Kristina Meidė: lyderystė, šeima ir sėkmės paslaptys
Kristina Meidė - viena sėkmingiausių karjerisčių Lietuvoje, nors pati teigia niekada nesiekusi tokia būti. 48-erių Kristina per savo karjerą vadovavo didžiausioms Lietuvos įmonėms, įskaitant „Eurovaistines“ ir „Maxima LT“, kur vadovavo 15 tūkst. darbuotojų kolektyvui. Pastaraisiais metais ji tapo nevyriausybinės organizacijos „Raudonasis kryžius“ vadove, kurios misija - padėti pažeidžiamiems žmonėms.
Nors jos karjera atrodo stulbinanti, Kristina pripažįsta, kad niekada savimi pernelyg nepasitikėjo ir didžiausių įmonių generaline direktore tapti niekada neplanavo. Ji teigia, kad kiti ja pasitikėjo labiau nei ji pati savimi.
Karjeros kelias ir asmeninės savybės
Kristina Meidė pabrėžia, kad jos sėkmę lėmė kelios esminės savybės, kurias ji turėjo nepriklausomai nuo gyvenimo etapo. Viena jų - atsakomybės jausmas. „Jei aš pažadėjau, tai darysiu viską, kad pateisinčiau lūkesčius, tuomet man nesunku niekas ir pusės sunkumų net nepriimu, nesvarbios ir bemiegės naktys“, - sako ji. Kitas svarbus aspektas - atkaklumas. Kristina tiki, kad sunkiais momentais svarbiausia nepasiduoti, o atsisėsti ir pagalvoti, ką daryti kitaip. Optimizmas ir pozityvumas taip pat yra įgimtos savybės, kurios padeda jai eiti toliau sunkiomis akimirkomis.
Pradžioje, kai gavo pirmąjį pasiūlymą vadovauti nedideliam kolektyvui, Kristina prisipažįsta, kad buvo tiesiog „mama iš didžiosios raidės, kepanti kotletus, o šeima buvo didžiausias prioritetas“. Jai atrodė, kad vadovaudama ji „atimtų iš vaikų mamą, iš vyro žmoną“ ir tai jai atrodė didelė auka. Tačiau, jos teigimu, būtent atsakomybės jausmas ir atkaklumas buvo tos savybės, kurias kiti pastebėjo ir įvertino.
Lyderystės iššūkiai ir pamokos
Spąstai lyderiams: keisti sektorių
Vienas pirmųjų ir didžiausių iššūkių Kristinos karjeroje buvo sprendimas keisti sektorių. Finansų sektoriuje ji praleido beveik dvidešimt metų, bet vieną dieną pajuto, kad jos augimas sulėtėjo. „Jei esu atsidavusi savo įmonei, tai neičiau dirbti pas konkurentus, nes tai reiškia, kad daryčiau tą patį tik pas konkurentus. Reiškia, kad turi keisti sektorių“, - paaiškino ji. Šis žingsnis buvo susijęs su didžiule baime, nes po ilgų metų vienoje srityje atrodė, kad nieko daugiau nemoka.
Pradėjusi vadovauti farmacijos sektoriui, Kristina patyrė „šoką“, nes sėdėdama susirinkimuose kartais nesuprasdavo, apie ką kalba. „Aš nesu farmacininkė, tad nežinojau jų terminų ir turėjau daug iššūkių“, - prisimena ji. Tačiau, kaip pati sako, „baisus tik pirmas kartas“. Po pusės metų ji jau žinojo, kur nori nueiti su įmone, kurioje dirba. Ši patirtis išmokė, kad „visi sekantys žingsniai nebėra baisūs, nes įgūdžiai reikalingi tie patys“.
Mitas apie asmeninių savybių nekintamumą
Kristina Meidė griauna mitą, kad subrendusio žmogaus asmenines savybes sunku pakeisti. Būdama nauja vadove, ji susidūrė su spąstais - noru globoti ir prisiimti per daug atsakomybės sau. Kai darbuotojui nesisekdavo, ji pirmiausia klausdavo savęs, ar viską teisingai išaiškino, ar kontrolės mechanizmas tinkamas.
„Reikėjo laiko suvokti, kad tie klausimai geri ir aš turiu juos sau užduoti, bet kiekvienas žmogus iš esmės yra laisvas nuspręsti dirbti gerai, eiti į darbą motyvuotas ar ne, norėti augti ar ne ir t.t.“, - sako Kristina. Suvokusi tai, ji nustojo prisiimti atsakomybę tik sau ir suprato, kad jos, kaip vadovės, didžiausia atsakomybė yra išmokyti žmones tapti atsakingais už save. Ji tiki, kad susitarus dėl tikslų, atsakomybė už jų įgyvendinimą tenka darbuotojui.
Kompetencija ar lojalumas?
Kristina pabrėžia, kad svarbu ir kompetencija, ir lojalumas, tačiau kompetencija yra įgyjamas dalykas. „Jei matai asmenines žmogaus savybes, potencialą ir norą mokytis, tai tikrai imčiau tokį žmogų į komandą, nes jis visko išmoks ir nuvers kalnus“, - teigia ji. Priešingai, lojalumas yra vertybinė savybė, kurią pakeisti be galo sunku. Jei žmogui nesvarbu, kurioje įmonėje dirbti ir jam rūpi tik asmeniniai interesai, tuomet jo kompetencija tampa nebesvarbi.
Kristinos Meidės lyderystės principai
„Demokratūra“ sprendimų priėmimo procese
Kristina Meidė taiko terminą „demokratūra“, kuris apjungia demokratiją ir diktatūrą, tačiau pabrėžia jų sekos svarbą. „Demokratija, kai priimdami sprendimą viską aptariame ir visi išsako savo nuomonę, įsivertiname rizikas. Tada, kai jau pasakėme „taip“ ir susitarėme, kad einame siekti užsibrėžtų tikslų - tada prasideda diktatūra“, - aiškina ji. Tai reiškia, kad kai sprendimas priimtas, nebėra diskusijų, ar jis buvo teisingas, o visi sutelkia dėmesį į jo įgyvendinimą.
Nepopuliarūs sprendimai ir atvirumas
Priimant nepopuliarius sprendimus, Kristina vadovaujasi atvirumu. „Kai turi komandą, kuriai rūpi įmonė ir tu atvirai su ja šnekiesi, tuomet nėra taip sunku priimti sprendimus, kurie yra nepopuliarūs“, - sako ji. Didžiausius spąstus ji mato paprastesniuose dalykuose, pavyzdžiui, kai turi labai gerus santykius su žmogumi, bet supranta, kad jis „nepatemps“ ir negalės pateisinti lūkesčių. Tokiu atveju pagunda nuleisti lūkesčius iki žmogaus galimybių yra labai didelė. Tačiau Kristina prisimena, kad yra įmonės vadovė ir yra atsakinga už įmonę. „Kai suprantu, kad įmonė pirmiausia, tada atsiriboju nuo veidų, vardų ar pavardžių“, - teigia ji. Tai leidžia priimti sunkiausius sprendimus ir rasti tinkamą žmogų, kuris padės įmonei siekti tikslų.
Geras vadovas ir „šventa trejybė“
Kristinai Meidei, geras vadovas yra tas, kuris sugeba suderinti tris svarbiausius dalykus, kuriuos ji vadina „šventa trejybe“: patenkinti akcininkai, patenkinti klientai ir patenkinti darbuotojai. „Jei nors viena iš šių dedamųjų susvyruoja, tai laiko klausimas, kada kris ir kiti du“, - pabrėžia ji. Kristina teigia, kad daug skaitė apie lyderius ir suprato, kad vieno etalono nėra, nes vieni charizmatiški, kiti uždari. Tačiau svarbiausia yra sukurti aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi patenkinti ir motyvuoti, o įmonė siektų puikių rezultatų. „Penkias minutes pasidžiaugėme ir einame padaryti geriau“, - tai frazė, kurią ji nuolat vartoja, pabrėždama nuolatinio tobulėjimo svarbą.
Sėkmė - tai darbas, ne atsitiktinumas
Kristina Meidė atvirai sako: „Aš sėkme netikiu. Tikiu darbu: kasdieniu, nuosekliu bei kryptingu. Sėkmė man - gera komanda, laiku priimti teisingi sprendimai, vidinė stiprybė ir gebėjimas motyvuoti save ir savo komandos narius.“ Ji pabrėžia, kad jei kažkam „pasisekė“, reikia atsukti atgal istoriją ir pagalvoti, kokį drąsų sprendimą priėmė, kiek savęs atidavė ir kaip sunku buvo. Tai, anot jos, nėra sėkmė, o efektyvumas ir atkaklus darbas.
