Nėštumas yra ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą. Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 val.) ir vėlyvąjį.
Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vykstantys procesai apima sparčiai mažėjantį gimdos svorį (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kintančią jos padėtį. Išoriniai gimdos kaklelio žiovems užsidaro po 2 savaičių. Atsinaujina gimdos gleivinė, tačiau placentos aikštelėje šis procesas užtrunka ilgiau - iki 6-8 savaičių. Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos, kurias sudaro kraujas, gleivės bei atkrintančiosios gleivinės audiniai. Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas. Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo. Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios.
Krūtys išveša, iš pradžių iš jų skiriasi priešpienis, o nuo 2-4-osios dienos - pienas. Pieno gamybą stimuliuoja posmegeninės liaukos hormonas prolaktinas, kurio ypač padaugėja po gimdymo. Pieno išsiskyrimą iš krūties skatina posmegeninės liaukos pulsiškai gaminamas hormonas oksitocinas.
Nuo pirmųjų dienų po gimdymo kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, tačiau funkcionuojančios krūtys stabdo ovuliaciją. Tolesnio žindymo laikotarpio fiziologija apima tai, kad krūties spenelio ir aplink jį esančio laukelio - areolės dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Šis hormonas stabdo vaisingumo atsistatymą. Kuо dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pasigamina prolaktino ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai. Žindant naktį prolaktino išsiskiria daugiau, negu dieną, todėl sumažinus žindymą naktį neretai sumažėja tiek pieno gamyba, tiek vaisingumo slopinimas.
Vaisingumo slopinimui reikšmingi ne tik žindymo dažnis bei intensyvumas, bet ir moters mitybos ypatumai, psichiniai stresai, ligos, pradėjimo žindyti po gimdymo momentas. 15 proc. nežindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia per 6 savaites po gimdymo, 30 proc. - per 3 mėnesius po gimdymo, nors pirmieji ciklai gali būti ir anovuliaciniai. Anksčiausia dokumentuota ovuliacija yra įvykusi 27 dieną po gimdymo.
Žindančioms moterims vaisingumas dažniausiai grįžta vėliau, nei nežindančioms. Joms mėnesinių gali nebūti net iki 3 metų ar daugiau. Nutraukus žindymą vaisingumas paprastai atsistato labai greitai - po 2 savaičių, nors pasitaiko, kad mėnesinių nebūna dar 2-3 mėnesius. Pirmosios mėnesinės po gimdymo neretai būna sunkios, ypač jei prieš jas neįvyko ovuliacija.
Žindymo sąlygotas mėnesinių nebuvimas vadinamas laktacine amenorėja. Kita vertus, net ir krūtimi maitinanti moteris gali sulaukti pirmųjų mėnesinių netikėtai anksti. Žindymas negarantuoja nevaisingumo. Tai patvirtina daug netikėtų nėštumų maitinant krūtimi. Nors PSO teigimu, pasaulyje didžiausią įtaką nėštumui išvengti turi natūralus žindymas.
PSO rekomenduoja kūdikį žindyti bent 2 metus. Motinai žindymas mažina pogimdyminio laikotarpio kraujavimą, skatina gimdos involiuciją, slopina vaisingumą, greitina iki nėštumo buvusios kūno masės atsistatymą, mažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką.

Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai: 1-2 anovuliaciniai ciklai, vėluojanti ovuliacija, trumpa liuteininė fazė (vidutiniškai 8-10 dienų), ilgiau trunkantis gleivių etapas, daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu. Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau.
Laktacinės amenorėjos metodo (LAM) apibrėžimas (dar vadinamas Bellagio konsensusu): Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra: gimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius, amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo), maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi. Pats žindymas nėra šeimos planavimo būdas, tačiau juo yra LAM. Tai šiuolaikinis, efektyvus, ekologiškas bei pigus šeimos planavimo metodas.
Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto. Nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko. Dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val. Kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus. Iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.

Kūdikiui augant ir mažėjant jo poreikiui bei norui valgyti naktį, pažindykite kūdikį vėlai vakare ir anksti ryte, išlaikydami tarp šių žindymų ne didesnį nei 6-7 val. intervalą. Kai kurie autoriai taip pat nurodo, jog kūdikis turi būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra paros žindymo trukmė turi būti ne mažiau kaip 2 val. PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).
Kaip teigia LAM apibrėžimas, maitinimas krūtimi turi būti visai arba beveik natūralus. Tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5-15 proc. visų maitinimų kiekio. Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, porai derėtų žinoti, jog bet koks maisto papildymas ar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.
Reti maitinimai ar reguliarus kūdikio raciono papildymas kitu maistu yra susiję tiek su mėnesinių grįžimo rizika, tiek su padidėjusia galimybe, jog prieš pirmąsias mėnesines įvyks ovuliacija. Todėl LAM sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip yra maitinamas kūdikis: išimtinai tik krūtimi ar gauna dar ir kitų papildomų priedų.
Žindymas pagal grafiką, stengiantis kūdikį kuo anksčiau pripratinti išmiegoti visą naktį, naudojant buteliukus ir žindukus, motinai paliekant kūdikį prižiūrėti kitiems žmonėms lemia trumpesnius ir retesnius maitinimus krūtimi, trumpesnį bendrą žindymo laikotarpį, o vaisingumą slopina dažniausiai menkai. Paprastai taip žindančios motinos vaisingumas atsistato per pirmuosius 3 mėnesius po gimdymo, tačiau gali atsinaujinti praėjus vos 4 savaitėms po gimdymo arba, retais atvejais, tik visiškai atjunkius kūdikį.
J. ir S. Kippley skiria dar vieną žindymo modelį - ekologinį žindymą, kuris yra griežtesnis ir už išimtinį. Esminis skirtumas - labai svarbu ne tik neduoti kūdikiui jokio papildomo maisto ar gėrimo, bet ir nuolat būti su kūdikiu. Ekologinis žindymas nusakomas 7 reikalavimais: pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius maitinkite kūdikį tik krūtimi, neduokite jokio papildomo maisto ar gėrimo, net vandens; raminkite kūdikį žindydama; nenaudokite buteliukų ir žindukų; nakties metu kūdikį migdykite vienoje lovoje šalia savęs ir žindykite pagal poreikį; pamiegokite šalia kūdikio dienos metu; dažnai maitinkite tiek dieną, tiek naktį, nesilaikydama jokio grafiko; neįpraskite nieko, kas trukdytų žindymui ar atskirtų jus nuo kūdikio.
J. ir S. Kippley duomenimis, tik apie 50 proc. vien išimtinai žindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia vėliau, nei praėjus 6 mėn. po gimdymo. Likusioms vaisingumas atsistato anksčiau. Tuo tarpu kruopščiai laikantis visų 7 ekologinio žindymo reikalavimų (nuo 6 mėn. lieka 6 reikalavimai), kol moteriai nebuvo jokio kraujavimo, tikimybė pastoti per pirmuosius 3 mėn. po gimdymo praktiškai lygi nuliui, nuo 4 iki 6 mėn. ji mažesnė nei 1 proc., 70 proc. atvejų mėnesinės atsinaujina 9-20 mėn. po gimdymo (vidutiniškai 14-15 mėn. po gimdymo), o kartais tik po 2-3 metų.
Nėra buvę kraujavimo: Moteriai nėra buvę jokio kraujavimo vėliau, nei 56 dienos po gimdymo. Kraujavimu laikytinas net minimalus tepimas kraujingomis išskyromis, trunkantis vos 1-2 dienas. Tai svarbiausias iš trijų LAM kriterijų.
Kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus: Tai mažiausiai svarbus LAM kriterijus. Paprastai 6 mėn. amžiaus kūdikiai ima patys reikalauti papildomo maisto. Rekomenduojama papildomo maisto bent pasiūlyti, tačiau pasitaiko, kad kūdikis jo atsisako iki 8 mėn.

Pradėjus kūdikį primaitinti papildomu maistu rekomenduojama kiekvieną valgymą pradėti žindymu. Taip pat svarbu palikti maitinimų vien motinos pienu, ypatingai paskutinį maitinimą vakare prieš miegą ir pirmąjį anksti ryte.
Pirmąsias 6-8 savaites po gimdymo susilaikykite nuo lytinių santykių dėl galimos infekcijos. Jei dėl tam tikrų priežasčių nusprendėte ar esate priversta nežindyti, nenaudokite hormoninių preparatų pieno gamybos slopinimui - jie gali iškreipti vaisingumo požymius.
Gimdos kaklelio gleives pradėkite stebėti: jei nežindote pagal LAM kriterijus (visai nemaitinate krūtimi arba nustojote žindyti pirmosiomis dienomis po gimdymo, maitinate krūtimi, tačiau per pirmuosius 6 mėn. po gimdymo apart savo pieno kūdikiui papildomai duodate dirbtinių pieno mišinių, kieto ar skysto maisto, vandens, maitinate pagal grafiką, kūdikis išmiega nežindytas visą naktį) - kai tik bus įmanoma; jei kūdikis maitinamas tik krūtimi, tačiau išmiega nevalgęs visą naktį - praėjus 5 sav. po gimdymo (pagal J. ir S. Kippley); jei žindote pagal LAM kriterijus - praėjus ne daugiau kaip 5 mėn. po gimdymo (6 mėn. yra galutinė riba, žindant pagal ekologinį žindymo modelį ši riba - 9 mėn., tačiau jausitės saugiau pradėjusi juos sekti kuo anksčiau); jei bent vienas iš trijų LAM kriterijų pažeidžiamas, vaisingumo požymius būtina pradėti žymėtis nedelsiant. Vidinį gimdos kaklelio gleivių tyrimą galima pradėti tik visiškai sugijus makšties audiniams.
Gimdymo metu moters organizmas patiria didžiulį stresą. Kiek reikia laiko, kad organizmas atgautų jėgas? Kada gimdyti dar kartą? Kada atsiras ovuliacija, priklauso nuo to, ar moteris maitina kūdikį savo pienu. Maitinančioms vaisingumas grįžta vėliau. Tačiau pasitaiko, kad ir maitinanti moteris gali pastoti, nes gali būti, kad mėnesinių dar nėra, o ovuliacija jau atsinaujinusi. Dažniausiai pastebima, kad sumažėja pieno ir atsiranda nėštumui būdingų pojūčių.
