Ką reiškia šaltkrėtis ir kūno temperatūra 37,1 °C?

Pakilusi kūno temperatūra nėra liga, o tik simptomas, kuris rodo organizmo reakciją į įvairias infekcijas, uždegimus ar kitus dirgiklius. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, kūno temperatūra gali pakilti ir laikytis dėl kelių priežasčių: virusinės ar bakterinės infekcijos, stipraus ūmaus uždegimo, egzotinėje kelionėje dėl perkaitimo saulėje arba dėl ūmios ir stiprios alerginės reakcijos.

termometras su 37.1 temperatūra

Temperatūrą taip pat gali kilstelėti endokrininės sistemos ligos, pavyzdžiui, hipertiroidizmas, ilgalaikis stresas, nervinė įtampa, nerimas arba tam tikrų vaistų vartojimas. Svarbu žinoti, kad žmogaus kūno temperatūra natūraliai svyruoja: mažiausia ji yra naktį ir ryte, o aktyvios veiklos metu - pakyla. Aukštesnė nei normali kūno temperatūra laikoma 36,6-37 °C, o natūraliai kiek aukštesnė temperatūra būdinga vaikams, sportininkams ar žmonėms ovuliacijos metu.

Kodėl kyla šaltkrėtis?

Šaltkrėtis yra dažnas simptomas, pasireiškiantis kūno drebuliu, dažnai kartu su šalčio pojūčiu. Šį pojūtį sukelia staigus kūno temperatūros kritimas arba organizmo reakcija į infekciją. Nors šaltkrėtis gali būti nekenksmingas atsakas į aplinką, jis gali rodyti ir pagrindinę sveikatos problemą. Mūsų kūnas nuo atšalimo visada saugosi vienodai: organizmas stabdo kraujo tekėjimą į odą, bandydamas išsaugoti šilumą, vėliau prisijungia drebulys, išsilaisvina šilumos gamybą skatinantys hormonai. Jei šaltkrėtis sukelia aplinkos veiksniai ar lengva liga, dažnai juos galima gydyti poilsiu, drėkinimu ir šiluma.

GCSE biologija – kaip mes kontroliuojame savo kūno temperatūrą

Klaidos matuojant temperatūrą

Viena iš nekalčiausių, bet dažnai pasitaikančių pakilusios temperatūros priežasčių - netinkamai veikiantys arba neteisingai naudojami termometrai. Svarbu žinoti:

  • Elektroniniai termometrai: jei kyla įtarimų, vertėtų pakeisti baterijas.
  • Bekontakčiai termometrai: nereikėtų matuoti ką tik grįžus iš lauko ar po intensyvios veiklos, nes fiksuojama aukštesnė temperatūra nei yra iš tiesų.
  • Lydinio termometrai: svarbu juos energingai nupurtyti, nes naujasis lydinys nėra toks lakus kaip gyvsidabris.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai daromos pacientų klaidos - atsainus požiūris į temperatūrą arba neracionalus vaistų vartojimas. Vaistininkė R. Janulytė pabrėžia, kad net ir esant neaukštai temperatūrai, bet jai laikantis kelias dienas iš eilės, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojai primygtinai pataria neignoruoti ilgalaikio karščiavimo, nes jis gali liudyti rimtas ligas: reumatinius negalavimus, tuberkuliozę, onkologinius susirgimus ar depresiją.

Simptomas Rekomendacija
Temperatūra iki 38°C Nerekomenduojama mažinti, jei jaučiatės patenkinamai.
Temperatūra laikosi > 3-5 dienas Būtina kreiptis į gydytoją.
Šaltkrėtis, vangumas, skausmas Stebėti būklę, atlikti kraujo tyrimus.

Nerekomenduojama mažinti temperatūros, kai ji yra iki 38 laipsnių, nes manoma, kad ji sužadina imunitetą. Visgi, jei temperatūra nekrinta, atsiranda kosulys, nugaros skausmai ar kiti specifiniai požymiai, būtina profesionali diagnostika - kraujo tyrimai, echoskopija ar rentgenas.

tags: #po #apvaisinimo #saltkretis #ir #temperatura #37



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems