sumažėti kraujospūdis, sumažėti šlapimo kiekis, šlapime gali būti randama baltymo, iš burnos gali būti jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji gali blogai miegoti, būti vangi ir apatiška. Užsitęsus NPV, gali išsekti organizmas, lėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).

Preeklampsija ir eklampsija

Jeigu nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertenzija - po 20 nėštumo savaičių du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS, lėtinė hipertenzija - prieš nėštumą, iki 20 nėštumo savaičių, ilgiau kaip 6 savaites), pasireiškia papildomi požymiai, gali būti įtariama preeklampsija. Preeklampsija gali būti lengva arba sunki. Eklampsija - tai vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo.

Kitos galimos priežastys

Meteorizmas (pilvo pūtimas) ir dirgliosios žarnos sindromas taip pat gali sukelti diskomfortą nėštumo metu. Dirgliosios žarnos sindromui būdingas pilvo skausmas su tempimo pojūčiu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis skausmas, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus. Skausmas dažniausiai pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje, tačiau gali būti ir neaiškios lokalizacijos. Taip pat gali sutrikti tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, gausus dujų ir gleivių išsiskyrimas. Kiti galimi simptomai: migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas. Gastritas taip pat gali būti viena iš priežasčių. Jam būdingas apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skausmas burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas - gimdymas iki 37 nėštumo savaitės. Iki 22 savaičių gimdymas laikomas persileidimu. Priešlaikinio gimdymo priežastys: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.).

Kaip sumažinti nėštumo simptomų diskomfortą?

Kai kurie nėštumo simptomai gali būti sumažinami ar palengvinami:

• Sveika mityba - vartokite mažesnes porcijas dažniau, venkite riebaus ir aštraus maisto, kad sumažintumėte pykinimą ir rėmenį.
• Pakankamai skysčių - gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos ir vidurių užkietėjimo.
• Lengvas fizinis aktyvumas - reguliari mankšta padeda palaikyti gerą kraujotaką, mažina patinimus ir gali palengvinti vidurių užkietėjimą.
• Šilti kompresai ir masažai - šilti kompresai arba masažai gali padėti sumažinti kojų mėšlungį ir raumenų įtampą.
• Kojų pakėlimas - jei jaučiate patinimą kojose, pabandykite jas laikyti pakeltas, kad pagerintumėte kraujotaką.

Dauguma nėštumo simptomų yra laikini ir praeina po gimdymo. Moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, bet kokia nėštumo būsena yra nauja, nepatirta ir kelianti klausimų „ar taip turi būti”. Dažnais atvejais moterys konsultuojasi su draugėmis, diskutuoja apie savo simptomus forumuose, socialiniuose tinkluose ir, be abejo, sulaukia daug patarimų. Deja, ne visada teisingų.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis simptomų yra įprasti, kai kurie gali reikšti komplikacijas ir reikalauti medicininės priežiūros:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - tai gali rodyti rimtas būkles, tokias kaip persileidimas, placentos problemos ar ankstyvas gimdymas.
• Ilgalaikis galvos skausmas - stiprus ir nuolatinis galvos skausmas gali būti preeklampsijos požymis, ypač jei kartu pakyla kraujospūdis.
• Staigus patinimas - stiprus patinimas, ypač veido, rankų ar kojų, gali rodyti preeklampsiją.
• Regos sutrikimai - miglotas matymas, spengimas akyse arba kiti regėjimo pokyčiai gali rodyti aukštą kraujospūdį.
• Sumažėjęs vaisiaus judrumas - jei vaisius juda mažiau nei įprastai, tai gali rodyti vaisiaus būklės pokyčius.
• Stiprus niežulys - intensyvus niežėjimas, ypač delnuose ir paduose, gali būti kepenų sutrikimo požymis, vadinamosios intrahepatinės nėščiųjų cholestazės.

Yra keletas situacijų nėštumo metu, kurios gali reikalauti skubios medicinos pagalbos. Jeigu pastebėsite, kad kurį laiką nejaučiate judesių ar jų skaičius itin sumažėjęs, ramiai atsigulkite, atsipalaiduokite, pakutenkite pilvuką, švelniai pabaksnokite, suvalgykite kažką saldaus. Jeigu vis tiek nejaučiate judesių, kreipkitės į skubios pagalbos skyrių.

Skausmas: stiprus, nuolatinis, ilgalaikis skausmas pilvo srityje nėra normalu. Nėštumo metu augant gimdai, moterys dažnai jaučia aštrų, kartais buką skausmą pilvo srities šonuose, tačiau šis skausmas trumpalaikis. Suskaudo ir praėjo. Jeigu jaučiate intensyvų, varginantį skausmą pilvo apačioje, stipresnį nei menstruacijų metu, nedelskite ir vykite į gydymo įstaigą pasitikrinti.

Tepimas ar kraujavimas: nėštumo metu negalima nekreipti dėmesio į kraujavimą. Pastebėjote gausesnį šviesų kraują? Nedelsdama kreipkitės į gydytoją.

Makšties išskyros: normalu, kad nėštumo metu pas moterį yra išskyrų (kaip ir ne nėštumo metu), tačiau jeigu matote žymų jų pagausėjimą, spalvos pasikeitimą, atsiranda nemalonus kvapas, makšties ar vulvos niežulys, skausmas, praneškite gydytojui.

Priešlaikinio gimdymo požymiai: jeigu nėštumo trukmė mažesnė nei 37 savaitės ir jaučiate gimdos susitraukimus (nugaros skausmą, pilvo skausmus), daugiau nei 4 kartus per valandą, jeigu jaučiate sunkumą dubens srityje, būtinai pasitarkite su gydytoju.

Tinimas: veido, rankų patinimas nėštumo metu yra normalu, tačiau jeigu pastebėjote, kad jums stipriai tinsta kojos ir kulkšnys, rodos, staiga priaugote daugiau svorio, nedelsiant pasitarkite su gydytoju.

Depresija: apima didelis nerimas, nusivylimas, liūdesys, užeina panikos priepuoliai, nebegalite susitvarkyti su savo kasdieniais rūpesčiais, kyla mintys apie savęs žalojimą. SOS nėštumo metu.

tags: #pastovus #svaigimas #nestumo #metu

• Kaip išlaikyti ryšį su vaiku po skyrybų
• kodėl verta rinktis Mercedes AMG CLA 45s mažiesiems
• Sveikinimai Naujagimiams
• Kalėdų tradicijos ir jų šaknys
• Viskas, ką reikia žinoti apie vaiko pinigus ir paramą šeimoms