Teoriškai nuo gimdymo iki gimdymo turėtų praeiti metai. Taigi normalu, jei po trijų mėnesių moteris vėl pasijunta besilaukianti. Tačiau, jeigu norime, kad grįžtų buvusios kūno formos, sustiprėtų raumenys, reikėtų palaukti bent pusmetį. Per tiek laiko grįžta iki gimdymo buvęs svoris, pasišalina skysčių perteklius, moteris atsigauna psichologiškai.
Po cezario pjūvio operacijos pertrauka tarp pirmo ir antro vaikučio turėtų būti dveji metai. Per anksti pastojus baisu, kad randas dar per silpnas, ypač jeigu moteris antrą kūdikį gimdys natūraliai. Taip pat žr. Mat natūraliai gimdant organizmas patiria didžiulę įtampą, kūdikis stumiamas didžiule jėga. Po dvejų metų, jeigu nėra jokių komplikacijų, moteris jau gali gimdyti pati.
Nuo moters amžiaus priklauso, kaip dažnai rekomenduojama gimdyti. Lengviau atgauna jėgas jaunos moters organizmas. Be to, nuo 35-erių tampa sunkiau pastoti. Šio amžiaus ir vyresnėms moterims po gimdymo reikia daugiau laiko, kad atsigautų. Sunkiau susitraukia oda, gali priaugti daugiau svorio, nes sulėtėja medžiagų apykaita. Didėja ir komplikacijų pavojus, nes nėštumas organizmui yra didelis krūvis, jaunesnė moteris jį lengviau pakelia.
Po gimdymo moters kūnas patiria didelių pokyčių. Gimda intensyviai traukiasi. Nors pogimdyminiu laikotarpiu laikomos 6-8 savaitės, jų nepakanka visiškai atstatyti fizinei ir psichologinei formai, darbingumui. Moterys dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip tarpvietės plyšimas, nugaros skausmai, viršsvoris, šlapimo nelaikymas, hemorojus, gimdos/makšties sienelių nusileidimas, sausumas makštyje, "platumo" pojūtis makštyje, žemas libido, skausmas mylintis, susilpnėjęs jautrumas.
Baimė pastoti yra gana dažnas rūpestis. Ji gali kilti dėl kontrolės trūkumo, sveikatos problemų, finansinių ar karjeros rūpesčių, santykių pokyčių, asmeninių vertybių, ankstesnės neigiamos gimdymo patirties ar komplikuotų santykių su savo motina.
Apie kontracepciją po gimdymo sklando nemažai mitų. Vienas jų - neįmanoma pastoti, jei moteris nesulaukė pirmų mėnesinių. Kol moteris maitina krūtimi, pastojimo galimybė (ypač pirmaisiais mėnesiais) labai maža. Tačiau palaipsniui tikimybė pastoti didėja, nors moteris dar maitina ir nėra mėnesinių. Saugoti reikia jau nuo pirmojo lytinio akto po gimdymo.
Jeigu po gimdymo moteris reguliariai žindo kūdikį, patikimą kontracepciją reikia pradėti vartoti praėjus 3 mėnesiams po gimdymo. Jei moteris žindo, negalima naudoti kontraceptikų, kuriuose yra sintetinio moteriškojo hormono estrogeno. Žindančiai moteriai tinka spermicidinės priemonės, tačiau jos priskiriamos tik prie vidutiniškai veiksmingų. Tinka ir prezervatyvai, tačiau jie taip pat priskiriami prie vidutiniškai veiksmingų kontracepcijos metodų. Iš hormoninių geriamųjų kontraceptikų žindyvėms tinka vadinamosios mini piliulės, kurių sudėtyje yra tik progestino.
Žindančioms moterims puikiai tinka gimdos spiralės, kurias galima įvesti praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Po nėštumo moterys dažnai susiduria su įvairiais fiziologiniais ir psichologiniais pokyčiais. Nėštumas ir gimdymas - tarsi ruletė. Viena iš dažnai pasitaikančių baimių - baimė vėl pastoti, ypač netrukus po gimdymo.

Naujausi tyrimai rodo, kad pastojus nepraėjus pusantrų metų po gimdymo, didėja priešlaikinio gimdymo rizika. Taip pat svarbu atsižvelgti į fizinę būklę. Organizmas greičiau atgauna jėgas, jei moteris per nėštumą priaugo 9 - 11 kg. Jei daugiau, apie 20 kg, reikės ilgiau palaukti. Svarbu, ar nebuvo nėštumo komplikacijų. Jei buvo, geriau palaukti dvejus metus, palepinti organizmą, pagerinti sveikatą.
Galima pastoti po gimdymo jau po 5-6 savaičių. Gydytojai rekomenduoja po gimdymo 6 savaites neturėti lytinių santykių. Tačiau, kaip rodo praktika, net ir maitinant krūtimi, galima pastoti net ne sulaukus pirmųjų mėnesinių.