Penkios gyvenimo pamokos
K. Meidė dalijasi penkiomis pamokomis, kurios jai padėjo gyvenime:
- Sakykite „taip“ galimybėms: Mūsų protas mėgsta komfortą, tačiau svarbu nebijoti permainų ir priimti naujas galimybes, net jei jos atrodo sudėtingos.
- Pirmas skambutis sau: Moterys turi didžiulę intuiciją. Svarbiems sprendimams priimti reikia pasikliauti savimi ir, jei reikia, palaukti kitos dienos, kad mintys „nusėstų“.
- Neužstrigti praeityje: Svarbu išmokti pamokas iš praeities, bet negyventi joje. Jei priėmėte neteisingą sprendimą, svarbiausia padaryti kitą ir judėti į priekį.
- Laiku atpažinti netinkamus žmones: Vadovas daro klaidą, jei per ilgai laiko žmogų ten, kur jis netinka. Kiekvienas yra kažkuo geras, ir svarbu rasti tinkamą vietą kiekvienam.
- Prisiimti atsakomybę už savo sprendimus: Žmogus užauga, kai priima sprendimus ir prisiima atsakomybę už juos. Svarbu suvokti, kad visada turime galimybę rinktis, ir net nepadarytas sprendimas yra sprendimas, už kurį atsakome.
Veikla Lietuvos Raudonajame Kryžiuje
Per pandemiją Kristina Meidė tapo nevyriausybinės organizacijos „Raudonasis kryžius“ vadove. Nors kai kurie tai vertino kaip karjeros šuolį žemyn dėl mažesnės algos ir didelio darbo krūvio, pati Kristina sako, kad tai buvo metai, kai ji mažiausiai uždirbo, bet jautėsi laimingiausia. „Likimui esu dėkinga už labai daug ką - sveikatą, nuostabius vaikus, mylimą žmogų, stogą virš galvos, gerus žmones aplinkui, savo kelio suradimą ir dar labai daug visko galėčiau vardyti. Kai esi dėkingas už tiek daug dalykų, labai norisi grąžinti visatai nors dalelę to, ką gavai“, - sako ji.
Raudonajame Kryžiuje ji aktyviai prisideda prie pagalbos Ukrainos karo pabėgėliams, organizuojant humanitarinių paketų dalinimą ir psichosocialinės pagalbos teikimą. Taip pat organizacija aktyviai dirba su vienišų senjorų problema, įgyvendindama programą „Šiltų apsilankymų“.
Pagrindiniai Raudonojo Kryžiaus tikslai
- Padidinti pagalbos apimtis: Organizacija siekia, kad per artimiausius trejus metus jos pagalbą gautų 30 tūkst. žmonių.
- Stiprinti bendruomenę: Grąžinti senjorus į bendruomenes ir užtikrinti jų socialinę integraciją.
- Savižudybių prevencija: Ypatingą dėmesį skirti vyresnio amžiaus žmonių savižudybių prevencijai, atsižvelgiant į tai, kad net 40% visų nusižudžiusiųjų yra vyresni nei 60 metų.
Kristina Meidė pabrėžia visuomenės indėlio svarbą, ragindama tapti savanoriais, skirti nuolatinę paramą arba aukoti 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Šeima ir darbas: derinimo menas
Kristina Meidė sako, kad žmogiška yra kai ko nespėti, tačiau reikia išmokti atsirinkti, kas tuo metu yra svarbiau. Priimdama sprendimus, ji paklausia savęs, kaip jos sprendimas atrodys po dešimties metų. Tai padeda lengviau apsispręsti.
Paklausta, ką patartų jaunai mamai - atsiduoti motinystei ar siekti derinti darbą ir šeimą - Kristina atsakė, kad anksčiau jai atrodė, jog teks aukoti šeimą dėl karjeros. Tačiau dabar ji supranta, kad svarbus ne laiko kiekis, praleistas su vaikais, o jo kokybė. „Dabar, vaikams jau suaugus, turime itin tvirtą ryšį ir manau, kad pasirinkimus dariau teisingus“, - teigia ji.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
